Per nepriklausomybės laikotarpį šalyje pastatyta daug individualių namų, prie kurių formuojamos dekoratyvios vejos ir auginami egzotiniai dekoratyviniai spygliuočiai, o obelys, kriaušės, vyšnios ir kiti vaismedžiai kažkodėl primiršti.

Keletą pastarųjų dešimtmečių daug dėmesio buvo skirta puoselėti kolektyvinius sodus, kuriuose miesto žmonės galėjo užsiauginti vaisių ir uogų. Tačiau dabar minėti „kolektyviniai" labiau tarnauja poilsiui, juose auginama daug dekoratyvių augalų.

Istoriškai įvertinęs lietuvių norą prie gyvenamojo namo įveisti sodą ir pastarojo laikotarpio tendencijas kuo daugiau sodyboje prisodinti dekoratyviųjų augalų, ypač spygliuočių, siūlau kompromisinį variantą - šalia dekoratyviųjų sodo augalų tinkamiausiose sodybos vietose įkomponuoti ir vaisinius bei uoginius sodo augalus.

Į ką atsižvelgti renkant vietą

Labai svarbu, kad pasirinkti sodo augalai būtų ne tik vertingi maistiniu atžvilgiu, bet turėtų ir išskirtinių dekoratyvių elementų, kurie puoštų sodybą. Jau įpratome grožėtis Vilniuje kasmet gausiai pražystančiomis japoninėmis sakuromis. Bet iš tikrųjų dar įspūdingesnį grožį galima susikurti savo sodybose. Jei sodybos erdvios, galima į želdinius įkomponuoti dekoratyvių rūšių obelų su įspūdingos spalvos žiedais ir neįprastos formos, spalvos, įvairaus netradicinio dydžio vaisiais.

Žinoma, erdvesnėse sodybose galima veisti ir tradicinį sodą su žemaūgiais, pusiau žemaūgiais ar vidutinio augumo poskiepiais. Toks sodas turi duoti apčiuopiamą ūkinę naudą, aprūpinti šeimą geros kokybės vaisiais ir uogomis, puošti sodybą.

Renkant sodui sodybos vietą, reikia atsižvelgti ne tik į dirvožemį ir reljefą. Labai svarbu sodo eiles suformuoti nebūtinai šiaurės-pietų kryptimi, o tokia kryptimi, kad iš sodybos vietos, kur daugiausiai būna šeimininkai ar vieši svečiai, sodas matytųsi eilių kryptimi. Mat tik žvelgiant eilių kryptimi sodas atrodys tvarkingas ir dekoratyvus, o žiūrint į sodą statmenai ar įstrižai eilių, matome ne aiškius sodo kontūrus, o atskirų vaismedžių šakas, ir sodas atrodo tarsi krūmynas.

Taip pat labai svarbu artimiausioje sodo vietoje, kur geriausiai matyti vaismedžiai, nesodinti kaulavaisių ar ankstyvųjų sėklavaisių, nes jie gražūs bus tik trumpai - kai žydės ir derės. Vėliau jie atrodys kaip eiliniai vaismedžiai ir nepuoš sodybos. Matomiausioje sodo vietoje patartina sodinti žieminių veislių obelis, nes jų vaisiai ilgai auga, lėtai noksta ir ryškėja, todėl ilgai išbūna gražūs ant vaismedžių.

Vaismedžiai vietoje gyvatvorių

Jeigu sodyba užima nedidelį plotą, galima nesodinti tradicinio sodo, o tik atskirus, įdomiai suformuotus žemaūgio sodo fragmentus. Iš įvairiu tankumu pasodintų ir norima vainikų forma suformuotų žemaūgių vaismedžių galima sudaryti dekoratyviai atrodančias ir produktyvias atskiras vaismedžių eiles, kurios gali atskirti ūkinį kiemą ar gatvę nuo gyvenamojo namo.

Atitinkamai suformuota ažūrine vaismedžių eile galima vietoje gremėzdiškų ir šiek tiek jau pabodusių tujų gyvatvorių atsitverti sodybą nuo kaimynų sklypo. Tik žinotina, kad vaismedžių eilė nuo kaimynų sodybos ribos turi būti pasodinta leistinu atstumu.

