Tarptautinių ekspertų pripažintas aukštas technologijos mokslų lygis, kompetentinga mokslininkų komanda, moderni mokslo ir studijų bazė, atnaujinta infrastruktūra - tai tik keletas dalykų, kuriais gali didžiuotis šiais metais septyniasdešimtmečio jubiliejų minėsiantis Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakultetas.

Nors per septyniasdešimt metų Žemės ūkio inžinerijos fakultete vyko nemažai permainų, tačiau esminiai pokyčiai prasidėjo 2011 m., kai buvo pakeistas universiteto pavadinimas, o 2012 m. pertvarkyta visų fakultetų struktūra. Atsižvelgiant į daugiaamžes pasaulio universitetų tradicijas, nuspręsta katedras keisti institutais ir taip Žemės ūkio inžinerijos fakultete vietoj šešių tuo metu veikusių katedrų įkurti trys institutai: Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos, Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos.

„Pertvarkymo idėja - didesnė orientacija į mokslą, mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, mokslo žinių ir naujovių nešimas į studijas, stengiantis studentams pateikti kuo daugiau mokslo pasiekimų", - fakulteto struktūros pokyčius aiškina dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, fakultetui vadovaujantis nuo 2011 m. Kad pasirinktas teisingas kelias, patvirtina Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro mokslinės veiklos Lietuvoje palyginamojo tyrimo, kuriam atlikti pasitelkti 46 ekspertai iš visame pasaulyje žinomų aukštųjų mokyklų, rezultatai. Tyrime dalyvavo 13 mokslo institutų ir 17 universitetų, tarp jų ir Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU). „Lietuvos mokslo institucijos buvo suskirstytos į vadinamuosius vertinamuosius vienetus, tai yra vieną ar kelis mokslo kryptimi susijusius mokslo padalinius. Technologijos mokslų srityje į biosistemų inžinerijos vertinamąjį vienetą buvo sujungti Žemės ūkio inžinerijos fakultetas, Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas ir Aplinkos technologijos cheminių ir biocheminių tyrimų laboratorija. Mūsų nuostabai, tapome lyderiais, tad akivaizdu, kad orientacija į mokslą duoda rezultatus", - džiaugiasi R. Domeika ir priduria, kad mokslą ir studijas fakultete vertinančius ekspertus dažnai nustebina ir aukšto lygio laboratorijos, turima įranga bei jos galimybės.

Žemės ūkio mechanikos inžinerija neužleidžia pozicijų

Mokslu grįstų studijų permainas pajuto ir studentai, nes pasikeitė mokymo ir mokymosi sistema - sumažintos mokymosi valandos auditorijose, daugiau laiko skirta savarankiškam darbui, konsultacijoms su dėstytojais. „Fakultetas laikosi nuostatos, kad studentai turi daugiau dirbti savarankiškai, iš tikrųjų studijuoti, o dėstytojo tikslas - padėti jam tai daryti", - sako dekanas ir sutinka, kad konsultacijos atima daug dėstytojų laiko, padidėja jų darbo krūvis. Studijuoti savarankiškai dėstytojai padeda ne tik konsultuodami, bet ir teikdami medžiagą virtualioje mokymosi aplinkoje (Moodle sistema), kad studentai bet kuriuo metu galėtų rasti būtiną informaciją. Nemaža dalis dėstytojų yra parengę nuotolinio mokymo programas ir puikiai įvaldę šį bendravimo su studentais būdą.

Visame universitete, taip pat ir Žemės ūkio inžinerijos fakultete, vykdomos pirmosios ir antrosios, taip pat trečiosios pakopos studijos, tad rengiami bakalaurai, magistrai ir mokslo daktarai. Studentai gali mokytis ne tik nuolatinėse, bet ir ištęstinėse studijose, tik šios, R. Domeikos teigimu, kasmet vis labiau praranda populiarumą. Šiuo metu fakultete siūlomos 6 pirmosios pakopos studijų programos ir 5 - antrosios. Studentai gali studijuoti ir gilinti žinias mechanikos, sausumos transporto, energijos, biomasės, atsinaujinančių energijos išteklių, bendrosios inžinerijos, taip pat sumaniosios gyvulininkystės srityse.

Žemės ūkio inžinerijos fakultete studijuoja apie 750 studentų, iš jų apie 120 magistrantų. Studentų skaičius jau trejus metus stabilus, kasmet į nuolatinių studijų programas priimama nuo 130 iki 170 naujų studentų.

