Auginant kanapes ne tik nenualinama, bet dar ir praturtinama dirva, jeigu su lapais ir šaknimis žemei grąžinamos paimtos maisto medžiagos. Todėl šie augalai vertingi sėjomainoje. Lietuvoje pernai jų auginta 1 060 ha, šiemet - 2 349 ha kanapių.

Kaip turinčios sunkiuosius metalus absorbuojančių savybių, kanapės gali būti pritaikomos grąžinant žemės ūkiui užterštus, apleistus laukus. Lenkijoje atliktų tyrimų duomenimis, kanapės vidutiniškai iš 1 ha gali sukaupti 500 g vario, 140 g švino, 35 g kadmio ir taip išvalyti dirvą. Jos auga smarkiai ir užauga didelės, tad šaknims, kad gerai maitintų augalą, reikia derlingos dirvos.

Šaknų sistemos dydis priklauso ir nuo vandens lygio dirvožemyje, ir net nuo augalo lytiškumo. Dvinamių veislių vyriškieji kanapių augalai vegetuoja kur kas trumpiau negu moteriškieji, tad jų šaknų sistema yra silpnesnė. Kanapių stiebas yra lygus, nors retame pasėlyje augančių pluoštinių kanapių stiebai turi tendenciją šiek tiek šakotis. Stiebas yra su kabliuko formos plaukeliais, kurie daro jį šiurkštų.

Kanapės stiebai užauga nuo 1 iki 3,5 m ar net iki 5 m ir aukštesni, jie gali sudaryti 65-70 proc. bendro užaugusio augalo svorio, atmetus lapus ir šaknis. Be abejo, auginant kanapes rečiau, lapija bus didesnė, o auginant tankiame pasėlyje - stiebų dalis bus didesnė. Kanapių lapija yra gausi, sudaro 24-25 proc. viso augalo masės, o vegetacijos pabaigoje lapų masė sumažėja iki 8-14 proc., nes dauguma apatinių lapų nukrenta (ypač tankiame pasėlyje).

Kanapės iš prigimties yra dvinamiai augalai, turintys vyriškuosius ir moteriškuosius žiedus. Jie gali būti ant vieno augalo (vienanamės veislės) arba ant atskirų augalų (dvinamės veislės). Dauguma šiuo metu Lietuvoje sėjamų veislių yra vienanamės, išskyrus sėkloms auginamą Finolą, kuri yra dvinamė. Vienanamių kanapių vyriškieji ir moteriškieji žiedai pradeda žydėti beveik vienu metu, visi augalai brandina sėklas vienu metu. Auginant dvinames kanapes, dažnai vyriškieji ir moteriškieji augalai žydi ne vienu metu (vyriškieji pražysta anksčiau ir būna tuo metu aukštesni), stelbia vienas kitą, tai irgi turi įtakos derliaus kiekybei ir kokybei. Kanapių vaisiai - apvalūs, pilki arba rudi, kartais juodi, blizgiu lygiu paviršiumi riešutėliai. Kiekviename riešutėlyje yra viena sėkla.

Su piktžolėmis augalai konkuruoja nevienodai

Piktžolės yra viena svarbiausių visų žemdirbystės sistemų agronomijos problemų. Ne visi žemės ūkio augalai vienodai reaguoja į piktžolėtumą. Tarkime, didelę masę išauginančių kukurūzų derlius dėl piktžolių sumažėjo labiau - t. y. 2-10 kartų, palyginti su tokiais iš pažiūros silpnai stelbiančiais piktžoles augalais, kaip miežiai, kurių grūdų derlius dėl piktžolėtumo sumažėja tik apie 10-15 procentų.

Derliaus sumažėjimas dėl piktžolių priklauso nuo pasėlio tankumo, augalų būklės, o ypač nuo sudygusiųjų gebėjimo greitai augti. Augdami tankiai, geromis sąlygomis, tokie augalai, kaip kanapės, turėtų gerai stelbti piktžoles. Deja, įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenys rodo, jog ankstyvais augimo tarpsniais piktžolės kanapėms pavojingos: jeigu piktžolės užima 25 proc. ir daugiau procentų pasėlio, derlingumas gali sumažėti 40-60 procentų.

Rusijos mokslininkai teigia, kad pluoštinės kanapės nuo visiško sudygimo iki trijų lapelių tarpsnio, kai prasideda intensyvesnis stiebo tįsimas, auga ir vystosi palyginti ilgai - dažnai šis laikotarpis tęsiasi apie tris savaites. Pietinių veislių kanapės vystosi lėčiau negu vidutinių platumų ar šiaurinio tipo kanapės.