Mėgėjiškų sodo konstrukcijų fragmentai gali būti labai įvairūs. Jie priklausys nuo žemaūgių vaismedžių sodinimo atstumo ir nuo vainikų formos. Gali būti įvairių modifikacijų verpstės formos vainikais vaismedžiai, pasodinti įvairiu tankumu: nuo labai tankiai (4 × 0,75 m) pasodintų superverpstės vainikais vaismedžių iki retai (4 × 2 m) ar labai retai (4 × 3 m) pasodintų paprastosios verpstės formos vaismedžių.

Vaismedžiai gali būti pasodinti labai tankiai (4 × 0,6 m) ir suformuoti superverpstės formos vainikais, o kas antras vaismedis nukreiptas į priešingas puses - taip padaroma V formos sodo konstrukcija. Žemaūgiai vaismedžiai gali būti pasodinti rečiau, bet suformuotos dviliemenės, triliemenės ar keturliemenės superverpstės, vadinamaisiais Mikado formos vainikais. Taip pat labai įdomiai atrodo ir įvairių modifikacijų plokštieji vainikai - žvakidės, dvigubos žvakidės ar palmetės formos.

Įvairių modifikacijų sodo konstrukcijų įtakos žemaūgių obelų produktyvumui ir vaisių kokybei tyrimai parodė, kad vaismedžių derėjimo pradžioje, 3-4 augimo metais, vaismedžių produktyvumą ypač lėmė sodo konstrukcija. Per pirmuosius dvejus derėjimo metus gausiausiai derėjo retai pasodinti paprastosios verpstės formos vaismedžiai ir tankiau pasodinti laibosios verpstės ir triliemenės bei keturliemenės superverpstės formos vaismedžiai.

Kitų formų vaismedžiai turėjo tendenciją derėti mažiau. Prasčiausiai jauno amžiaus derėjo, nors ir retai pasodinti, dvigubos žvakidės ir horizontalios palmetės vaismedžiai.

Paprastosios verpstės formos jauni vaismedžiai derėjo gausiausiai, nes, jiems augant didesniais atstumais, formuojant vaismedžių vainikus, mažiau šakų buvo išgenėta - mat jos tiesiog atlenktos į horizontalią padėtį, kad gausiau derėtų ir silpniau augtų.

Jauno amžiaus triliemenės ar keturliemenės superverpstės taip pat derėjo gausiai. Mat buvo suformuotas ne vienas, o trys ar keturi liemenys. Jie buvo tankiai apaugę vaisinėmis šakelėmis, todėl ir užaugino gausų vaisių derlių.

Formuojant dvigubą žvakidę ar horizontalią palmetę, jauni vaismedžiai derėjo prasčiausiai, nes, formuojant minėtas vainiko formas, vaismedžių liemuo ir šakos antraisiais augimo metais buvo dar kartą patrumpintos ir didžioji vainiko dalis buvo metais jaunesnė, todėl gausiau derėti ėmė metais vėliau.

Veisti retesnį ar tankesnį sodą?

Versliniuose soduose visada stengiamasi gauti kuo didesnį vaisių derlių ne iš atskirų vaismedžių, o iš viso sodo, tai yra iš ploto vieneto. Todėl sodai tankinami iki tam tikros optimalios tankumo ribos, kad duotų kuo didesnį geros kokybės obuolių derlių. Per daug tankiuose soduose nukenčia vaisių kokybė.

Dalis sodininkų mėgėjų teigia, kad turi pakankamai žemės ir nori veisti retą, erdvų sodą. Tokiu atveju prieš veisiant sodą reikia gerai pagalvoti, ko norime. Jei ketiname sodinti atskirus pavienius, ypač dekoratyvinės reikšmės, vaismedžius, galima juos įkomponuoti tarp dekoratyvinių sodybos medžių ar krūmų.

Jei veisiame tipišką sodą, jis turėtų būti kompaktiškas, sodyboje neišsimėtęs, kad būtų patogiau vaismedžius apsaugoti nuo ligų, kenkėjų ir graužikų ir prižiūrėti sodo tarpueilius bei pomedžius. Ypač tankiai gali būti sodinami vaismedžiai,kai sodui skirtas plotas yra mažas ir veisiami žemaūgiai vaismedžiai.

