Likimas Sigitui Stanaičiui tarsi sugalvojo įžūlų pokštą - ūkiui modernizuoti buvo patvirtinta ES parama, tačiau investuoti teko prasidėjus pieno krizei. Tad kai dalis ūkininkų pradėjo mažinti pieno gamybą ar nutarė keisti ūkininkavimo kryptį, jo ūkyje pradėjo karaliauti robotai.

Sigito ir Daivos Stanaičių ūkyje Gerdžiūnuose (Šakių r.) rugsėjį duris atvėrė modernus ir visiškai automatizuotas tvartas. Karves melžia Lely Astronaut A4 robotai, pašarus dalija robotas Lely Vector, mėšlą šalina du Lely Discovery robotai, o natūralią ir gerą šviesą užtikrina automatinė apšvietimo sistema Lely L4C.

S. Stanaitis labai gerai prisimena, kai prieš 15 metų pasistatė tvartą ir įrengė jame eglutės tipo melžimo aikštelę. Tuomet tai atrodė pažangos viršūnė. O dabar ši ferma jau visapusiškai pasenusi. Ypač - naujosios fermos fone.

Jeigu šio pieno ūkio nuostolių nekompensuotų augalininkystės ūkis, ko gero, situacija būtų kitokia. Tačiau mišraus ūkio privalumai leidžia Sigitui išsilaikyti vandens paviršiuje. Ir ne tik - tokį tvartą ir sąlygas karvėms rasi ne kiekviename Vakarų Europos ūkyje.

„Mintys ir svajonės materializuojasi - jeigu jų turi, gali būti tikras, kad vieną dieną jos išsipildys", - sako naują ūkininkavo puslapį atvertęs S. Stanaitis.

Prie robotų karvės įprato greitai

Maždaug 300 melžiamų karvių bandos pagrindą sudaro Lietuvos juodmargės, bet veislių yra ir daugiau. Pernai vidutinis vienos karvės produktyvumas siekė 8,4 t pieno. S. Stanaitis neabejoja, kad ūkyje įdiegus automatizuotą melžimo sistemą ir pagerinus gyvulių gerovę, produktyvumas gerokai padidės.

„Rezultatai jau dabar akivaizdūs. Karvė šiame tvarte vidutiniškai per parą duoda apie 30 l pieno. Per pirmuosius du mėnesius somatinių ląstelių skaičius sumažėjo iki 250 tūkst./ml, ir šis rodiklis dar gerės. Pagerėjo karvių apsisėklinimas, tad ir reprodukcinių problemų bus vis mažiau. Žodžiu, viskas pagerėjo, nes programa parodo, kuo skundžiasi gyvulys, ko jam trūksta, ką pagerinti", - džiaugėsi naujaisiais robotais ūkininkas.

Keturi robotai melžia 200 karvių. Dar 100, kurios dėl tam tikrų fiziologinių ypatybių netinka robotui, liko senajame tvarte.

Į naują tvartą perkeltos karvės greitai priprato prie robotų. Dvi pirmąsias paras ūkyje budėjo ir robotus statę AB „Lytagra" vyrai, o trečiąją parą gyvenimas pradėjo lengvėti ir karvėms, ir ūkininkui. Jau per pirmąją savaitę, pasak Sigito, karvės susigaudė, kur ir dėl ko reikia eiti. Pagrindinis masalas - porcija kombinuotųjų pašarų.

Guoliavietės kreikiamos šiaudais ir pjuvenomis, jose patiesti komfortiški kilimėliai. Tačiau prie tokių patogių guoliaviečių karvės pratinosi sunkiai. Dauguma jų jau įprato ilsėtis jose, bet maždaug 10 proc. dar ne. „Tai turbūt didžiausia problema. Senajame tvarte karvės gulėdavo ant šiaudų. Bet ir ant kilimėlių vaikščiojimo takuose kai kurioms turbūt yra pakankamai minkšta, kad jos nenueina iki guoliavietės", - svarsto Sigitas.

Pirmosios mintys apie robotus Sigitą aplankė maždaug prieš 10 metų. Apsisprendęs juos pirkti, dar ne vienus metus svarstė, kokius pasirinkti. Lely ūkininkas rinkosi atsižvelgdamas į daugelį parametrų: į melžimo kokybę, valdymą, aptarnavimo patogumus, nes labai svarbu, kad atsiradus problemoms jos būtų pašalinamos per kuo trumpesnį laiką.

