Paukščių lesalams gaminti dažniausiai naudojamos žaliavos yra kviečiai, kvietrugiai, miežiai ir kt. Kai virškinamasis traktas išsivystęs nepakankamai, blogėja maistinių medžiagų rezorbcija, lėtėja broilerių augimo intensyvumas, prastėja lesalų konversija. Taigi, virškinamojo trakto veiklą stengiamasi pagerinti įvairiomis priemonėmis.

Tam tikslui naudojami nesmulkinti kviečiai. Jų broilerių lesaluose gali būti net iki 35 proc., tačiau tai ganėtinai brangi pašarinė žaliava, daugeliu atveju naudojama žmonių mitybai. Esant palankiai miežių ir kvietrugių kainai, šiuos javus galima panaudoti ne tik kombinuotųjų lesalų gamyboje, bet ir nesmulkintais papildyti lesalus.

Ką svarbu žinoti apie lesalus

Nesmulkintų kvietrugių naudojimas broilerių mityboje yra menkai ištirtas, o šių grūdų pardavimo kaina dažnai būna mažesnė už kviečių. Iki šiol yra mažai publikuotų duomenų apie išsamią kvietrugių maistinę vertę, jų panaudojimą broileriams lesinti įvairiais kiekiais ir skirtingais broilerių auginimo periodais bei galimą jų įtaką fiziologiniams virškinimo procesams ir paukštienos kokybei.

Duomenys apie jų naudojimą yra labai prieštaringi, nes įvairūs tyrėjai nurodo skirtingą jų įterpimo kiekį į broilerių lesalus - nuo 20 iki 70 proc. Didinant kvietrugių kiekį kombinuotajame lesale,mažėja broilerių svoris, didėja lesalų sąnaudos. Tam įtakos gali turėti kvietrugių veislių ypatumai, taip pat klimatinės ir agrotechninės sąlygos per derliaus nuėmimą.

Naudojant nesmulkintus javų grūdus paukščių lesaluose, pagrindinis dėmesys skiriamas broilerių virškinamojo trakto išsivystymui, paukščių išsaugojimui (Biggs et al., 2010; Kliševičiūtė et al., 2014). Sudarant pašarų receptūras, svarbu žinoti tikslų maistinių medžiagų kiekį, be to, atsižvelgiama į lesalų sudėtį, maistinių medžiagų koncentraciją, fiziologines lesinimo normas, nes tai lems gyvūnų produktyvumą, sveikatingumą ir pašarų panaudojimo efektyvumą.

Vienas pagrindinių javų maistinių rodiklių yra jų baltymingumas, aminorūgščių, pirmiausia - nepakeičiamųjų - sudėtis ir kiekis. Vienos iš būtiniausių aminorūgščių yra lizinas, metioninas, treoninas, argininas ir kt. Kvietrugių maistinės savybės panašios į kviečių, nors juose yra daugiau lizino ir geresnis mineralinių medžiagų balansas. Tinkamas paukščių lesalas yra toks, kai gerai virškinami kvietrugių baltymai ir yra daug aminorūgščių.

Tyrimų metodika

Prieš atliekant broilerių lesinimo bandymus, buvo ištirta vienuolika Lietuvoje auginamų kvietrugių veislių: SW Falmoro, SW Talentro, Cultivo, Grenado, Tulus, Lego, Agostino, Remiko, Preludio, Cosinus, Leontino. Minėtų javų grūdų maistinės vertės tyrimai buvo atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijos instituto, AB Vilniaus paukštyne ir Gyvulininkystės institute. Šie moksliniai tyrimai buvo iš dalies finansuojami nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas", projekto MT 11/30 „Gyvūnų mitybos technologijos kūrimas gauti pagerintos biologinės vertės mėsą, pieną ir kiaušinius" lėšomis.

Atlikta išsami skirtingų kvietrugių genotipų cheminė sudėtis, t. y. nustatytos sausosios medžiagos, žali baltymai, žali riebalai, žali pelenai, kalcio ir fosforo kiekis. Aminorūgščių kiekiai kvietrugiuose nustatyti NIRS metodu, taip pat naudojant efektyviosios skysčių chromatografijos ESC metodą, taikant AccQ Tag („Waters Inc.", JAV) technologiją ir „Foss Tecator" įrangą.