Paprastai tradiciniai obelų sodai pradeda derėti praėjus keleriems metams po sodinimo. Neatsitiktinai sodininkai visada stengiasi taikyti tokią sodo įveisimo ir priežiūros technologiją, kad sodas pradėtų derėti kuo anksčiau po pasodinimo ir kad sodui įveisti skirtos lėšos kuo greičiau atsipirktų.

Obelų vainikų formų ir vaismedžių tankumo tyrimai 3-4 metais po vienamečių nešakotų sodinukų pasodinimo parodė, kad greičiausiai pradeda derėti ir gausiausiai dera tankiausiai pasodinti verpstės formos vaismedžiai. Nustatyta, kad tarp verpstės formos vaismedžių (1-4 variantai) tankiausiai augantys superverpstės formos vaismedžiai iš ploto vieneto davė didžiausią derlių. Gerokai gausiau derantys, bet retai pasodinti paprastosios verpstės formos vaismedžiai, nors ir derėjo gausiausiai, bet dėl reto pasodinimo iš ploto vieneto davė mažiausią derlių.

Tiriant V formos sodo konstrukciją, labai tankiai pasodinti superverpstės formos vaismedžiai (kad geriau būtų apšviesti palenkti į priešingas puses) palyginti su dvigubai rečiau pasodintais dviliemenės, triliemenės ar keturliemenės superverpstės formos vaismedžiais (5-8 variantai). Nustatyta, kad labai tankiai V formos konstrukcijos sode pasodinti superverpstės vaismedžiai derėjo mažiau, o suformavus superverpstes su dviem, trim ar keturiais liemenimis, derlius iš vaismedžio šiek tiek padidėjo, tačiau jauni vis dėlto iš ploto vieneto didžiausią derlių duoda tankiausiai pasodinti superverpstės formos vaismedžiai V formos konstrukcijos sode.

Kaip skiriasi derėjimo pradžia ir vaisių kokybė?

Formuojant plokščiuosius obelų vainikus, derlius iš ploto vieneto jauname 3-4 metų sode buvo mažiausias, nes žemaūgiai vaismedžiai pasodinti retai, o formuojant žvakides ar palmetes, obelų liemuo buvo trumpintas vieną ar du kartus. Vadinasi, siekiant suformuoti norimą jauno vaismedžio plokščiąją vainiko formą, reikia daugiau trumpinti liemenis - taip gausus vaismedžių derėjimas nutolinamas.

Renkantis vaismedžių tankumą ir vainikų formas, labai svarbu ne tik sodo konstrukcijos derlingumas, bet ir vaisių kokybė. Žinoma, kad per tankiai pasodinti ar per tankiais vainikais suformuoti vaismedžiai dėl prasto apšvietimo ir vyraujančios konkurencinės vaismedžių įtampos išaugina prastos kokybės vaisius.

Nustatyta, kad kol vaismedžiai jauni ir dar iki galo nesuformuoti, o jų vainikas neužima jiems skirtos erdvės, vaisių kokybė dar iš esmės nepriklauso nuo vaismedžių vainikų formos ar sodo konstrukcijos. Bandyminiame sode vidutinė vaisių masė kito nuo 240 iki 280 g. Vaisių skersmuo taip pat iš esTriliemenės ar keturliemenės superverpstės, suformuotos vadinamaisiais Mikado formos vainikais Palmečių vainikai mės nepriklausė nuo sodo konstrukcijų ir pačių didžiausių 85-95 mm skersmens obuolių buvo nuo 53 iki 78 procentų.

Aptariant žemaūgių vaismedžių produktyvumą jauname įvairių konstrukcijų dar ne galutinai suformuotame sode, daugiausiai dėmesio skirta vaisių derliui iš ploto vieneto. Nustatyta, kad 3-4 sodo augimo metais gausiausiai derėjo ir puikios kokybės vaisius vedė tankiausiai pasodinti superverpstės formos vaismedžiai. Vadinasi, derėjimo pradžioje jauname šios konstrukcijos sode vaismedžiai greitai užpildo jiems skirtą vietą, gausiai dera ir veda puikios kokybės vaisius.

Taip suformuoti derantys žieminių veislių vaismedžiai įspūdingai atrodo ne tik pavasarį, per žydėjimą, bet ir rudenį, augant ir ryškėjant vaisiams. Per kitus 2-3 metus visų formų vaismedžiai užims jiems skirtą erdvę ir matysime ne tik, kokį derlių duos kiekvienos sodo konstrukcijos vaismedžiai, bet ir kokia bus vaisių kokybė.

Vadinasi, parenkant sodo konstrukcijų derinius konkrečiai sodybai, labai svarbu, kaip dekoratyviai vienas ar kitas suformuotos sodo konstrukcijos fragmentas atrodys ir kokią sodo vertę - labiau dekoratyvią ar praktinę - pasirinks būsimo sodo šeimininkas.

Tiesa, veisiant sodą, reikia nepamiršti, kad jį reikės ne tik apgalvotai formuoti, bet ir tinkamai bei laiku apsaugoti nuo ligų, kenkėjų, graužikų ir piktžolių. Tik taisyklingai suformuotas ir kruopščiai prižiūrimas sodas nuolat džiugins sodybos šeimininkus ir stebins apsilankiusius svečius.

***

Bandymai instituto soduose

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute įveistas bandyminis sodas - pasodinti vienmečiai Ligol veislės obelų sodinukai su žemaūgiu P 60 poskiepiu. Žemaūgių obelų vainikų formų ir sodo konstrukcijų modeliai tirti pasodinti pagal tokias schemas:

1. vainikas superverpstė, sodinimo schema 4 × 0,75 m, vaismedžių kiekis - 3 333 vnt./ha;
2. vainikas laiba verpstė, sodinimo schema 4 × 1,25 m, vaismedžių kiekis - 2 000 vnt./ha;
3. vainikas paprastoji verpstė, sodinimo schema 4 × 2,00 m, vaismedžių kiekis - 1 250 vnt./ha;
4. vainikas paprastoji verpstė, sodinimo schema 4 × 3,00 m, vaismedžių kiekis - 833 vnt./ha;
5. vainikas superverpstė, V formos konstrukcija, sodinimo schema 4 × 0,60 m, vaismedžių kiekis - 4 167 vnt./ha;
6. vainikas dviliemenė superverpstė, Y formos konstrukcija, sodinimo schema 4 × 1,20 m, vaismedžių kiekis - 2 083 vnt./ha;
7. vainikas triliemenė superverpstė, Y formos konstrukcija, sodinimo schema 4 × 1,20 m, vaismedžių kiekis - 2 083 vnt./ha;
8. vainikas keturliemenė superverpstė, Y formos konstrukcija, sodinimo schema 4 × 1,20 m, vaismedžių kiekis - 2 083 vnt./ha;
9. vainikas žvakidė, sodinimo schema 4 × 1,20 m, vaismedžių kiekis - 2 083 vnt./ha;
10. vainikas dviguba žvakidė, sodinimo schema 4 × 2,00 m, vaismedžių kiekis - 1 250 vnt./ha;
11. vainikas palmetė, sodinimo schema 4 × 1,50 m, vaismedžių kiekis - 1 667 vnt./ha;
12. vainikas horizontali palmetė, sodinimo schema 4 × 2,00 m, vaismedžių kiekis - 1 250 vnt./ha.

***

Lietuvoje dar gilioje senovėje buvo pradėti auginti vaisiniai augalai. Vaismedžiai buvo brangūs, todėl labai vertinami. Dažnai įvežti iš kitų kraštų ir auginami dvaruose ar kitose turtingų žmonių sodybose. Kuriant parkus prie dvarų, greta dekoratyvių medžių ir krūmų tam tikrą vietą užėmė ir vaisiniai ar uoginiai sodo augalai. Jie buvo auginami ne tik dėl to, kad vestų vaisius, bet ir kaip puošybos elementai. Auginti išryškinant natūralų vaisinio augalo grožį ar suformuojant dirbtinas vainikų formas, praturtinančias kraštovaizdį ir suteikiančias estetinį pasigėrėjimą.

Vėlesniu laikotarpiu Lietuvoje nusistovėjo tradicija sodinti didesnius ar mažesnius sodus prie kiekvienos sodybos. Soduose išaugę vaisiai ir uogos praturtindavo žmonių maistą vitaminų ir kitų biologiškai naudingų medžiagų. Kita, ne mažiau svarbi, sodų prie sodybos reikšmė - užstoti namus nuo vėjų, suteikti malonią paūksmę vasaros dienomis ir papuošti sodybą.