Pastaraisiais metais kukurūzų plotai mūsų šalyje stabiliai didėja. Nors augintojai daugiausia dėmesio kreipia į kukurūzų veisles, tręšimą ir apsaugą nuo piktžolių, tačiau ligos gali labai sumažinti derlių ir pabloginti jo kokybę.

Kukurūzai - daugiafunkcės paskirties žemės ūkio augalai, kurių grūdai naudojami maistui, biopolimerams ir pirmos kartos bioetanoliui gaminti, viso augalo biomasė - puikus pašaras ir biodujų bei antros kartos (celiuliozinio) bioetanolio gamybos žaliava.

Europos Sąjungos šalių mokslininkai tvirtina, kad per keliasdešimt pastarųjų metų kukurūzų auginimo zona pasislinko apie 800 km į šiaurę. Kaip silosui tinkami augalai, jie Lietuvoje pradėti auginti apie 1960-uosius, tačiau šiltėjant klimatui, tobulėjant auginimo technologijoms, selekcininkams sukūrus ankstyvos brandos hibridų, atsirado galimybių juos auginti ir grūdams. Todėl šalyje kukurūzų plotai kasmet didėja: 2012 m. apsėta per 30 tūkst. ha, 2013 - 40,77 tūkst. ha, iš jų grūdams - 18,32 tūkst. ha, pašarams - 22,45 tūkst. ha. Pernai, 2015-aisiais, pasėta 41,29 tūkst. ha kukurūzų, iš jų grūdams - 13,13 tūkst. ha, pašarams - 28,16 tūkst. hektarų.

Juo brandesni, tuo maistingesni

Žemdirbiams svarbu ne tik derliaus kiekis, bet ir jo kokybė. Pienininkystės ūkiai kukurūzams skiria nemažus plotus, nes jie yra vertingi pašariniai augalai. Didžiausi pienininkystės ūkiai be kukurūzų neišsiverstų, nes iš jų pagamintas pašaras gerokai maistingesnis už tradicinį. Kita itin patraukli šių augalų paskirtis - grūdų derlius, nes pajamos iš jų daugelyje ūkių prilygsta ar net viršija gaunamas iš žieminių rapsų ir kviečių.

Rinkdamiesi veisles, ūkininkai didžiausią dėmesį skiria veislių brandos (FAO) ir derlingumo rodikliams. Manoma, kad, palyginti su kitais žemės ūkio augalais, kukurūzams užauginti reikia mažiau išlaidų. Daugiau kainuoja tik džiovinti grūdus.

Kukurūzai priskiriami šilumamėgiams augalams, jų daigams gali pakenkti pavasarinės šalnos, o rudeninės nutraukia net ir nebaigusių prinokti vėlyvųjų veislių kukurūzų vegetaciją. Susiformavo nuomonė, kad Lietuvoje tinkamiausios kukurūzų veislės tos, kurių FAO yra 180-210, tačiau nėra garantijos, kad patikusios veislės sėklų nusipirksi kitąmet, nes kukurūzų veislių rinka kasmet labai kinta.

Kadangi pasaulyje kukurūzai yra vieni iš svarbiausių grūdų žmogaus ir gyvūnų mityboje, kaip maisto, pašarų ir perdirbtų produktų šaltinis, labai reikšminga jų ne tik maistinė vertė, bet ir kokybė. Kukurūzų maistinę vertę lemia įvairūs veiksniai: genotipas, klimato sąlygos, augalų brandos tarpsnis ir kt. Genotipas turi įtakos tiek derliaus, tiek jo kokybės elementams. Atliekant kukurūzų, skirtų siloso gamybai, selekciją, siekiama sukurti ne tik derlingas, bet ir mažai ląstelienos kaupiančias, lapuotesnes veisles, iš kurių pagamintą silosą atrajotojai geriau pasisavins. Skirtingų genotipų kukurūzai yra nevienodai virškinami, ir šie skirtumai labiau pasireiškia žaliojoje masėje negu burbuolėse.