Šiuo metu Lietuvoje jokių pesticidų nei nuo piktžolių, nei nuo ligų ar kenkėjų, registruotų kanapių pasėlių priežiūrai, nėra. Dėl to, rengiantis pavasarį sėti kanapes, rudeninį dirvos dirbimą ir arimą rekomenduojama atlikti taip, kad būtų sunaikinta kuo daugiau piktžolių. Ukrainos mokslininkai rekomenduoja dvigubą skutimą (arba lėkščiavimą) - pirmąjį kartą 6-8 cm gyliu, o po to, kai dar kartą sudygsta piktžolės, jau 8-10 cm gyliu. Literatūroje teigiama, kad toks skutimas gali sumažinti pasėlio piktžolėtumą 30-40 procentų. Žinoma, jei pasėliai ne ekologiniame ūkyje, daugiametės ir sudygusios po priešsėlio trumpaamžės piktžolės gali būti naikinamos ir glifosatais.

Piktžolės ne tik sumažina kanapių derlių, bet ir blogina jo kokybę. Piktžolėtame pasėlyje išauginta pluošto ir spalių produkcija bus užteršta. Klojėjant kanapes ar laikant kanapių sėklas, piktžolių dalys bei jų sėklos gali nulemti didesnį jų drėgnumą, pelijimą ir kitus kokybę bloginančius veiksnius. Jei kanapes planuojama auginti labai piktžolėtuose pasėliuose, rekomenduojama piktžolių kontrole pasirūpinti prieš kanapių sėją. Kai kanapės užauga tiek, kad lapai ima dengti tarpueilius, jos jau sugeba pačios stelbti piktžoles.

Mokslininkai išskyrė keletą vijoklinių piktžolių, kurios gali sudaryti problemų net kanapių pasėlyje - tai vijokliniai pelėvirkščiai (Fallopia convolvulus), patvorinės vynioklės (Calystegia sepium) ir mėlynžiedžiai vikiai (Vicia cracca).

Turi medžiagų, stabdančių piktžolių augimą

Pluoštinės kanapės kai kuriuose literatūros šaltiniuose yra įvardytos kaip augalai, atbaidantys ligų sukėlėjus, kenkėjus, stabdančios piktžolių augimą, vystymąsi ir net jų sėklų dygimą, tiriant laboratorinėmis sąlygomis. Lenkijoje ištyrus kelių augalų (tarp jų ir kanapių) vandeninių ekstraktų įtaką kai kurių piktžolių sėklų daigumui, nustatyta, jog kanapių ekstraktas mažino dirvinių žliūgių, dirvinių čiužučių ir vaistinių ramunių sėklų dygimą. Taip pat kanapių ekstraktas (iki 10 proc.) mažino ir dviskilčių augalų (lubinų ir rapsų) dygimą, o javų augimą, atvirkščiai, skatino.

Kanapės skleidžia stiprų specifinį kvapą, kurį sukelia augaluose esantys eteriniai aliejai, kanabinoidai ir fitoncidai. Tačiau, nepaisant šių alelopatinių kanapių savybių, dauguma literatūros šaltinių, kaip pagrindinį kanapių poveikio piktžolėms naikinti metodą, pabrėžia būtent stelbimo efektą, nes kanapės yra labai aukšti augalai.

LAMMC Upytės bandymų stotyje atlikus pluoštinio tipo veislės Felina 32 kanapių pasėlio piktžolėtumo tyrimus, nustatyta tendencija, jog kanapių pasėlyje per vegetaciją piktžolės sunyksta. Kanapės augintos po skirtingų priešsėlinių augalų: miežių, kukurūzų, linų ir žieminių kviečių, bet visuose laukeliuose gerokai sumažėjo ne tik piktžolių kiekis, bet ir rūšinė sudėtis.

Kanapės gerai auga drėgme aprūpintuose ir įtręštuose dirvožemiuose. Taip pat gerai auga ir nusausintuose durpynuose, jeigu dirva yra ne per daug rūgšti. Netinka nelaidūs šlapi moliai. Pasak užsienio mokslininkų, auginant kanapes, pagerėja dirvos kokybiniai rodikliai, mat jų šaknys skverbiasi į žemę iki 1-1,5 m ir giliau.

Klimatui kanapės nereiklios, nors geriau auga švelnesnio ir drėgnesnio klimato vietovėse. Ilgalaikės sausros, ypač per žydėjimą, kanapėms labai pakenkia. Efektyviausia, kai kanapės tręšiamos ne tik mineralinėmis, bet ir organinėmis trąšomis (naudojant reikėtų koreguoti normas, atsižvelgiant į reikalingų N:P:K kiekius). Tada pirmoje vegetacijos pusėje augalai naudoja lengviau prieinamas mineralinių trąšų maisto medžiagas, vėliau, vykstant mėšlo ar komposto mineralizacijai, - ir šių trąšų maisto medžiagas.

