Modernizuojant žemės ūkį, vis dar stambėja ūkiai ir laukų masyvai, dominuoja 2-3 pelningų rūšių augalai. Naudojama vis daugiau mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų. Aplinkosaugos požiūriu tai nėra gera praktika. Norėtųsi atkreipti žemdirbių dėmesį į medingųjų augalų juostų naudą intensyvios žemdirbystės laukuose.

Lietuvoje intensyvios žemdirbystės regionuose žemių sausinimas, miško pakraščių perimetro mažinimas ir didžiulių erdvių sukūrimas lėmė blogą biocenologinę būklę - pastebimas ryškus rūšinės įvairovės ir joms tinkamų buveinių mažėjimas.

Ypač Vidurio Lietuvoje labai suardytos natūralios gamtinės sistemos, apnykę likusių natūralių gamtinių sistemų fragmentai - upių slėniai, pamiškės, daubos, lomos, pašlaitės, pelkės ir kiti kraštovaizdžio elementai. Vakarų ir Rytų Lietuvos regionuose padėtis kiek geresnė: gausu miškų, natūralių pievų, įvairių natūralių gamtinių fragmentų, kitų ekosistemų intarpų, mažiau intensyvi žemdirbystė, daugiau įsikūrusių ekologinių ūkių.

Dėmesys biologinei įvairovei išsaugoti

Agrarinis kraštovaizdis yra svarbus biologinei įvairovei išsaugoti. Daug augalų, gyvūnų rūšių čia yra prisitaikiusios gyventi, veistis, maitintis. Teigiama, kad miško ir lauko sąlyčio zonose būna didžiausia bioįvairovė (daugiausiai augalų, smulkių gyvūnų, grybų rūšių). Ūkininkaujant aplinkai draugiškais būdais svarbu yra išsaugoti pusiau natūralius kraštovaizdžio elementus, juos prižiūrėti ir tinkamai tvarkyti ar sukurti naujus.

Tam tikslui Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas" įtraukta nauja veiklos sritis „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje". Šia veikla siekiama paskatinti žemdirbius mažinti vientisus dirbamos žemės masyvus, monokultūrų plitimą, mažinti cheminių aplinkos apsaugos produktų naudojimą. Tikimasi, kad žydinčių augalų plotų įterpimas intensyviai gamybai naudojamuose laukuose padės išplėsti vabzdžių buveines, padidins žiedadulkėmis ir nektaru mintančių vabzdžių (bičių, kamanių, drugelių ir kt.) skaičių.

Kad sąlygos vabzdžiams primintų natūralias buveines

Laukinių bičių (pagrindinių apdulkintojų) buveinių rūšys yra specifinės, dažniausiai aptinkamos šalia miško ribų, lauko pakraščiuose, nedirbamuose žemės plotuose, kuriuose natūraliai auga medingieji augalai. Todėl naujas alternatyvus apdulkintojų maitinimas, sukuriant mikrobuveines- gamtines fragmentacijas gali padidinti apdulkintojų gausą ir jų įvairovę.

Lietuvos žemdirbystės institute ir Joniškėlio bandymų stotyje 2014 m. įrengtos medingųjų augalų juostos, siekiant nustatyti nektarinių vienamečių ir daugiamečių žolinių augalų rūšių derinius, tinkamus privilioti vabzdžius apdulkintojus, įvertinti žydinčių žolinių augalų juostų naudingumą, intensyviai dirbamų laukų ir jų sąlyčio zonų biocenologinę būklę.

Medingų augalų juostos įrengtos dideliuose (> 5 ha) laukų pakraščiuose, kur ūkininkaujama intensyviai. Bendras juostos ilgis yra 400 m, plotis - 6 metrai. Juostos padalytos į 4 lygias dalis (100 x 6) ir jose pasėti 3 medingųjų augalų mišiniai: daugiamečių pupinių žolių mišinys (DPŽ), vienamečių medingųjų augalų mišinys (VMA), natūralių pievų augalų mišinys (NPA) ir daugiamečių miglinių žolių mišinys (DMŽ). Mišiniuose augintos augalų rūšys pateiktos lentelėje.

Kaip sukomponuoti augalų mišiniai

Miglinių daugiamečių savidulkių žolių mišinys tyrimuose naudojamas kaip kontrolinis variantas - palyginti. Trumpaamžių žydinčių medingųjų augalų mišinys (VMA) pirktas iš vienos sėklomis prekiaujančios kompanijos. Šį mišinį sudaro vienamečių ir kelios dvimečių medingųjų augalų rūšys. Daugiamečių pupinių žolių mišinys (DPŽ) sudarytas iš Lietuvoje labiausiai paplitusių pupinių žolių rūšių, atsižvelgiant į jų žydėjimo laiką, žiedų gausą, tinkamumą augti vietos sąlygomis.

Trečiajam mišiniui panaudotos Lietuvoje natūraliose pievose augančių medingųjų augalų sėklos. Tam tikslui 2013 m. rugpjūtį-rugsėjį per ekspedicijas po Nevėžio, Dubysos, Liaudies, Kruosto, Mūšos, Pyvesos slėnių pievas surinktos medingųjų, ilgai žydinčių (pakrūminių ir didžiažiedžių bajorių, tikrųjų lipikų, tankiažiedžių katilėlių ir kt.) augalų sėklos. Sudarytas sėklų mišinys, primenantis natūralių pievų augmeniją.