„Apie gyvulį dabar gaunu labai daug informacijos, kiekvieną dieną matau, ar karvė nesusirgo acidoze, ketoze, matau pieno kokybės rodiklius. O įprasti valdyti roboto programą nebuvo sudėtinga", - sako S. Stanaitis, neabejojantis, kad dėl geresnio bandos valdymo padidės pieno primilžis, pagerės karvių sveikatingumas.

Šiame ūkyje įrengti naujausi ketvirtos kartos Lely Astronaut robotai. Gamintojų teigimu, didžiausias jų privalumas, jog karvė į melžimo robotą įeina tiesiai, nes praktika ir tyrimai rodo, kad karvei sunku atlikti posūkius. Siekiant užtikrinti optimalų melžimą, kiekvienam tešmens ketvirčiui reikalingi visiškai skirtingi parametrai, todėl Lely 4Effect pulsacijos sistema parenka individualią pulsaciją kiekvienam ketvirčiui atskirai, taip užtikrindama, kad kiekviena karvė bus melžiama tinkamiausiu režimu.

Robote įdiegta pieno kokybės kontrolės sistema MQC matuoja svarbiausius duomenis: riebumą ir baltymų kiekį, elektrinį pieno laidumą, kuris nurodo apytikrį SLS, pieno atleidimo laiką uždėjus melžtuvus ir dar daugiau duomenų. Nerūšinis pienas atskirai suteka į kibirėlius.

Lely Astronaut A4 yra melžtuvų valymo garais sistema, kuri užmuša visas bakterijas, išskyrus auksinį stafilokoką.

Investicijos turėtų atsipirkti per 10 metų

Šėrimo robotas Lely Vector naujajame tvarte pakeitė Keenan pašarų maišytuvą-dalytuvą, kuris sėkmingai tebedirba senajame. Pradėjus domėtis automatine šėrimo sistema, Sigitui buvo svarbus pats šėrimo principas. Lely Vector jam patiko, nes sudėtingas robotas gana paprastai valdomas, o svarbiausia, jam nereikia jokių papildomų konstrukcijų.

Šis robotas turi pašarų lygio matavimo jutiklius, kure tiksliai nustato, kiek pašaro yra prie šėrimo stalo, ir informuoja, kurioje vietoje ir kada reikia paduoti šviežio pašaro. Karves jis šeria iki 15 kartų per parą, o per tvartą pravažiuoja iki 25 kartų, nes turi „pažiūrėti", ar karvėms netrūksta pašarų. Jeigu kurioje nors vietoje robotas užfiksuoja pašarų trūkumą, kito važiavimo metu ten jų paliks daugiau. Kartu šėrimo robotas atlieka ir pašarų pristūmimo funkciją.

Pašarai yra laikomi šėrimo „virtuvėje" tvarte - atviroje zonoje, be kliūčių, kur skirtinguose plotuose gali būti laikomi skirtingi pašarai. Priklausomai nuo „virtuvės" dydžio, pašarai čia gali būti laikomi iki trijų dienų. Į pašarus gali būti įmaišomi ir nedideli kiekiai mineralų ar kitų priedų.

Fermoje važinėja ir du mėšlo šalinimo robotai Lely Discovery. Mobilus mėšlo valytuvas yra akumuliatoriumi varomas įrenginys, kuriame užprogramuojami judėjimo maršrutai, apvažiuojamos kliūtys. Šiam robotui reikalingos grindys su grotelėmis (jos uždengtos guma, kad karvės neslidinėtų), nes valomas mėšlas krenta į kanalus, iš kurių pumpuojamas į rezervuarą. Išvalęs tvartą robotas grįžta į pakrovimo punktą, nuo kurio prasideda kitas valymo maršrutas.

Modernus, erdvus tvartas suprojektuotas pagal Sigito norą ir pageidavimus, kuriuos suformavo matyti pavyzdžiai Vokietijos ūkiuose. Viename tvarto gale yra veršingų karvių gardai, priešais - šėrimo „virtuvė". Robotai išdėstyti abiejose tvarto pusėse.

Fermos įrangai S. Stanaitis gavo ES paramą, bet tvartą statė savo lėšomis, tad teko imti paskolą iš banko. Didžiulės investicijos, optimistiniu S. Stanaičio ir paskolą suteikusio banko skaičiavimu, turėtų atsipirkti per 10 metų, bet viskas priklausys nuo to, kiek sugebės padidinti karvių produktyvumą.