Lesinimo bandymai atlikti su 1-40 dienų amžiaus linijų derinio Ross 308 broileriais. Per bandymus 800 paukščių suskirstyti į 4 grupes (kontrolinę, I, II, III - tiriamąsias) po 200 kiekvienoje grupėje, su keturiais kiekvienos grupės pakartojimais.

Kontrolinės grupės broileriai lesinti standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Į I tiriamosios grupės kombinuotuosius lesalus per visą bandymo laikotarpį (1-35 d.) įterpti 2 procentai nesmulkintų kvietrugių.

Tiriamųjų grupių broilerių lesalai papildyti skirtingais nesmulkintų kvietrugių kiekiais:

• nuo 1 iki 7 amžiaus dienos II tiriamosios grupės broilerių lesaluose nesmulkinti kvietrugiai sudarė 4 proc., o III tiriamosios - 6 proc.,
• nuo 8 iki 21 amžiaus dienos II tiriamosios viščiukų grupės lesalai papildyti 8 proc., III tiriamosios - 12 proc. nesmulkintų kvietrugių,
• nuo 22 iki 35 amžiaus dienos II tiriamosios viščiukų grupės lesalai papildyti 15 proc., III tiriamosios - 20 proc. nesmulkintų kvietrugių,
• nuo 36 iki 40 amžiaus dienos visų grupių broileriai lesinti standartiniais kombinuotaisiais lesalais be nesmulkintų kvietrugių ir kokcidiostatikų.

Lesalų receptūrų kokybiniai parametrai atitiko NRC (2004) reikalavimus. Broilerių laikymo ant gilaus kraiko, girdymo iš stacionarių girdytuvių sąlygos atitiko ES direktyvą 2007/43/EB, nusakančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt). Viščiukai laikyti ant gilaus kraiko.

Per lesinimo bandymus buvo nustatyta:

• individualaus viščiuko kūno masės svoris 1, 7, 21, 35 ir 40 amžiaus dieną (nustatytas sveriant svarstyklėmis CAS SW-1 S PLUS (paklaidų ribos ± 1/2 g);
• lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvieno pogrupio viščiukų 1-7, 8-21, 22-35 ir 36-40 amžiaus dienomis;
• paukščių išsaugojimas per visą bandymo laikotarpį.

Tyrimų rezultatai

Sausųjų medžiagų (SM) kiekis Lietuvoje išaugintuose kvietrugiuose kito nuo 88,32 proc. iki 92,54 proc. Daugiausiai SM nustatyta Grenado (92,54 proc.) veislės kvietrugiuose. Tuo tarpu mažiausiai - Lego (88,32 proc.), Leontino (91,06 proc.) ir Preludio (91,20 proc.) kvietrugiuose. Vidutinis SM kiekis tirtų veislių kvietrugiuose buvo 91,64 procento.

Žalių baltymų kiekiai tirtuose kvietrugiuose kito nuo 10,47 proc. iki 13,74 proc. Daugiau žalių baltymų nustatyta Lego (13,74 proc.) ir Cultivo (12,84 proc.) kvietrugiuose. Tuo tarpu Tulus (10,47 proc.), Agostino (11,16 proc.) ir Remiko (11,43 proc.) kvietrugių grūduose žalių baltymų buvo mažiausiai. Vidutinis žalių baltymų kiekis tirtų veislių kvietrugiuose - 11,99 procento.

Vidutinis žalių riebalų kiekis tirtų veislių kvietrugiuose buvo 0,83 proc. Šis kiekis kito nuo 0,69 proc. iki 0,99 proc. Daugiausiai žalių riebalų nustatyta Lego (0,99 proc.), Preludio ir Cosinus (0,94 proc.), mažiausiai - SW Talentro (0,69 proc.) veislių kvietrugiuose.

Pelenų kiekis tirtuose kvietrugiuose kito nuo 1,11 proc. iki 1,58 proc. Didesni jų kiekiai nustatyti Lego (1,58 proc.), Cultivo (1,46 proc.) ir Preludio (1,41 proc.) veislių kvietrugiuose. Tulus (1,11 proc.) kvietrugiuose pelenų kiekis buvo mažiausias. Vidutinis pelenų kiekis tirtų veislių kvietrugiuose - 1,31 procento.

