23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2016/01
Ar gamintojų grupių įsisteigimo rėmimas paskatins kooperaciją?
  • Prof. Julius RAMANAUSKAS, Vytautas VAZNONIS, ASU
  • Mano ūkis

Ar gamintojų grupių įsisteigimo rėmimas paskatins kooperaciją?  Lietuvoje yra susikūrusi viena gamintojų grupė, Latvijoje - 4, Lenkijoje - daugiau kaip 300 gamintojų organizacijų. Parama gamintojų grupių įsisteigimui Lenkijoje yra 224 kartus (!) didesnė negu Lietuvoje. Gal toks skirtingas požiūris į žemdirbių vienijimosi rėmimą ir yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų žemdirbiams vis sunkiau atlaikyti Lenkijos žemės ūkio produkcijos gamintojų konkurenciją?

Nors Lietuvoje veikia apie 200 žemės ūkio kooperatyvų, jų turima rinkos dalis vis dar lieka labai maža, o veikla orientuota į žaliavinių produktų realizavimą, o ne į jų perdirbimą. Didžiausią rinkos dalį - apie trečdalį - kooperatinės bendrovės turi žaliavinio pieno rinkoje.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje pažymima, kad ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, problemas galėtų spręsti spartesnė kooperacijos plėtra ir gamintojų grupių steigimas. Kai remiama pripažintų gamintojų grupių (organizacijų) veiklos pradžia, didėja susijungusių gamintojų (ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir kt.) konkurencingumas.

Ūkiai, ypač vidutiniai ir smulkūs, kurie dalyvauja kooperatiniais pagrindais įsteigtų gamintojų grupių (organizacijų) veikloje, veikia efektyviau, gauna didesnes pajamas ir todėl turi geresnes investavimo galimybes. Remiant gamintojų grupes (organizacijas), kurios vykdo prekybos ir (ar) rinkodaros veiklas, skatinamas jų ir jų dalyvių verslumas, sudaromos sąlygos diegti inovacijas, reaguoti į rinkos pokyčius. Kadangi gamintojų grupių (organizacijų) įsisteigimas ir veiklos plėtra sudaro sąlygas kurti papildomas darbo vietas, remiant tokias organizacijas, sprendžiamos socialinės problemos, susijusios su užimtumu, darbo vietų kūrimu.

Europos Sąjungoje jau seniai remiami kooperacijos pagrindais susivieniję žemdirbiai. Tokie jų junginiai vadinami gamintojų grupėmis (atskirais atvejais - gamintojų organizacijomis). Daugelis naujųjų ES narių 2007-2013 m. naudojosi parama gamintojų grupėms įsisteigti, tačiau Lietuvoje ši paramos priemonė nebuvo priimta.

Kokios paramos galima tikėtis?

Džiugu, kad į naująją Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą ši paramos priemonė įtraukta. Pareiškėjas paramai gauti gali būti juridinis asmuo, įregistruotas Juridinių asmenų registre ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d. ir sudarytas iš ne mažiau kaip 10 dalyvių (fizinių ir (ar) juridinių asmenų, vykdančių žemės ūkio veiklą), atitinkantis tinkamumo reikalavimus ir verslo plano pagrindu oficialiai pripažintas gamintojų grupe (organizacija).

Atliekant pareiškėjų atranką, prioritetas bus teikiamas pareiškėjams, sudarytiems iš ekologinės gamybos ir gyvulininkystės ūkių, ir pareiškėjams, kuriuose yra daugiau dalyvių (fizinių ir (ar) juridinių asmenų).

Paramą galima gauti 5-erius metus. Ji yra mažėjanti - už pirmuosius, antruosius, trečiuosius, ketvirtuosius ir penktuosius veiklos (verslo plano įgyvendinimo) metus neturi viršyti atitinkamai 10, 9, 8, 7 ir 6 procentų metinės parduotos produkcijos vertės tais metais. Didžiausia galima viešosios paramos suma už vienus veiklos (verslo plano įgyvendinimo) metus visais atvejais negali viršyti 100 tūkst. eurų.

Kaip matyti, maksimali paramos suma naujai įsisteigusiam stambiam žemės ūkio kooperatyvui, parengusiam veiklos planą ir pripažintam gamintojų grupe (organizacija) per penkerius metus, gali sudaryti 500 tūkst. eurų. Konkreti galima paramos suma priklausys nuo narių per kooperatyvą parduotos produkcijos vertės. Pavyzdžiui, gamintojų grupės, kurios parduotos produkcijos vertė per pirmuosius trejus veiklos plano vykdymo metus sudarys 1 mln. eurų, o ketvirtaisiais ir penktaisiais metais - 1,2 mln. eurų, galimas paramos dydis bus 426 tūkst. eurų.