Daugelio bręstančių pašarinių augalų maistinė vertė menkėja, t. y. didėja ląstelienos kiekis, o virškinamosios energijos kiekis mažėja. Kukurūzai šia prasme yra unikalūs augalai. Skirtingai negu kitų pašarinių augalų, labiau subrendusių kukurūzų kokybė gerėja dėl grūduose susikaupusio krakmolo. Didžiausią kiekį virškinamosios energijos kukurūzai sukaupia grūduose.

Nustatyta, kad atskirų kukurūzų dalių (burbuolių, vegetatyvinės masės) didžiausias virškinamumas būdingas skirtingais brandos tarpsniais. Gaminant silosą iš viso augalo, svarbu jį pjauti tokiu tarpsniu, kad būtų sukaupęs nuo 27 iki 37 proc. sausųjų medžiagų, nes tada virškinamumas kinta nežymiai. Nupjovus per anksti, prarandamas potencialus sausųjų medžiagų derlius, o per vėlai - padidėja derliaus lauko nuostoliai, be to, labai sumažėja per vėlai nupjautų augalų grūdų virškinamumas.

Negalima nekreipti dėmesio į ligas

Nemažai problemų visame pasaulyje sukelia su grūdais plintantys mikroskopiniai grybai, kurie apninka kukurūzus augimo ir sandėliavimo laikotarpiais. Augalui augant mikrogrybai sukelia daugelį ligų: šaknų, stiebų, burbuolių puvinius, viso augalo vytimą ir džiūvimą. Kukurūzų augalus gali pažeisti įvairios grybinės ligos: dulkančiosios ir pūslėtosios kūlės (Sphacelotheca reiliana, Ustilago maydis), antraknozė (Colletotrichum graminicola), įvairūs daigų ir stiebų puviniai (Pythium spp., Fusarium spp.). Atskirais metais šios ligos gali būti labai žalingos palankiais šioms ligoms plisti metais.

Augalų lapus žalojanti kukurūzų dryžligė ar rudoji dėmėtligė (Setosphaeria turcica) ir burbuoles pažeidžiantys puviniai, kuriuos sukelia įvairūs Fusarium genties grybai yra smarkiai išplitę ir jų žalingumas šiuo metu yra neabejotinas intensyvaus auginimo daugelio pasaulio šalių regionuose.

Atsižvelgiant į tai, kad skiriasi kiekvienos šalies klimatas, dirvos, kukurūzų auginimo sezono trukmė, veislės ir auginimo technologijos, kukurūzų derliaus nuostoliai, padaryti dryžligės, gali skirtis. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad derliaus nuostoliai gali siekti iki 70 proc. ir daugiau, tačiau vidutiniškai siekia iki 30 proc. Kukurūzų dryžligė mūsų šalies laukuose, kukurūzų pasėliuose, pradėjo plisti nuo 2011 metų. Pastarųjų penkerių metų LAMMC Žemdirbystės institute atliktų tyrimų duomenimis, buvo nustatyta nuo 40 iki 85 proc. dryžligės sužalotų kukurūzų augalų.

Vietos sąlygomis pirmieji kukurūzų dryžligės požymiai ant lapų pasirodo stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 37), tačiau dažniausiai vyraujantys karšti ir sausi liepos orai stabdo ligos vystymąsi ant lapų.

Ryškūs kukurūzų dryžligės požymiai ir intensyvus šios ligos plitimas ant lapų matomas antroje rugpjūčio pusėje, tuo metu augalai būna pasiekę burbuolės vystymosi tarpsnį (BBCH 71-75). Tuo laikotarpiu dažniausiai vyrauja šilti (oro temperatūra 18-26 °C) ir drėgni (santykinė oro drėgmė 90-100 proc.) orai su lietumis, gausiomis rasomis. Šios sąlygos ypač palankios ligai plisti.

Ant kukurūzų lapų atsiranda pailgų, pilkai žalsvų ar šviesiai rusvų apribotų dėmių. Palankiomis sąlygomis dėmės ant lapų sparčiai didėja, susilieja vienos su kitomis. Ligoti lapai džiūsta, sutrinka fotosintezės procesai ir tai daro neigiamą įtaką tolesniam augalo burbuolės augimui.

