Drenažo sistemos blogai veikia dėl gamtos veiksnių, pirminės projekto klaidos, pažeistos statybos darbų kokybės, netinkamos ūkininkavimo formos, neprofesionalios įrenginių priežiūros arba dėl to, kad nusausintos žemės nenaudojamos pagal jų paskirtį. Neefektyvaus drenažo veikimo priežastys turi būti nustatytos kuo tikslesnės.

Jeigu drenažo sistema buvo eksploatuojama tinkamai, tačiau nustatyti linijos gedimai, reikia kuo anksčiau pradėti jas taisyti. Kad sistema pradėtų tinkamai veikti, dažnai tereikia atkasus pakeisti arba išvalyti kelis vamzdelius.

Kaip rasti drenažo liniją

Siekiant tinkamai apžiūrėti ir įvertinti drenažo sistemų ir su jomis susijusių melioracijos statinių, įrenginių ir griovių su juose esančiomis drenažo žiotimis bei statiniais būklę, būtinai reikia turėti valdomoje žemėje esančių melioracijos sistemų planus (žemėlapius). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymu (Žin., 2004. Nr. 28-877), informaciją ir techninius dokumentus apie ūkininko žemėje esančius melioracijos statinius nemokamai teikia savivaldybių melioracijos specialistai. Skenuotus melioracijos žemėlapius galima rasti ir Lietuvos erdvinės informacijos portale https://www.geoportal.lt/map.

Drenažo linijų paieška visada pradedama nuo žiočių. Žiotys apžiūrimos, įvertinamas jų darbas, jos pažymimos gairėmis. Drenažo linijas galima rasti pagal drenų (ypač rinktuvų) trasas, pagal augalijos vešlumą, pagal augalų rūšis, kurių daugiau sudygsta virš drenos (trasose žolė vešlesnė, tamsesnė, palyginti su aplinkine augalija). Pavasarį jas galima aptikti pagal aiškiai matomą drenažo tinklą (išsausėjusias zonas). Kartais drenažo linijas lengva rasti, skersai trasos išarus plūgu vagą ir nustačius sumaišyto armens ar poarmenio sluoksnio zoną (trasa patikslinama smaigu).

Drenų atkasimas

Drenos atkasamos siekiant nustatyti drenažo rinktuvų ir sausintuvų neefektyvaus veikimo priežastis. Prieš jas atkasant, būtina turėti tiriamos sistemos planą ir profilius, įvairių skersmenų drenažo vamzdžių, grąžtą arba plaktuką skylei drenoje padaryti, kamščių, neaustinės filtracinės medžiagos (geotekstilės), smaigą, kastuvą, liniuotę nešmenų ir vandens gyliui drenose matuoti, gairių. Prieš kasinėjant reikia žinoti, kur yra paklotos toje vietoje esančios požeminės komunikacijos.

Objektyviausią informaciją apie nusausintų plotų ir drenažo sistemų būklę gauname objektus tyrinėdami pavasarį. Tikslią drenažo gedimo vietą galima nustatyti pasinaudojus vamzdynų televizine diagnostika: į drenažo vamzdį įkišama speciali įranga su radijo atsakikliu (transponderiu) ir ekrane stebima drenos būklė. Pagal laido ilgį surandama pažeidimo vieta. Nustačius tikslią gedimo vietą, atkasami drenažo vamzdžiai ir išaiškinamos gedimo priežastys.

Drenas galima atkasti mechanizuotai (traktoriumi su nedidelės talpos vienasamčiu kaušu) arba rankiniu būdu (pvz., grunto įsiurbimų virš drenų vietose, nes jas atkasti lengva, nereikia didelių darbo sąnaudų; taip pat rankiniu būdu kasama ten, kur drenos labai seklios (durpynuose). Atkasamų drenų vietas konkrečiame lauke būtina kuo tiksliau nustatyti. Kuo tiksliau bus pažymėta kasimo vieta, tuo mažiau bus darbo sąnaudų, tuo mažiau bus sugadinta dirvos.

Aptikus buvusios tranšėjos žymes, pradedama kasti giliau. Kad drena nebūtų pažeista, nuolat smaigu tikrinamas jos buvimo gylis. Kasama sluoksniais, kas 20-30 cm, o iki drenos likus 20-30 cm, gruntas toliau kasamas rankiniu būdu. Atkasus dreną, ji apžiūrima, įvertinama jos būklė.

Atkasus drenažo rinktuvą ar sausintuvą, drenų būklė nustatoma dviem būdais.

1. Specialiu plaktuku esamoje drenoje padaroma skylutė liniuotei įkišti; išmatuojamas sąnašų sluoksnio storis ir vandens lygis.
2. Drenažo vamzdeliai išimami ir apžiūrima vizualiai, išmatuojami reikiami parametrai, nustatoma drenų būklė.