Kiek iš dirvos paima ir kiek jai duoda

Lenkų tyrėjų duomenimis, kanapės, kai jų sėklų derlius siekia apie 600 kg ha^-1, o stiebų sausosios masės derlius 4-6 t ha^-1, iš dirvos hektaro paima apie 140 kg azoto, 70 kg fosforo ir 120 kg kalio. Tokiu atveju, tręšiant vien mineralinėmis trąšomis, joms reikėtų 100-125 kg azoto, 70-90 kg fosforo ir 120-160 kg kalio. Kiek maisto medžiagų reikės, lemia ir vietovės sąlygos - dirvožemio struktūra, meteorologinės sąlygos ir kita. Žinant pagrindinių maisto elementų kiekį dirvožemyje, lengviau orientuotis, kiek reikės trąšų.

Dalis (net iki 70 proc.) kanapėms augti iš dirvos paimtų medžiagų gali sugrįžti į dirvą įvairiu pavidalu: krintant lapams, byrant įvairioms liekanoms per derliaus nuėmimą, klojėjimą (jei jis vyksta lauke), apariant likusią ražieną ir šaknis. Taigi agrocheminiai dirvožemio rodikliai neturėtų blogėti. Tačiau kai kurie tyrėjai teigia, kad, jei kanapės auginamos biomasei ir visi augalai išvežami iš lauko, jokio dirvos struktūros ar derlingumo pagerėjimo nėra.

LAMMC Upytės bandymų stotyje atlikus pluoštinių kanapių tyrimus, nustatyta, kad, sėjant kanapes po kelių priešsėlių (linų, vasarinių miežių, kukurūzų ir žieminių kviečių) ir vienus metus kanapes atsėliuojant, jos nepablogino dirvos tankio, šis rodiklis turėjo tendenciją gerėti. Dvejus metus iš eilės atsėliuotas pasėlis pastebimai nepablogino ir dirvožemio agrocheminių rodiklių.

Auginant kanapes po įvairių priešsėlių ir atsėliuojant, azoto kiekis dirvožemyje turėjo tendenciją mažėti. Auginant kanapes dirvožemyje, turėjusiame apie 2,30 proc. humuso, jo pagausėjo iki 2,64 proc., o auginant ten, kur humuso buvo daug (7,4-7,8 proc.), pokyčiai buvo mažesni. Teiktina prielaida, jog dirvoje liko kanapių spalių, pluošto dalių ir tai pagerino dirvos struktūrą, nes spaliai turi daug organinės medžiagos.

Kanapių panaudojimo galimybės labai didelės

Kanapės vertinamos dėl pluošto ir sėklų, o pastaruoju metu Europoje - dėl didelio celiuliozės kiekio. Pluoštas kanapių augale intensyviau vystosi pirmaisiais augimo tarpsniais - greitojo augimo periodu iki žydėjimo. Per žydėjimą augimas sulėtėja, vėliau sustoja, nes maisto medžiagos yra naudojamos sėkloms formuoti ir brandinti.

Pluošto atskyrimą nuo medienos ir žievės palengvina klojėjimas. Nupjauti arba pasmulkinti kanapių stiebai paliekami ražienoje, kur mikroskopiniai klojėjimosi grybai, esant palankioms drėgmės ir šilumos sąlygoms, sunaudoja pektinines medžiagas, tvirtinančias pluoštą prie aplinkinių audinių kanapių stiebuose. Šis procesas, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, vyksta apie 3-5 savaites.

Jei kanapės auginamos pluoštui ir yra galimybė išgauti pluoštą panaudojant fermentavimą, kanapės tuoj po nupjovimo gali būti dekortikuojamos: pluoštas nuplėšiamas su žieve, neklojėjant. Tokias mobilias dekortikavimo mašinas bandoma sukonstruoti Lenkijoje, Austrijoje, Ukrainoje, Kanadoje. Tokia technologija leistų gauti žalią dekortikuotą pluoštą jau lauke.

Europoje labai sparčiai plečiasi kitų kanapių produktų (ne tik pluošto ir sėklų) panaudojimo galimybės. Kadangi kanapių stiebai turi daug celiuliozės, todėl dar viena labai svarbi kanapių panaudojimo sritis yra popieriaus gamyba.

Spaliai (stiebo mediena arba celiuliozė) sėkmingai naudojami statybose (plokštės, izoliacinės medžiagos, betonas), taip pat gali būti naudojami gyvulių pakratams, mulčiavimui, kurui, kaip cheminis absorbentas, baldų gamyboje ir kt.