Fungicidų poveikis dryžligei

Įvairių šalių mokslininkai atlieka nemažai kukurūzų dryžligės tyrimų, nustato plitimo ir vystymosi dėsningumus, ieško priemonių, kaip sumažinti šios ligos žalą kukurūzų pasėliams. LAMMC Žemdirbystės institute 2015 m. atlikti tyrimai, kuriais siekta nustatyti grybinių ligų žalingumą ir įvertinti skirtingų grupių augalų apsaugos produktų veiksmingumą. Skirtingų grupių augalų apsaugos produktai buvo panaudoti kukurūzų žydėjimo tarpsniu (BBCH 65). Skirtingų grupių augalų apsaugos produktai ir jų purškimo laikas buvo pasirinktas atsižvelgiant į vietos sąlygas ir remiantis kitų šalių mokslinių tyrimų rezultatais.

Tyrimų duomenimis, nepurkštuose laukeliuose nustatyta daugiau negu 80 proc. (žydėjimo pabaigoje, BBCH 69) ir 100 proc. (burbuolių išsivystymo tarpsnio pabaigoje, BBCH 79) ligotų, su kukurūzų dryžligės požymiais augalų. Skirtingų grupių augalų apsaugos produktų veiksmingumas paaiškėjo tik žydėjimo pabaigoje, o burbuolių išsivystymo tarpsnio pabaigoje kukurūzų dryžligė panašiai (nuo 98 iki 100 proc.) apniko augalus tiek nepurkštuose, tiek purkštuose laukeliuose. Nors apsaugos priemonės neturėjo esminės įtakos ligai plisti ant lapų, tačiau iš esmės sumažino ligos intensyvumą ant lapų abiem kukurūzų augimo tarpsniais.

Skirtingų grupių augalų apsaugos produktai iš esmės sumažino ligos intensyvumą ant lapų, palyginti su nepurkštais laukeliais. Ligos intensyvumas ant lapų purkštuose laukeliuose buvo nuo 2,5 iki 5 kartų mažesnis negu nepurkštuose. Daugumą atvejų strobilurinų grupei priklausantys augalų apsaugos produktai veiksmingiausiai stabdė kukurūzų dryžligės išplitimą ir intensyvumą ant augalų lapų.

Atlikus biometrines analizes, nustatyta, kad kukurūzų burbuolės nepurkštuose laukeliuose užaugo iki 18 cm ilgio. Daugeliu atvejų kukurūzų burbuolių ilgis purkštuose laukeliuose kito nežymiai - nuo 18,2 iki 19 cm, palyginti su nepurkštų laukelių, ir buvo nustatyta tik burbuolių ilgėjimo tendencijos. Skirtingų grupių augalų apsaugos produktų naudojimas neturėjo esminės įtakos burbuolių šerdžių dydžiui, atskirais atvejais nustatyta tik burbuolių skersmens didėjimo tendencija.

Nustatyta, kad skirtingų grupių augalų apsaugos produktais purkštuose kukurūzuose burbuolės subrandino 5,6 proc. daugiau eilučių su grūdais, kartu grūdų skaičius vienoje eilutėje ir vidutinis grūdų skaičius vienoje burbuolėje padidėjo iki 3,6 procentų. Skirtingų grupių augalų apsaugos produktų naudojimas turėjo įtakos burbuolių išsivystymui (t. y. visos eilutės iki pat burbuolės viršūnės buvo su išsivysčiusiais grūdais). Purkštuose laukeliuose burbuolių išsivystymas padidėjo 12 proc., palyginti su kontrolinio laukelio augalų burbuolėmis.

***

Pagal vegetacijos trukmę kukurūzų veislėms suteikiamas FAO skaičius: 160-190 rodo ankstyvąsias, 190-210 - vidutinio vėlyvumo, o daugiau negu 210 - vėlyvąsias veisles. Lietuvos klimato sąlygomis tinkamiausios kukurūzų veislės tos, kurių FAO yra 180-210.