Projektą ūkiui modernizuoti jis parašė dar iki šios pieno krizės pradžios - sunkmetis prasidėjo, kai parama jau buvo patvirtinta. „Turėjau nuspręsti, ar atsisakyti projekto, ar ryžtis jį vykdyti. Pasirinkau antrąjį variantą. Gal ir neprotingai atrodau kitų akyse, bet, tikiuosi, kad gyvulių sveikatingumas, gaunama geros kokybės produkcija padės išgyventi", - sako Sigitas.

Tikisi 2 t didesnio primilžio

Karvės S. Stanaičio ūkyje vidutiniškai gyvena 2,7-3 laktacijas. Įdiegus robotizuotą melžimą ir šėrimą, pagerinus gyvenimo sąlygas, karvių gyvenimo truk mę tikimasi prailginti. Banda atnaujinama iš ūkyje gimusių telyčių, o buliukai parduodami.

Sigitas yra zootechnikas, tačiau karvių racioną patikėjo sudaryti specialistams. Nors pieno ūkyje viskas svarbu, bet šėrimas, jo teigimu, yra pagrindinis produkcijos kokybės kriterijus. Racioną sudaro kukurūzų, žolės silosas, šiaudai, melasa, sojos rupiniai, rapsų išspaudos. Acidozės profilaktikai augintojas vietoje sodos svarsto rinktis mieles, kurios gerina virškinamumą ir mažina didžiojo prieskrandžio rūgštingumą.

„Naujajame tvarte bandome daryti kai kuriuos raciono pakeitimus, nes dabar turime visą informaciją, ko gyvuliui reikia. Dar yra karvių, linkusių sirgti ketoze, bet tai tik laiko klausimas, kol ši problema bus išspręsta. O atrajojimas geras, apie 500 kartų per minutę - tai irgi matome bandos valdymo programoje", - neatsidžiaugia gaunamos informacijos kiekiu Gerdžiūnų ūkininkas.

Senajame tvarte bandos produktyvumas, jo teigimu, buvo pasiekęs maksimumą, tačiau naujajame, kai išsispręs sveikatingumo, reprodukcinės problemos, vidutinis primilžis iš karvės per metus turėtų padidėti bent 2 tonomis.

Pastaruoju metu gerėja veršelių priežiūra, jų praradimai sumažėjo nuo 8 iki 5 proc. Ūkyje pradedama vykdyti nauja sutartis dėl veršelių priežiūros, girdymo, įsigytas naujas pieno pasterizatorius. Ir nors dėl veršelių išsaugojimo ūkyje nebuvo didelių problemų, Sigitas tikisi, kad ateityje jų neliks visai.

Ūkininkas dirba apie 1 000 ha žemės. Taigi dalį pieno ūkio praradimų kompensuoja augalininkystė, nors Kriūkų apylinkės, skirtingai nuo derlingumu garsėjančių kitų Šakių r. vietovių, derlingomis žemėmis pasigiri negali: čia yra smėlingų, vos 30 našumo balų tesiekiančių žemių. Anksčiau, priklausomai nuo grūdų kainų, iš augalininkystės būdavo gaunama apie 50 proc. ūkio pajamų. Šiemet iš šio sektoriaus pajamų bus gauta daugiau negu iš pieno ūkio.

S. Stanaičio ūkis kasdien priduoda 6,5 t pieno. Lapkritį supirkėjai jam mokėjo 21 euro ct/l. Tikroji pieno savikaina, įdiegus automatines sistemas, paaiškės po naujų metų. Bet šiuo metu, ūkininko skaičiavimu, ji siekia mažiausiai 25 centus, tad nuostoliai susidaro nemenki.

Ūkyje dirba 22 samdomi darbuotojai. Per krizę teko visiems šiek tiek sumažinti atlyginimus, kad nereikėtų nieko atleisti iš darbo. „Bet nenoriu skųstis, nors lietuviai tai geriausiai moka", - šyptelėjo ūkio savininkas.