Naudingi gali būti netgi kanapių lapai (arbatoms, vaistinių medžiagų ekstrakcijai) ir žiedynai (alui, eteriniams aliejams). Kanapių žolėje gausu eterinių aliejų, vitamino K, mineralinių medžiagų, karotino, alkaloidų, fitoncidų. Kanabinoidų kiekiu kanapėse vis labiau domisi ir farmacijos pramonė. Be to, kanapių eterinis aliejus gali būti naudojamas aromaterapijai ir augalų apsaugai (veikia kai kurias bakterijas, turi repelentinį (atbaidantį) poveikį vabzdžiams). Kanapių žiedynus vertina homeopatai.

Perspektyvios kaip energiniai augalai

Kanapės perspektyvios ir kaip energiniai augalai. Sausųjų medžiagų derlius iš kiekvieno hektaro dažnai viršija 15 tonų - tai beveik dvigubai daugiau, negu kurui auginamų gluosninių žilvičių masės derlius. Auginant aliejines kanapių veisles, nuėmus sėklų derlių, šiaudus galima sukūrenti katilinėse. Kanapių sėklose yra 28-38 proc. aliejaus, 17-25 proc. baltymų, 14-27 proc. beazotinių ekstraktinių medžiagų, 14-26 proc. ląstelienos ir 2-7 proc. pelenų.

Pluoštinės kanapės biokurui yra naudojamos supresuotos į briketus, o pastaruoju metu mėginama iš jų gaminti ir granules. Biokurui naudojami ir patys kanapių šiaudeliai. Savo kaitrinėmis savybėmis kanapių mediena prilygsta ąžuolams, degimo produktai neteršia aplinkos. Palyginti su kitų biomasei tinkamų žemės ūkio augalų dalimis (rapsų, kviečių šiaudais), kanapės degdamos išskiria didžiausią kiekį energijos (iki 18 500 kJ) ir palieka mažiausiai - 1,2 proc. - pelenų.

Kanapės priskiriamos prie našiausių bioenerginių augalų, kadangi, palyginti su kitais, savo stiebuose sukaupia daugiausia ląstelienos. Šie augalai, nelygu veislės savybės ir dirvos derlingumas, paprastai išaugina nuo 8-10 t ha^-1 iki 13-17 t ha^-1, o kartais net iki 25 t ha^-1 biomasės.

Lietuvoje pluoštinių kanapių derlius ankstesniais metais dažniausiai buvo nuimamas tuo, ką turėjo augintojai, tačiau, patikslinus įstatymų bazę ir 2014 m. oficialiai leidus auginti pluoštines kanapes, ūkininkai jau įsigyja įvairių Europos šalių kanapių nuėmimo technikos.

Speciali technika pluoštiniams augalams nuimti naudojama Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Smulkinant tradiciniais smulkintuvais, kanapių stiebai sudorojami nekokybiškai, išpešiojami ir suveliami, negaunamas tolesniam perdirbimui ir biokuro ruošimui reikalingas pjaustinys. Dėl to biokurui reikėtų naudoti kuo mažiau pluošto turinčias kanapes arba atskirtus spalius, o kanapių stiebams smulkinti parinkti tinkamą smulkintuvą. 

***

Pagal vegetacijos periodą, pluošto ir sėklų derliaus santykį ir pagal kitus agrobiologinius požymius Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkai išskiria tris geografinius pluoštinių kanapių tipus (geografines rases) - pietinį, vidutinių platumų ir šiaurinį. Pietinio tipo kanapės yra aukštos, turi daugiau pluošto, mažiau sėklų (tokios, kaip Lietuvoje sėjamos veislės Fedora 17, Felina 32 ir kt.), o šiaurinio tipo - žemesnės, daugiausiai auginamos sėkloms (tokios, kaip veislė Finola). Vidutinių platumų tipą iš Lietuvoje auginamų labiausiai atitinka USO-31 veislės kanapės.

***

Įvairiose šalyse atlikti moksliniai tyrimai apibūdina kanapes kaip piktžoles stipriai stelbiantį ir dėl to sėjomainai labai tinkamą augalą. Literatūroje randami duomenys yra prieštaringi - kai kurie autoriai nurodo, kad kanapės nėra jautrios sėjomainai. Dalis tyrėjų teigia, jog atsėliuoti kanapių nepatartina, nes mažėja jų derlius, pasireiškia ligos, kenkėjai.

Nors tai tradicinis augalas, bet, Lietuvoje sėjant ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrajame kataloge leidžiamų auginti veislių kanapes, reikėtų atsižvelgti į jų kilmės šalį ir atkreipti dėmesį, kad, auginant pietinėse šalyse sukurtas kanapių veisles, Lietuvos sąlygomis galima gauti mažesnius derlingumo rezultatus negu potencialios jų savybės.

Kanapių auginimo paskirtis - pluoštui, sėklai ar biomasei - lemia optimalų pasėlio tankumą, sėklų kiekį, nuėmimo technologiją ir laiką. Į visus parametrus reikia atsižvelgti, planuojant sėti kanapes.