Drenas rekomenduojama apžiūrėti, neišėmus jų iš grunto (padarius skylutę), ypač sunkiuose gruntuose ir giliuose sluoksniuose, nes tuomet yra mažesnis pavojus, kad drenos bus sulaužytos, deformuota tranšėja. Taip tikrinama drena pažeidžiama minimaliai. Be to, mažesnės mechanizmų darbo sąnaudos. Norint tyrinėti dreną išėmus drenažo vamzdelius iš grunto, reikia didesnių darbo sąnaudų ir atidumo, nes tuomet vanduo greičiau išteka iš drenos į tranšėją, kartu išplauna ir sąnašas, todėl sunkiau nustatyti tikrąją drenos būklę.

Drenų patikra

Rinktuvus rekomenduojama atkasti ne rečiau kaip kas 300 m, o sausintuvus - ties jungtimi su rinktuvu ir apie vidurį. Jei atkasti sausintuvai yra geros būklės, bet jų aukštupiuose žemė įmirkusi, atkasama dar ir viršūnėje. Atkasus dreną, reikia nustatyti:

• drenos skersmenį, gylį ir jos planinę padėtį;
• tranšėjoje vyraujančio grunto sudėtį;
• augalinio dirvožemio arba žvyro virš drenos sluoksnio storį;
• filtravimo medžiagų būklę;
• sąnašų sluoksnį drenoje;
• vandens lygį drenoje arba virš jos.

Atkasus ištiriami visi rekonstruotinų sistemų rinktuvai ir ne mažiau kaip 20 proc. sausintuvų, išskyrus uždumblėjimui pavojingas gruntas ir drenažo sistemos, įrengtos lygiame reljefe (kai šlaitų ilgis per 150 m, o nuolydis mažesnis kaip 5º). Priklausomai nuo reljefo, rekomenduojama atkasti 10-20 proc. visų sausintuvų (rišliuose gruntuose - ne daugiau kaip 10 proc.). Uždumblėti linkusiame grunte atkasamų sausintuvų skaičius priklauso nuo įmirkusio kontūro ploto: jei jis iki 5 ha - nuo 1 iki 9 proc., jei plotas didesnis kaip 40 ha, - ne mažiau kaip 10 proc. sausintuvų.

Esamas rinktuvas keičiamas nauju, jei:

• rinktuvas yra per seklus, t. y. nėra galimybės į jį įjungti reikiamo gylio papildomų sausintuvų;
• per mažas jo laidumas, o įrengti greta papildomo nėra sąlygų;
• daugiau kaip 30 proc. rinktuvo skersmens uždumblėję arba užsikimšę augalų šaknimis;
• įrengimas blogos būklės dėl kitų priežasčių (nekokybiški vamzdžiai, yra ilgų ruožų su atvirkštiniu nuolydžiu ir kita).

Jeigu drenažo rinktuvo techninė būklė gera, bet mažesnis jo laidumas, tada šalia esamo rinktuvo klojamas papildomas, kuris priima dalies sausintuvų, jeigu yra, ir paviršinio vandens nuleistuvų vandenį. Abu rinktuvus šuliniais reikia sujungti į vieną sistemą.

Jeigu yra uždumblėję daugiau kaip 40 proc. drenažo sausintuvų skersmens, klojami nauji sausintuvai. Naujų sausintuvų kryptis parenkama tokia, kad jie kirstų esamus, o jei to padaryti negalima, seni, neveikiantys sausintuvai sunaikinami, juos perkasant. Tarp neuždumblėjusių arba uždumblėjusių mažiau kaip 40 proc., bet mažesnio kaip 0,8 m gylio, neefektyviai sausinančių sausintuvų, klojami papildomi sausintuvai arba įrengiami papildomi paviršinio vandens nuleidimo statiniai.

Paliekami drenažo sausintuvai prie naujų rinktuvų jungiami specialiomis sujungiamosiomis fasoninėmis dalimis. Jei esami geros kokybės sausintuvai perkertami nauju rinktuvu, šių sausintuvų viršutinė dalis prijungiama prie naujo rinktuvo, o žemutinės dalies atviras galas užsandarinamas.

Pirmiausia atkasamas rinktuvas ties šlapiojo ploto riba. Jei randamas neveikiantis rinktuvas, kita duobė kasama žemiau, už 20-50 m. Pagal vandens patvanką pirmoje duobėje ir rinktuvo išilginiame profilyje nubrėžta projektinė linija parodys, kokiu atstumu kasti trečiąją duobę. Jei pirmoje atkastoje vietoje randame, kad rinktuvas veikia, kita duobė kasama aukščiau virš šlapiojo ploto, už 20-100 m, priklausomai nuo išorinių požymių ir praeinamumo. Suradus liniją, duobė kasama leistinais šlaitais, apie 20-25 cm iki spėjamo vamzdžio viršaus. Smaigu patikslinama vamzdžio vieta. Vamzdžiai atkasami rankiniu būdu taip, kad būtų galima išimti ne daugiau kaip 2-3 vamzdžius, įveržti vamzdžiai ir didesnio kaip 12,5 cm skersmens vamzdžiai pragręžiami. Nešmenų ir vandens gylis nustatomas liniuote.

Vamzdžiams sujungti naudojamos movos. Sujungiant, suglaudžiant vamzdelius arba sujungiant plastiko vamzdį su moliniu, sujungimo tarpus būtina apvynioti (uždengti) geotekstile.