Anot dekano, pati populiariausia studijų programa - nuo pat fakulteto įkūrimo gyvuojanti žemės ūkio mechanikos inžinerija (anksčiau vadinta žemės ūkio mechanizacija). „Pagal priimamų studentų skaičių ši programa patenka į universiteto populiariausiųjų trejetuką", - tvirtina R. Domeika. Jis neabejoja, kad tai lemia ne tik senos tradicijos, bet ir didžiulis mechanikos inžinierių, ypač žemės ūkio pakraipos, poreikis ir plačios jų įsidarbinimo galimybės.

Septynis dešimtmečius gyvuojanti studijų programa pastaraisiais metais sulaukia ir užsienio studentų dėmesio. Pirmame ir antrame mechanikos inžinerijos programos kursuose mokosi Indijos ir Afrikos, daugiausia Nigerijos, jaunimas. Vienas užsienietis, baigęs žemės ūkio mechanikos inžinerijos magistrantūrą, šiuo metu studijuoja antrame doktorantūros kurse, ir, dekano įsitikinimu, be problemų apsigins disertaciją.

Kitos senas tradicijas turinčios programos ne tokios populiarios. Viena jų - energetikos inžinerija, per fakulteto gyvavimo istoriją patyrusi nemažai transformacijų ir nuo žemės ūkio elektrifikacijos, žemės ūkio energetikos inžinerijos, agroenergetikos inžinerijos išaugusi į energetikos inžinerijos programą. „Šios srities specialistų reikia ne tik žemės ūkiui, todėl atsisakėme žemės ūkio aspekto, išplėtėme ir prie šiandienos poreikių pritaikėme programos turinį. Tikimės, kad tai padės pritraukti studentų", - sako R. Domeika, neslėpdamas, kad šiai programai palaikyti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau antrus metus iš eilės skiria tikslinį studijų finansavimą. Dar prieš kelerius metus ministerija atliko tyrimą, kokių specialistų trūksta Lietuvos žemės ūkiui, tarp jų buvo energetikos, taip pat biomasės, atsinaujinančių energijos išteklių, mechanikos inžinieriai, pasigesta ir modernią gyvulininkystės įrangą ir techniką išmanančių specialistų.

Naujas studijų programas diktuoja rinka

Žemės ūkio inžinerijos fakultete, kaip ir visame universitete, nuolat tobulinama studijų programų kokybė, kuriamos naujos programos, atsižvelgiant į studentų ir rinkos poreikius, mokslo raidos ir studijų inovacijų tendencijas. Dekanas pastebi, kad studijų programų pasirinkimą ir populiarumą dažnai lemia visuomenėje paplitę įsitikinimai ir mados, pavyzdžiui, kai vadybininkais norėjo būti kone visi jaunuoliai, o žodis „vadyba" buvo „ant bangos", populiarumo nestokojo žemės ūkio inžinerijos ir vadybos programa. Masinei psichozei atslūgus, ją renkasi gerokai mažiau stojančiųjų, nors žemės ūkio verslui šios srities specialistų reikia.

Tarp naujų programų fakultete pirmoje pakopoje - atsinaujinančių energijos išteklių inžinerija, antroje - biomasės inžinerija. Po trejų studijų programų gyvavimo metų jas vertinę ekspertai pripažino kaip ypač geras, joms skirtas šešerių metų akreditacijos laikotarpis. Šios srities specialistų poreikį ir galimybes įsidarbinti įvertino ir jaunimas, tad stojančiųjų kasmet daugėja.

Tarptautinės ekspertų grupės studijų vertinimo, atlikto praėjusių metų pabaigoje, rezultatų laukia ir gana nauja programa - transporto inžinerija, jau šių metų pavasarį išleisianti pirmuosius bakalaurus ir magistrus. Atsižvelgus į socialinių partnerių pastabas, kad šalyje trūksta gyvulininkystės įrangos ir technologijų specialistų, Žemės ūkio inžinerijos fakultete prieš trejus metus užregistruota pati naujausia studijų programa - sumanioji gyvulininkystė. Biomedicinos mokslų srityje registruota programa sulaukė ypač didelio susidomėjimo, tam įtakos, žinoma, turėjo ir tikslinis ŽŪM finansavimas. „Šias studijas renkasi motyvuoti, žinantys, ko nori, žmonės. Studijuoti ateina daugiausia ūkininkų vaikai, norintys savo žinias pritaikyti ūkiuose", - pasakoja R. Domeika.

