23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/01
Avižų selekcija – kas svarbu šiandien?
  • Dr. Vida DANYTĖ, dr. Andrej GORASH, dr. Žilvinas LIATUKAS, dr. Remigijus ŠMATAS LAMMC Žemdirbystės institutas
  • Mano ūkis

Belukštės avižos yra palyginti naujas žemės ūkio augalas - Lietuvoje jos pradėtos auginti maždaug prieš dvidešimt metų. Šiuo metu pasėlių struktūroje vyrauja paprastosios avižos, tačiau belukštės turėtų populiarėti dėl geresnės galutinės produkcijos išeigos.

Šiuo metu Nacionaliniame augalų veislių sąraše yra 14 sėjamųjų avižų veislių ir 1 plikųjų (belukščių) avižų veislė. Iš jų trys veislės yra lietuviškos, septynios vokiškos, trys švediškos, viena suomiška ir viena lenkiška. Sąrašo veteranė yra lietuviška veislė Migla DS - sąraše ji nuo 2001 metų, tačiau derlingumu mažai nusileidžia naujesnėms veislėms. 2010 m. Lietuvoje sukurta belukštė veislė Mina DS. 2015 m. registruota nauja lietuviška, derlinga, ypač gero hektolitro svorio ir mažai lukštinga veislė Viva DS.

Svarbiausi atrankos kriterijai

Lietuvoje ir pasaulyje svarbiausias daugelio augalų selekcijos rodiklis yra derlingumas. Derlingumas svarbus ir šiuolaikinėje avižų selekcijoje. Nors galimybės pastebimai padidinti derlingumą jau išnaudotos, tačiau naujos veislės privalo būti ne mažiau derlingos negu standartinės ir pasižymėti kitomis vertingomis savybėmis. O standartinėms veislėms paprastai priskiriamos derlingiausios registruotų augalų veislių sąraše esančios avižos.

Vertinant naujas veisles, svarbus rodiklis yra javų išgulimas. Kadangi avižos dažniausiai auginamos ekologiniuose ūkiuose arba ekstensyviai, t. y. tręšiama nedaug ir naudojama nedaug augalų apsaugos produktų, avižų išgulimo pavojus yra nedidelis. Ekstensyviame fone vykdoma ir visa avižų selekcija, tik galutiniame etape veislės tiriamos ir intensyviame fone. Vykdant atranką, avižų selekcinės linijos, turinčios bent mažiausią polinkį išgulti, yra iš karto brokuojamos, net nežiūrima, koks bus jų derlingumas.

Avižų aukštis dažnai susijęs su išgulimu, tačiau ne visada. Dažniausiai juo žemesni augalai, tuo mažiau jie linkę išgulti. Pastaruoju metu selekcija buvo vykdoma stengiantis sukurti kuo žemesnius augalus. Tačiau tai nepalanku ekologiniams ūkiams, kadangi čia augalai turi būti aukšti ir vešlūs, kad stelbtų piktžoles, o išgulimas negresia dėl riboto maisto medžiagų, ypač azoto, kiekio.

Migla DS veislės avižos yra palyginti aukštos ir gerai tinka ekologiniuose ūkiuose, todėl yra mėgstamos. Pastaruosius dešimt metų selekcininkai buvo susitelkę į intensyviems ūkiams tinkamų veislių kūrimą. Kadangi sukurti veislę trunka daugiau negu dešimtmetį, šiuo metu neturime daug selekcinių linijų, pretenduojančių į ekologiniams ūkiams tinkamas veisles. Tai galėtų būti linijos DS 1645-26 ir DS 1652-36.

Grūdų hektolitro svoris g l-1 yra pagrindinis rodiklis, į kurį atsižvelgia grūdų supirkėjai. Šiuo metu daugelio tiriamų linijų natūrinis svoris yra labai geras. Visų belukščių avižų natūrinis svoris būna gerokai didesnis, palyginti su paprastomis (lukštingomis) avižomis, kadangi lukštas sumažina natūrinį svorį.

Kuo vertinga veislė Viva DS

Geras natūrinis svoris naujos veislės Viva DS, sukurtos LAMMC Žemdirbystės institute. Jos derlingumas 2013 m. buvo 94 proc., o 2014 m. - 103 proc., palyginti su standartinių veislių derlingumu.

Didžiausias veislės Viva DS derlingumas buvo gautas 2014 m. Kauno augalų veislių tyrimų skyriuje - 9,20 t ha-1. Tais pačiais metais Vilniaus AVTS derlingumas siekė 9,04 t ha-1. Plungės AVTS 2014 m. veislės Viva DS derlius buvo didžiausias, palyginti su kitomis tirtomis veislėmis, įskaitant standartines veisles.

LAMMC Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriuje veislių tyrimų bandymuose 2012-2013 m. veislė Viva DS buvo lyginama su standartinėmis veislėmis Typhon ir Carron, 2014 m. - su Typhon ir Symphony. Veislės Viva DS derlingumas, palyginti su standartinių veislių vidurkiu, 2012 m. buvo 109 proc., 2013 m. - 114 proc., 2014 m. - 97 procentai. 2012-2013 m. veislės Viva DS natūrinis svoris buvo atitinkamai 105 ir 104 proc., palyginti su standartinėmis veislėmis, o 2014 m. toks pat kaip standartinių veislių.

Lukštingumas visais tyrimų metais buvo mažesnis negu standartinių veislių. Veislė vidutinio aukštumo (101-124 cm), atspari išgulimui (7,6-9 balai (1 balas - visiškai išgulusi, 9 balai - visiškai neišgulusi)), vidutinio ankstyvumo, vidutiniškai atspari kūlėms, dryžligei ir vainikuotosioms rūdims. Daugelio tyrimų duomenimis, veislės Viva DS grūdai turi vidutiniškai baltymų ir žalių riebalų, tačiau 2013 m. Kauno ir Vilniaus AVTS veislė Viva DS buvo baltymingiausia, palyginti su kitomis tirtomis veislėmis.

Estijos Jogevos selekcijos institute vykdytų tyrimų duomenimis, veislės Viva DS derlingumas 2013 m. buvo 104 proc. (5,3 t ha-1), palyginti su standartine veisle Flamingsprofi, o 2014 m. - 94 proc. (6,0 t ha-1). Estijoje ši veislė buvo visiškai atspari išgulimui (per abejus tyrimų metus įvertinta 9 balais) ir atsparesnė negu standartinė veislė grybinėms ligoms. Lukštingumas nebuvo didesnis negu standartinių veislių, tačiau hektolitro svoris buvo gerokai didesnis (2013 ir 2014 m. standartinės veislės hektolitro svoris buvo 505 g l-1 ir 491g l-1, o Viva DS veislės atitinkamai 548 g l-1 ir 519g l-1).

Belukščių avižų kūrimo sunkumai

LAMMC Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus veislių bandymuose, paskutiniame etape, prieš atiduodant selekcinius numerius Valstybiniams veislių tyrimams, kasmet tiriama apie 40 selekcinių numerių, iš kurių apie 10 belukščių avižų.

Belukščių avižų selekcija Lietuvoje pradėta neseniai. Pirmąją belukščių avižų veislę Mina DS sukūrė selekcininkas Alfredas Kulikauskas. 2010 metais ši veislė registruota Lietuvoje. Žemdirbystės institute selekcija tęsiama šia kryptimi, sukurta keletas perspektyvių belukščių linijų.

Yra keli belukščių avižų selekcijos sunkumai: pirmas - mažesnis derlingumas, antras - sunku stabilizuoti, kad visai nebūtų lukštų, kai kuriais metais atsiranda nemažai lukštėtų grūdų. Mažas lukštingumas - požymių derinys, kontroliuojamas vieno pagrindinio (N-1) ir trijų papildomų genų (N-2, N-3, N-4). Visai belukštės avižos yra tik tais atvejais, kai visi keturi genai yra dominantinės būklės. Nors vienas recesyvinis genas duos mozaikinį paveldėjimą, t. y. dalis grūdų bus su lukštais. Atitinkamai visos lukštagrūdės avižos turi recesyvinius genus.

Daugumoje belukščių veislių avižų būna nuo 1 iki 10 procentų lukštėtų grūdų. Šis lukštėtų grūdų kiekis yra nestabilus skirtingais metais. Geriausias būdas kryžminti su „tikromis" belukštėmis veislėmis ir stabilizuoti šį požymį, taikant brokavimą pagal lukštingumą ir teigiamą individualią atranką. Selekcija šia kryptimi yra perspektyvi.

Viena iš priežasčių, kodėl belukščių avižų derlingumas mažesnis - tai sumažėjusi 1 000 grūdų masė, todėl, kad nėra lukštų. Tačiau kruopų išeiga iš belukščių avižų yra 99,2 proc., o iš lukštingų avižų - tik 71,5 procento. Avižinių dribsnių išeiga iš belukščių avižų, palyginti su lukštingomis, yra 27-28 proc. didesnė.

Lukštingumas yra svarbus grūdų kokybės rodiklis, nes lukštai yra mažesnės maistinės vertės. Mažesnis lukštingumas - geriausias būdas pagerinti maistinių ir pašarinių grūdų avižų kokybę. Belukščių avižų selekcijos plėtra labai svarbi, siekiant pagerinti žmonių mitybos kokybę ir padidinti grynąsias pajamas gyvulininkystėje.