Kalcio (Ca) tirtų veislių kvietrugiuose vidutiniškai buvo 0,070 proc. Šis rodiklis kito nuo 0,060 proc. iki 0,091 proc. Fosforo (P) kiekis kvietrugiuose kito nuo 0,263 proc. iki 0,369 proc. (vidutiniškai 0,303 proc.).

Didžiausias lizino kiekis nustatytas Lego veislės kvietrugiuose (4,60 g/kg SM), mažiausias - Agostino (2,90 g/kg SM) (3.1.8 lentelė). Daugiausiai metionino buvo Lego kvietrugiuose (1,51 g/ kg SM), mažiausiai - Grenado (0,67 g/ kg SM). Kitų Lietuvoje auginamų veislių kvietrugiuose šios aminorūgšties kiekis kito nuo 0,75 iki 1,04 g/kg SM.

Daugiausia arginino nustatyta Lego kvietrugiuose (7,77 g/kg SM), mažiausiai - Tulus (5,38 g/kg SM). Kitose tirtose veislėse arginino kiekis kito nuo 5,64 iki 6,73 g/kg SM.

Mažiausias treonino kiekis nustatytas Tulus (2,82 g/kg SM), o didžiausias - Lego veislės kvietrugiuose - 4,04 g/kg SM. Kitose tirtose veislėse šios aminorūgšties kiekis kito nuo 2,90 iki 3,29 g/ kg SM. Didžiausias bendras aminorūgščių kiekis nustatytas Lego kvietrugiuose (122,31 g/kg SM), mažiausias - 90,59 g/ kg SM - Grenado. Likusių veislių kvietrugiuose šis rodiklis kito nuo 92,62 iki 108,03 g/kg SM.

Taikant artimąją infraraudonojo spektro sritį, didžiausias lizino kiekis nustatytas Remiko ir Cultivo kvietrugiuose (0,37 proc.), mažiausias - Tulus (0,33 proc.). Kitų Lietuvoje auginamų veislių kvietrugiuose šios aminorūgšties kiekis kito nuo 0,35 iki 0,36 proc. Daugiausiai metionino buvo Leontino kvietrugiuose (0,18 proc.), mažiausiai - SW Talentro, Grenado ir Agostino (0,16 proc.).

Daugiausiai arginino nustatyta Remiko kvietrugiuose (0,58 proc.), mažiausiai - Tulus (0,46 proc.). Kitų tirtų veislių kvietrugiuose arginino kiekis kito nuo 0,47 iki 0,55 proc.

Mažiausias treonino kiekis nustatytas Tulus, Lego, Preludio, Agostino, Cultivo ir SW Talentro (0,29 proc.), o didžiausias - Remiko veislės kvietrugiuose - 0,31 proc.

Analizuojant broilerių masės augimo dinamiką, nustatyta, kad, lesinant kombinuotaisiais lesalais, kuriuose buvo 2 proc. nesmulkintų kvietrugių (I tiriamoji grupė), viščiukų svoris 7 ir 21 amžiaus dieną buvo 6 proc. mažesnis, palyginti su kontroline grupe (p < 0,005). Viščiukams augant, jų svorio skirtumas, palyginti su kontroline grupe, 35 dieną sumažėjo 5 proc. (p < 0,010), o 40 dieną - 4 proc. (p < 0,025), palyginti su kontroline grupe.

Broilerių masės augimo dinamika

II tiriamosios grupės viščiukus broilerius lesinant lesalais, kuriuose buvo 4 proc. nesmulkintų kvietrugių, viščiukų svoris 7 amžiaus dieną, palyginti su kontroline grupe, buvo 5 proc. mažesnis (p < 0,005). Vėliau, t. y. 21, 35 ir 40 dieną (nesmulkintų kvietrugių lesaluose 21 dieną buvo 8 proc., 35 dieną - 15 proc.), šios grupės viščiukų svoris sumažėjo: 21 dieną - 11 proc. (p < 0,001); 35 - 9 proc. (p < 0,001); 40 - 7 proc., palyginti su kontroline grupe (p < 0,005).

III tiriamosios grupės viščiukų, kurių lesaluose buvo 6 proc. nesmulkintų kvietrugių, svoris 7 amžiaus dieną buvo mažesnis 6 proc. (p < 0,005), 21 (kombinuotuosiuose lesaluose nesmulkinti kvietrugiai sudarė 12 proc.) - 16 proc. (p < 0,001), 35 (nesmulkinti kvietrugiai sudarė 20 proc.) - 14 proc. (p < 0,001) ir 40 (kombinuotieji lesalai nebuvo papildyti nesmulkintais kvietrugiais) viščiukų svoris sumažėjo 10 proc. (p < 0,005), palyginti su kontroline grupe.

