Užaugintos produkcijos perdirbimas sukuria didesnę pridėtinę vertę ir mažina priklausomybę nuo supirkėjų kaprizų, todėl šios veiklos imtis ryžtasi vis daugiau augintojų. Kaip jiems sekasi, klausėme Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos CIRONKIENĖS.

Ar daug LDAA narių ne tik augina, bet ir perdirba daržoves?

Panašiai kaip Dalia ir Edvardas Abukauskai, savo ūkyje tvarkosi Romos ir Antano Baliutavičių šeima: raugia kopūstus, agurkus, burokėlius, tarkuoja krienus, skuta daržoves, daro moliūgėlių cukatas, verda pikantiškas uogienes ir pagardus - mažais kiekiais, kiek patys parduoda turguje. Salvina Kievinienė gamina įvairiai konservuotas daržoves, bet tai kol kas daugiau jos pomėgis negu verslas. Jurgita Krištopaitienė ketina konservuoti šparagus, rabarbarus, žirnelius, o vėliau ir kitas daržoves, kurias pati užsiaugins ir nespės parduoti šviežių.

Perdirbimu užsiima ir labai stambūs ūkiai: štai Gintautas Dominas skuta bulves, Vidmantas Girdzijauskas raugia kopūstus ir agurkus, pradėjo skusti bulves. Vidmanto Kvedaro šeima raugia, skuta, vakuumuoja įvairias daržoves, baigia įrengti visą fabriką - tai bus didžiausias ir moderniausias ūkyje išaugintų daržovių perdirbimas Lietuvoje. Janas Mučinas raugia kopūstus, skuta daržoves, Sandra Kuprevičiūtė spaudžia morkų sultis, Algimantas Vaupšas raugia kopūstus, agurkus, skuta krienus, kitas daržoves, vakuumuoja burokėlius. Iš viso suskaičiavau dešimt - vadinasi, savo užaugintas daržoves perdirba beveik dešimtadalis asociacijos narių!

Kokios galimybės smulkiesiems daržininkams pasinaudoti parama?

Smulkiesiems daržovių augintojams, kurie jau kelerius ar keliolika metų ūkininkauja, naudotis parama smulkiesiems ūkiams (15 tūkst. EUR) kaip ir neapsimoka, nes tada jie netenka galimybės gauti didesnę paramą. Žinoma, tie ūkininkai, kurie didelės plėtros neplanuoja, galėtų šia parama pasinaudoti.

Šiek tiek didesni augintojai, auginantys apie 20 ha daržovių, nesurinko reikiamų balų investicinei paramai į žemės ūkio valdas, nes prioritetas ir balai neteikiami ūkyje kuriamai visai gamybos grandinei, o pretendentai investicijoms į žemės ūkio perdirbimą turi būti juridiniai asmenys. Be to, pajamos iš perdirbimo turi sudaryti 50 proc. visų pajamų. Taigi, garsiai deklaruojama, kad visos maisto grandinės sukūrimas ūkyje skatinamas, o realybėje, deja, to nėra.

Ar ūkininkų turgeliai sudaro realias galimybes realizuoti perdirbtą produkciją, ar, vis dėlto, reikėtų ieškoti didesnės rinkos?

Ūkininkų turgeliai - išeitis tik patiems smulkiausiems augintojams arba tik viena iš šiek tiek didesnio ūkio nišų. Pastarųjų niša - ir nedidelės ūkininkų pagaminta produkcija prekiaujančios skanaus bei natūralaus maisto parduotuvėlės. Viena iš asociacijos narių tokią parduotuvėlę yra įkūrusi viename iš Šiaulių prekybos ir laisvalaikio centrų. Dideli ūkiai orientuojasi į mažmeninės prekybos tinklus, didmenininkus, didesnes viešojo maitinimo įstaigas.

Kokie perdirbti produktai paklausiausi?

Reikia orientuotis į naujausias mitybos tendencijas, vartotojų perkamąją galią ir kitus dalykus. Dabar vartotojams akcentuojama ir dažnas jau žino, kad organizmui yra labai naudingos natūraliai fermentuotos, t. y. raugintos daržovės. Manau, kad didesnė dalis vartotojų yra labai užimti ir tiesiog nemėgsta ruošti maisto atsargų, tad mieliau nusiperka jau pagamintų produktų. Svarbu, kad jie būtų skanūs ir vartotojai vėl jų norėtų, taip pat - kad ir kaina būtų priimtina.

Mūsų augintojai jau raugia ne tik tradicinius kopūstus ir agurkus, bet ir burokėlius, pomidorus, paprikas, česnakus, šparagines pupeles - vienu žodžiu, raugia viską, ką tik užaugina ir nespėja dėl vienos ar kitos priežasties parduoti. Ūkis ūkiui nelygu: patys turguose parduodantys savo užaugintas daržoves raugintais produktais puikiai papildo asortimentą, o žemdirbiams, kurie verčiasi tik sezoninių vasarinių daržovių auginimu, perdirbimas yra galimybė turėti veiklos ir pajamų žiemos mėnesiais.

Kokių perdirbtų produktų labiausiai trūksta?

Sunku pasakyti, nes kai trūksta, tai augintojai suskumba pagaminti. Svarbu atrasti produktus, kurie turėtų paklausą. Reikia tiesiog atidžiai stebėti savo aplinką, išstudijuoti panašių importuotų prekių asortimentą parduotuvėse, įvertinti, ką pirkėjai dedasi į krepšelius, ir bandyti padaryti geriau.

Kokia perdirbimo situacija mūsų kaimyninių šalių Latvijos, Lenkijos ūkiuose?

Latvijoje - panašiai kaip ir Lietuvoje. Didesniuose ūkiuose raugiami kopūstai stambesniems supirkėjams, maži ūkiai orientuojasi į Rygos ar kitų miestų turgus. Lenkijoje yra didesni mastai negu Lietuvoje: didesnių pajėgumų raugyklos, o smulkių perdirbėjų galima rasti vos ne kiekviename kaime. Verslumo ir iniciatyvumo iš kolegų lenkų galime tik pasimokyti.