Sigitas supranta, kad jo ūkis modernumu lenkia valstybės įstaigas, kurios vienu ar kitu būdu vykdo pieno apskaitą ir teikia informaciją. „Gyvulių produktyvumo kontrolė, ŽŪIKVC, „Pieno tyrimai", manau, galėtų teikti apjungtą informaciją, o dabar kiekvienas teikia atskirai. Be to, tai, kokią informaciją gaunu iš savo bandos valdymo programos, man daugiau nieko nereikia, tad gal tos įstaigos galėtų prisijungti prie mūsų ir viską matyti? Ar reikia dar papildomo darbo? Ar reikia vaikščioti su dėžutėmis ir pilstyti pieno mėginius, ar jų duomenys tikrai tikslūs? Negerai, kai ūkininkai lenkia valstybines įmones, bet situacija tokia, kad mes jiems rodome kelią, o ne jos mums", - atvirai savo poziciją išdėstė ūkininkas.

Didelių iliuzijų dėl pieno sektoriaus jis neturi. Gyvenimas, sako, galbūt kažkiek pagerės, pieno kaina pakils, bet netiki, kad vieną dieną galės pasakyti - krizė praėjo ir dabar gyvename kitaip. Todėl reikia išgyventi esamomis sąlygomis - didinti produktyvumą, mažinti išlaidas. „Ir gal ne viskas taip blogai? Juk jeigu degalų kainos būtų išlikusios tokios aukštos, kaip prieš trejus metus, tai išgyventi vargu ar būtų įmanoma", - svarsto 20 metų ūkininkaujantis S. Stanaitis.

Gyvuliai - ūkininko širdyje

Žemės ūkis Sigitui artimas nuo mažens. Jam patinka dirbti ūkyje, nejaučia rutinos, nes turi ir laisvalaikio, išvažiuoja su šeima atostogų. Kad tik būtų daugiau stabilumo, aiškumo dėl rytdienos...

Sigito šeima - bene didžiausia gyvenimo pergalė. Su žmona Daiva jie susilaukė keturių sūnų. Vyriausias Adomas po inžinerijos studijų grįžo dirbti į ūkį - jam patikėtas technikos ūkis. Povilas, baigęs Karo akademiją, pasirinko karininko kelią. Jokūbas - moksleivis, o šeimos pagrandukas Jurgis dar tik rengiasi į mokyklą eiti. Sigitas itin dėkingas žmonai, kuri visada palaiko, kai jis „visko prisigalvoja".

Sigitas net neabejoja, kad gausiai šeimai išgyventi užtektų augalininkystės ūkio ir gyventi būtų daug lengviau. Tačiau gyvulininkystės ūkio jis neatsisakys. „O kas maitins šalį, - pusiau juokais, pusiau rimtai sako ūkininkas ir priduria, - man į kraują įaugę gyvuliai. Patinka juos stebėti, rūpintis, matyti, kaip viskas keičiasi. Daugiau širdies fermoje yra.

Pagyrimai už ryžtą ir pažangą

Stanaičių ūkis - vienas moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Visas automatizuotas sistemas diegusios AB „Lytagra" generalinis direktorius Adomas Balsys per fermos atidarymą gyrė Stanaičius už ryžtą investuoti tokiu metu, kai daugelis pieno ūkių traukiasi. Linkėdamas sėkmės A. Balsys išreiškė tikėjimą, kad pieno ūkiai netrukus vėl dirbs rentabiliai.

Gyvulių šėrimo specialistas, LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanas doc. Rolandas Stankevičius teigė, kad labai svarbu karves šerti visaverčiais pašarais ir kuo labiau subalansuotu racionu. O taikant išmaniąsias technologijas tai padaryti yra lengviau. „Labai svarbu, kad robotas patiekia visada šviežių pašarų. Tokius gyvuliai noriau ėda, tai reiškia, ir produkcijos bus daugiau. Labai smagu, kad tokios technologijos ateina ir į Lietuvos ūkius", - sakė dekanas.

LSMU Veterinarijos akademijos prof. Bronius Bakutis sveikino mokslinę pažangą, kuri atkeliauja į Lietuvos ūkius. O apie šviesos, ypač natūralios, reikšmę gyvuliams jis sakė galėtų atskirą paskaitą paskaityti. „Jeigu šioje fermoje automatinė sistema užtikrina 150-200 liuksų šviesos intensyvumą, man, gyvūnų gerovės specialistui, tai glosto savimeilę", - džiaugėsi profesorius.

„Lytagros" grupės vadovas Rimgaudas Pocevičius pabrėžė, kad viskas ūkyje gerėja ne be žmogaus pagalbos: „Nereikia manyti, kad pasistačius robotą reikės tik kompiuteryje stebėti, kiek daugiau pinigų į sąskaitą įkrenta. Reikia ir žmogaus darbo, ir minčių."