I tiriamosios grupės viščiukų lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti pirmąjį bandymo laikotarpį, t. y. 1-7 amžiaus dieną, buvo 4 proc. didesnės už kontrolinės grupės. Bandymo eigoje, t. y. 8-21, 22-35 amžiaus dieną, šis rodiklis buvo mažesnis 1 proc., palyginti su kontroline grupe, o bandymo pabaigoje, 36-40 dieną, kai į broilerių kombinuotąjį lesalą nebuvo dedami nesmulkinti kvietrugiai,lesalų sąnaudos padidėjo 2 proc., palyginti su kontroline grupe.

Per visą bandymo laikotarpį (1-35 d.), kai nesmulkintų kvietrugių kiekis kombinuotajame lesale sudarė 2 proc., analizuojamas rodiklis buvo 1 proc. didesnis, palyginti su kontroline grupe. Tačiau statistiškai patikimų duomenų nenustatyta. 1-40 viščiukų amžiaus dieną lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti I tiriamojoje grupėje buvo 2 proc. didesnės, palyginti su kontroline grupe (p > 0,05).

II tiriamosios grupės 8-21 dienų broilerių lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti padidėjo 1 proc., palyginti su kontroline grupe. 22-35 ir 36-40 dienų viščiukų šis rodiklis buvo didesnis atitinkamai 3 proc. (p < 0,05) ir 4 proc. (p > 0,05), palyginti su kontroline grupe. Per visą bandymo laikotarpį - 1-35 dienas, kai kombinuotieji broilerių lesalai buvo papildyti nuo 4 iki 15 proc. nesmulkintų kvietrugių, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti padidėjo 3 proc., palyginti su kontroline grupe (p > 0,05). 1-40 dienų paukščių lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti II tiriamojoje grupėje buvo 3 proc. didesnės, palyginti su kontroline grupe (p > 0,05).

III tiriamojoje grupėje pirmąjį bandymo laikotarpį, t. y. 1-7 viščiukų amžiaus dieną, lesalų sąnaudos buvo 1 proc. mažesnės, palyginti su kontroline grupe, o 8-21 ir 22-35 amžiaus dieną šis rodiklis buvo didesnis atitinkamai 2 proc. ir 1 proc. (p > 0,05). Bandymo pabaigoje, t. y. 36-40 amžiaus dieną, lesalų sąnaudos sumažėjo 1 proc., palyginti su kontroline grupe. Tačiau statistiškai patikimų duomenų nenustatyta. Per visą bandymo laikotarpį (1-35 broilerių amžiaus dieną), kai kombinuotieji lesalai buvo papildyti nesmulkintais kvietrugiais nuo 6 proc. iki 20 proc., lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti III tiriamojoje grupėje buvo 2 proc. didesnės, palyginti su kontroline grupe.

Analizuojant broilerių išsaugojimo rezultatus, nustatyta, kad per visą bandymo laikotarpį minėtas rodiklis atitiko Ross 308 linijų derinio broilerių auginimo rekomendacijas (Ross Broilers Management Manual, 2013).

Nesmulkintus kvietrugius verta naudoti, jeigu jie pigūs

Nesmulkinti kvietrugiai broilerių kombinuotuosiuose lesaluose sumažino broilerių svorį 5 (p < 0,010)-14 proc. (p < 0,001), lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti padidino 1-5 proc., o broilerių išsaugojimui esminė įtaka nenustatyta.

Apibendrinus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad kvietrugių maistinė vertė pagal baltymų, aminorūgščių sudėtį yra artima kviečiams. Tačiau minėtų javų maistinę vertę mažina antimitybiniai veiksniai (beta gliukanai ir pentozanai).

Kai kvietrugių kaina maža, šiuos nesmulkintus javus galima naudoti broilerių mitybai, nesmulkintais kvietrugiais galima papildyti iki 12-15 proc. kombinuotųjų lesalų. Juos galima į lesalus maišyti nuo 8 paukščių auginimo dienos.