Programa išsiskiria tuo, kad studentai susipažįsta ne tik su gyvulininkystės mašinomis, įranga ir technologijomis, tai yra inžinerine dalimi, bet kartu įgyja ir agronomijos, biologijos, gyvulių veisimo ir gyvulininkystės žinių, nemažą programos dalį užima ekonomikos pagrindai. „Šiuolaikiniai gyvulininkystės specialistai turi išmanyti biologinius ir inžinerinius gyvulininkystės mokslų aspektus, turi gebėti organizuoti gyvulininkystės produktų gamybą, parinkti pažangiausius ūkinių gyvūnų veisimo metodus, diegti ir valdyti sumaniąsias gyvūnų laikymo ir šėrimo technologijas, užtikrinti jų gerovės ir produktyvumo sąlygas, aplinkosaugos reikalavimus, aukštą konkurencingumą ir pelningumą", - aiškina dekanas. Kol kas sumaniosios gyvulininkystės programa dėstoma tik pirmo ir antro kursų bakalauro studijų studentams, tačiau artimiausiu laiku planuojama registruoti ir magistrantūros studijas.

Universiteto ir fakulteto mecenatų, socialinių partnerių iniciatyva ir lėšomis nuolat gerinama mokslo ir studijų bazė. Rėmėjų dėmesio sulaukė ir nauja Žemės ūkio inžinerijos fakulteto studijų programa. Per pavasarinę 2015 m. „Ką pasėsi" parodą atidaryta Sumaniosios gyvulininkystės laboratorija, kurioje moderniausias gyvulininkystės technologijas įdiegė bendrovė „Biržų žemtiekimas", bendradarbiaudama su vokiečių įmone „GEA Farm Technologies". Be to, prie senojo parodų paviljono greitai duris atvers ir Gyvulių veisimo laboratorija.

„Galima pasidžiaugti labai gerais ryšiais su socialiniais partneriais, mecenatais ir rėmėjais. Jų iniciatyva ir pinigais ne tik turime modernią laboratorijų įrangą, bet ir galime verslo įmonėse studentus supažindinti su pačiomis naujausiomis technologijomis. Be to, jie patys universitete organizuoja įvairiausius kursus, kviečia mūsų dėstytojus į įmonėse rengiamus seminarus", - glaudžiu bendradarbiavimu su verslo įmonėmis džiaugiasi dekanas.

Verslo įmonėse studentai atlieka ir privalomąsias praktikas, nemaža jų dalis ten dirba ir vasarą. R. Domeikos teigimu, kai kurie studentai, kasmet vasarą padirbėję įmonėje, baigę studijas jau turi nemažai darbo patirties, tad gana greitai tampa padalinių vadovais. Apskritai baigusieji Žemės ūkio inžinerijos fakultetą turi dideles įsidarbinimo galimybes, tai rodo ir fakulteto atliekamos apklausos praėjus pusmečiui po universiteto baigimo. Apie 80 proc. absolventų dirba pagal įgytą specialybę.

Doktorantai - varomoji mokslo jėga

Žemės ūkio inžinerijos fakultetas išskirtinis ir dėl to, kad 2012 m. ASU įsteigtame Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens išteklių centre iš 12-os mokslinių laboratorijų net 6 priklauso fakultetui. Slėnio „Nemunas" investicijomis įrengtose ir modernia įranga aprūpintose laboratorijose dirba stipri ir kompetentinga mokslininkų komanda, kuri vykdo įvairius nacionalinius ir tarptautinius projektus, atlieka mokslo tyrimus verslo įmonių, mokslo institucijų ir fondų užsakymu, teikia įvairias paslaugas Lietuvos ūkio subjektams. Kaip teigia fakulteto dekanas, daugiau negu pusę gaunamų užsakymų sudaro Lietuvos ir užsienio įmonių užsakymai. O mokslinės veiklos spektras išties platus, susijęs ne tik su aplinką tausojančiomis žemės ūkio mašinomis ir technologijomis, bet ir su energetika, atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Nemažai užsakymų sulaukia Progresyvios augalininkystės inžinerijos (vadovas prof. dr. Dainius Steponavičius), taip pat Biodujų (vadovas doc. dr. Kęstutis Navickas) ir Biomasės paruošimo, logistikos ir kieto kuro procesų (vadovas prof. habil. dr. Algirdas Raila) laboratorijų mokslininkai ir juose darbus rengiantys doktorantai.