Daugiametes žoles geriausiai įsėti į javus. Auginant jas be antsėlio pirmoje vasaros pusėje, plinta piktžolės. Šiose juostose nenaudojami augalų apsaugos produktai, mineralinės ir organinės trąšos.

Žydinčių juostų botaninė ir jų žiedų spalvinė sudėtis yra labai svarbi, norint pritraukti apdulkintojus. Kai tame pačiame plote auga daug skirtingų rūšių skirtingu laiku žydinčių augalų, suteikiamos palankesnės sąlygos apdulkintojams.

Įvairesni augalai - daugiau apdulkintojų

Žiedų rūšių įvairovė padeda privilioti daugiau apdulkintojų, kurie turi morfologinių skirtumų (pvz., skiriasi liežuvėlio ilgis). Tad reikalaujama, kad mišinyje būtų ne mažiau kaip 3 rūšių medingųjų augalų. Nė vienas iš medingųjų augalų negali sudaryti daugiau kaip 70 proc. mišinio.

Mūsų tyrimuose 2015 m. medingųjų juostų augalų žiedų skaičius per vegetaciją buvo nustatytas 6 kartus. Medingųjų augalų juostos skyrėsi žiedų spalva, dydžiu, gausa. Visose juostų dalyse daugiausiai žiedų buvo birželį ir liepą. Didesne žiedų gausa išsiskyrė vienamečių medingųjų augalų mišinys.

Anksčiausiai pradėjo žydėti šie augalai: sėjamieji esparcetai, laukiniai ir ilgagalviai dobilai, baltosios garstyčios, trumpakočiai gysločiai, paprastieji ir šiauriniai lipikai. Antroje vasaros pusėje, kai dauguma augalų baigia žydėti, žydi tikrosios saulėgrąžos, baltažiedžiai barkūnai. Ilgu žydėjimo laikotarpiu pasižymėjo mėlynžiedės liucernos, sėjamieji grikiai, bitinės facelijos.

Žiedų skaičiaus kitimas

Vabzdžių skaičius buvo nustatytas birželį-rugsėjį po 6 kartus ryte ir vakare. Vizualus įvertinimas atliktas stacionariose 1 m² aikštelėse kiekvienoje tiriamoje medingųjų augalų bendrijoje (miglinių žolių ir medingųjų augalų juostos dalyje) ir chemizuotame pupų ir žieminių kviečių lauke 25 m ir 50 m atstumu nuo kiekvienos medingųjų augalų juostos. Įvairių rūšių bitės, kamanės, širšės, vapsvos daugiausiai lankė tuos juostų pasėlius, kur buvo daugiausiai žiedų - daugiamečių pupinių žolių ir vienamečių medingųjų augalų juostų dalis.

Liepą šiuose mišiniuose buvo rasta atitinkamai 8,1 ir 6,6 vnt. m^-2 vabzdžių. Vienamečiai medingieji augalai ir natūralių pievų augalai žydi ilgiausiai, todėl čia rugpjūčio pabaigoje-rugsėjį bičių buvo daugiausiai. Miglinių žolių juostoje bitės lankė tik žydinčias piktžoles.

Pupas labiausiai lankė bitės ir kamanės. Intensyvaus pupų žydėjimo laikotarpiu 1 m² rasti 1,4-2,5 vabzdžiai. Liepos antroje pusėje šių vabzdžių gerokai sumažėjo, o rugpjūčio antroje pusėje - visai neliko. Žieminių kviečių pasėlyje bičių ir kamanių nerasta. Pupų ir kviečių pasėliuose maisto randa ir kitų rūšių vabzdžiai. Tačiau pupų pasėlyje bendras vabzdžių skaičius buvo 2,8-4,3 kartus didesnis negu žieminių kviečių pasėlyje.

Simbioziniai vabzdžių ir augalų ryšiai

Bitinių plėviasparnių (šilkbičių, vagabičių, urvabičių, smiltbičių ir kitų) reikšmė entomofiliniams augalams yra didžiulė. Per milijonus metų susiformavę simbioziniai vabzdžių apdulkintojų ir augalų ryšiai lemia vabzdžių išgyvenimą ir augalų produktyvumą. Daugelis jų apdulkina liucernas, barkūnus, dobilus, esparcetus, žirnius, rapsus ir kitus žemės ūkio augalus.

Lauke, šalia tiriamų medingųjų augalų juostų, buvo nurautos pupos (pavyzdžiai). Nustatytas ankščių ir pupų skaičiaus ankštyse didėjimo tendencijos ten, kur laukas ribojosi su daugiamečiųpupinių žolių ir vienamečių medingųjų augalų mišiniais.

Raginame ūkininkus skirti vietos medingųjų augalų juostoms ar laukams ariamojoje žemėje ir taip prisidėti prie mūsų krašto biologinės įvairovės atkūrimo, išsaugojimo ir didinimo. Gerai parinktas ir atsakingai prižiūrimas augalų derinys galėtų pritraukti daugiau apdulkintojų ir į šalia esančius intensyviai auginamus žydinčius kultūrinius augalus.

***

Bendras vabzdžių skaičius daugiamečių pupinių žolių, vienamečių medingųjų augalų ir natūralių pievų augalų juostose buvo 6,9-7,9 kartus didesnis, palyginti su miglinių žolių juosta.

***

Nuėmus pupinių ir miglinių javų derlių, medingųjų augalų juosta tampa naudingų vabzdžių dauginimosi ir maitinimosi buveine.