Numatyta parama - aiškiai per maža

Atrodytų, lieka tik laukti, kad vis geresnis žemdirbių kooperacijos svarbos supratimas ir solidi parama sunkiausiais pradiniais kooperatyvų veiklos metais paskatins susikurti dešimtis naujų gamintojų grupių, padėsiančių susivienijusiems žemės ūkio produktų gamintojams efektyviau dalyvauti rinkų procesuose, racionalizuoti savo ūkių veiklą, palankiau parduoti juose pagamintus produktus ir gauti daugiau pajamų. Tačiau ar gamintojų grupių įsisteigimo rėmimas realiai skatins kooperaciją?

Atidžiau panagrinėję Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą ir jos finansinį planą, pamatysime, kad šiai priemonei numatyta tik 1,8 mln. eurų, t. y. tik 0,09 proc. programos finansinio plano lėšų, o numatomas susikūrusių gamintojų grupių skaičius yra tik 4 (!), nes tik tokiam gamintojų grupių skaičiui, jei grupės bus didelės, užteks paramos lėšų. Darosi aišku, kad numatyta parama praktiškai nesudaro prielaidų žemdirbių kooperatyvų skaičiui augti iš esmės.

Tai rodo ir nepakankamą politinį žemdirbių kooperacijos svarbos suvokimą Lietuvoje. Palyginkime numatomą paramą žemdirbių gamintojų grupių (organizacijų) įsisteigimui Lietuvoje ir Lenkijoje.

Nesiginčysime, Lenkija gerokai didesnė negu Lietuva, didesnė jos bendroji žemės ūkio produkcija, daugiau ūkininkaujančiųjų. Bet ne tiek kartų! Lenkijoje per tą patį laikotarpį numatyta parama gamintojų grupių (organizacijų) įsisteigimui yra 224 kartus didesnė negu Lietuvoje, o paremti numatoma net 1 809 naujai susikūrusias gamintojų grupes ar organizacijas. O juk gamintojų grupių rėmimas Lenkijoje taikomas jau nuo 2000 metų. Ar ne tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos žemdirbiams vis sunkiau atlaikyti Lenkijos žemės ūkio produkcijos gamintojų konkurenciją?

Ko trūksta žemdirbiams?

Gal Lietuvoje baiminamasi, kad neatsiras norinčių pasinaudoti parama? Toks manymas yra pagrįstas. Vaisių ir daržovių sektoriuje, kuriame galioja ypatinga rėmimo tvarka, jau nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą buvo galima kurti gamintojų grupes, kurioms 5-erius metus būtų teikiama ne tik nuo parduotos produkcijos vertės priklausanti parama, bet ir parama investicijoms, siekianti 75 proc. tų investicijų vertės. Pasibaigus 5-erių metų laikotarpiui, šios gamintojų grupės įgyja gamintojų organizacijos statusą ir taip pat gali gauti nuo parduotos produkcijos vertės priklausančią paramą (4,1 proc.) veiklos programai vykdyti.

Tačiau Lietuvoje susikūrė tik viena gamintojų grupė - šiltnamio daržovių augintojų žemės ūkio kooperatyvas. O štai Lenkijoje jų susikūrė daugiau kaip 300. Latvijoje, nors susikūrusios 4 organizacijos, bet jos kontroliuoja beveik pusę vaisių ir daržovių rinkos.

Mūsų žemdirbiai vis dar nesugeba adekvačiai įvertinti ekonominės situacijos. Jiems trūksta savitarpio pasitikėjimo ir apskritai noro integruotis. Nenoras bendrai veikti gali būti nulemtas žemdirbių baimės, kad bus prarasta galimybė pačiam priimti sprendimus, kad reikės laikytis grupėje galiojančių taisyklių.

Norėdami būti nepriklausomi, žemdirbiai apsisprendžia teikti savo produktus rinkai savarankiškai, net jei tai lemia žemesnį efektyvumą ir konkurencingumą. Papildomų kliūčių sudaro žemas žinių apie grupinę žemdirbių veiklą lygis, teisinių normų, registravimo procedūrų nežinojimas, organizuotos ūkinės veiklos vykdymo patirties neturėjimas. Be to, būtina tobulinti ir kai kuriuos teisės aktus, pritaikant juos ES naujai priimtiems reglamentams, parengti nacionalinę vaisių ir daržovių gamintojų organizacijų veiklos programų strategiją.