Fakultete vykdomos trijų krypčių jungtinės doktorantūros studijos, studijuoja apie 20 doktorantų. Kartu su Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos energetikos institutu vykdomos aplinkos inžinerijos, su Kauno technologijos universitetu - mechanikos inžinerijos, su Vilniaus Gedimino technikos ir Klaipėdos universitetais - transporto inžinerijos krypties studijos. „Mūsų mokslą atspindi tai, kuriose srityse turime doktorantūrą, o doktorantai - varomoji mūsų mokslo jėga", - sako R. Domeika ir pabrėžia, kad, tik bendradarbiaujant su kitomis mokslo įstaigomis, pasiekiamas aukščiausias kompetencijos lygis.

Planuose - jungtinė studijų programa

Kaip patobulinti studijų programas, ką naujo ir išskirtinio pasiūlyti, kad studijos ASU Žemės ūkio inžinerijos fakultete būtų patrauklios ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių jaunimui? Dekanas neslepia, kad šie klausimai nuolat sukasi jo galvoje, yra svarstomi fakulteto taryboje. „Būtų labai gerai turėti jungtinę studijų programą su kita aukštąja mokykla, galbūt net ne Lietuvos. Pabandėme su Mykolo Romerio universitetu kurti inžinerijos ir teisės programą, bet dvejus metus nesulaukėme kritinio studentų skaičiaus", - fakulteto vadovas pripažįsta, kad programa nepasiteisino - greičiausiai tam įtakos turėjo pasikeitusi teisinio išsilavinimo gavimo tvarka. R. Domeika sutinka, kad rasti perspektyvią ir paklausią jungtinę studijų programą nėra lengva, tačiau šios minties vis dar neatsisakoma, ieškoma užsienio šalių partnerių.

Fakulteto dekanas prasitaria, kad tenka girdėti, jog mūsų šalyje beveik nėra miškų inžinerijos specialistų, tad tokios programos sukūrimas - tam tikra užduotis fakultetui. Tiesa, kurti atskiros miškų inžinerijos studijų programos neapsimoka, nes kiekvienai urėdijai reikėtų tik vieno tokio specialisto. „Galvoju, kad populiariausioje žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programoje reikėtų sukurti ir pasirenkamų dalykų grupėje pasiūlyti miškų mašinų inžineriją, kurią galėtų rinktis tie, kurie norėtų gilinti šios srities žinias", - mintimis pasidalija R. Domeika. Tad tikėtina, kad tuoj aštuntąjį veiklos dešimtmetį pradėsiantis fakultetas turės kuo sudominti ir pritraukti technologijos mokslų srityje studijuoti norintį jaunimą.

***

Žemės ūkio inžinerijos fakulteto 70-mečio jubiliejų numatoma minėti 2016 m. rugsėjo 22-23 d. Bus organizuojama tarptautinė konferencija ir pristatoma 7 veiklos dešimtmečiams įamžinti skirta knyga.

***

Fakulteto kūrimosi istorija

• 1946 m. birželio 25 d. Kauno miesto centre įkurtas Žemės ūkio mechanizacijos fakultetas, jame veikė tik viena Žemės ūkio mechanizacijos katedra.
• 1947 m. įsteigta Traktorių ir automobilių katedra, 1949 m. - Mašinų remonto ir Šiluminės technikos ir žemės ūkio elektrifikacijos katedros.
• 1951 m. išleista pirmoji 23 inžinierių mechanikų laida.
• 1961 m. įkurta Mašinų eksploatacijos katedra.
• 1963 m. rudenį fakultetas iškeltas į naujus rūmus Noreikiškėse, kurie ir šiuo metu yra pagrindinis fakulteto pastatas.
• 1966-1976 m. įkurtos Darbo apsaugos ir praktinio mokymo, Gyvulininkystės mechanizavimo ir šiluminės technikos, Mašinų detalių, Elektros mašinų katedros, fakultetui priskirta Matematikos katedra.
• 1976 m. įsteigtas atskiras Žemės ūkio elektrifikacijos fakultetas, kuris 1994 m., sumažėjus studentų skaičiui, vėl sugrąžintas į fakultetą.
• 1985 m. įkurta Pedagogikos ir dėstymo metodikos katedra.
• 1994 m. pakeistas fakulteto pavadinimas iš Žemės ūkio mechanizacijos į Žemės ūkio inžinerijos.
• 1996 m. fakultete buvo 6 katedros: Agroenergetikos, Mechanikos, Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos, Šilumos ir biotechnologijų inžinerijos, Transporto ir jėgos mašinų, Žemės ūkio mašinų.
• 2009 m. atskiru fakulteto padaliniu tapo Agroinžinerijos institutas.
• 2012 m. buvusios 6 katedros ir Agroinžinerijos institutas sujungti į 3 institutus: Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos, Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos.