Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras spalį apibendrino 2014 m. žemės pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos rinkos kainų statistinį tyrimą žemės ūkio bendrovėse, įmonėse ir ūkininkų ūkiuose. Vienais atvejais rezultatai patvirtino prognozes, kitais - jas paneigė arba atskleidė naujas tendencijas.

Lietuvos dirbamosios žemės prekybos sektoriui 2014-ieji buvo išskirtiniai: įsigaliojo vadinamasis „saugiklių" įstatymas, pasibaigė draudimas užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę, vyko pasirengimas euro įvedimui, įtakos turėjo ir Rusijos sankcijos. Registrų centro duomenimis, 2014 m. prekybos nekilnojamuoju turtu sandorių sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažesnis parduodamų žemės sklypų skaičius.

Dirbamosios žemės saugiklių įvedimas turėjo apriboti užsieniečių piktnaudžiavimo galimybę įsigyjant dirbamosios žemės sklypus, tačiau didžiausia įtaka buvo padaryta esamiems ir potencialiems Lietuvos žemės rinkos dalyviams. Sudėtingesnis biurokratinis aparatas lėmė ne tik sąstingį žemės rinkoje, bet ir išaugusius žemės pirkėjų, pardavėjų ir valstybės kaštus. Dirbamosios žemės pasiūla išliko panaši, o paklausa sumažėjo dėl įsigaliojusių suvaržymų, todėl žemės kainos krito apie 10-15 procentų.

Per 2014 m. žemės rinka susitraukė apie 30 proc. Registrų centro duomenimis, 2014 m. buvo perleista 22 proc.mažiau sklypų, palyginti su 2013 m. Aktyviau vyko derlingos žemės pirkimo- pardavimo sandoriai, jų kainos išliko stabilios, o kai kur ir kilo. Atsiradus galimybei užsieniečiams pirkti žemę, žemės savininkai vylėsi, jog žemės kaina kils, tačiau didelio užsieniečių susidomėjimo nesulaukta. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, iki 2014 m. gruodžio dėl leidimų įgyti dirbamosios žemės kreipėsi ir jų sulaukė vos 2 užsieniečiai. Nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki lapkričio 11 d. išduoti 4 402 leidimai įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, nuo 2015 m. pradžios NŽT išdavė 13 340 leidimų. Nuo 2014 m. pradžios iki 2014 m. lapkričio 17 d. gauti 18 474 žemės savininkų pranešimai apie sprendimus parduoti privačius dirbamosios žemės sklypus. NŽT informavo 56 883 parduodamų žemės sklypų naudotojus ir (ar) kaimynus.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. nuostatoms, įsigaliojo nauja žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarka. Įstatyme nustatyta privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pardavimo eilės tvarka, taip pat nurodyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą visais atvejais turi pranešti pasirinktam notarui arba tiesiogiai NŽT teritoriniam padaliniui pagal žemės buvimo vietą. Šiuo įstatymu, dar vadinamu „saugiklių" įstatymu, numatyti suvaržymai turėjo įtakos bendram prekybos žemės ūkio paskirties žeme mastui. 2014 m. sausį, vasarį ir gegužę prekyba žemės ūkio paskirties žeme buvo vangiausia per pastaruosius trejus metus, o kitos paskirties žeme prekybos mastas išliko panašus kaip ir 2013 metais.

Remiantis Registrų centro duomenimis, 2014 m. žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimų skaičius sausį, vasarį ir gegužę sumažėjo 63,5 procento. Balandį parduotų visų paskirčių žemės sklypai sudarė 1,8 tūkst. vienetų arba 35,9 proc. daugiau už kovo rezultatus. Didžiausias prekybos žeme pagyvėjimas 2014 m. balandį užfiksuotas Kėdainių ir Pakruojo rajonuose, kuriuose parduotų sklypų skaičius per mėnesį išaugo daugiau kaip 2 kartus. Vertinant absoliučius skaičius, daugiausiai sklypų - daugiau nei po 300 - balandį parduota Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Vilniaus rajonuose ir Vilniaus mieste. Draudimo užsieniečiams įsigyti žemės panaikinimas rinkos aktyvumo nesukėlė, tačiau apie tai, kaip ir apie „saugiklių" įstatymą bei būsimą euro įvedimą Lietuvoje, buvo žinoma iš anksto, todėl dalis žemės pirkėjų skubėjo įsigyti dirbamosios žemės dar 2013 m. Dėl tų pačių priežasčių dalis žemės savininkų laukė geresnių kainų ir neskubėjo žemės parduoti, tačiau abi pusės sulaukė „saugiklių" įstatymo suvaržymų.

Dirbamajai žemei paprastai tenka nuo 1/2 iki 2/3 visų žemės pardavimo sandorių, todėl tai turėjo įtakos ir prekybai nekilnojamuoju turtu. Kai kuriose žemės pardavimo rinkoje veikiančiose bendrovėse 2014 m. gegužę sandorių, palyginti su balandžio pardavimų rodikliais, sumažėjo iki 70 proc. Šį sumažėjimą galima paaiškinti ir tuo, kad apie „saugiklių" įstatymą buvo žinoma iš anksto, todėl 2013 m. IV ketvirtį rinkos aktyvumas šoktelėjo iki 69,9 proc., o bendrai per 2013 m. buvo perleistas didžiausias dirbamos žemės plotas per visą pardavimo istoriją.

2014 m. liepą, palyginti su birželiu, prekyba žeme suaktyvėjo beveik dešimtadaliu. Prie teisinių suvaržymų mėginanti prisitaikyti dirbamosios žemės rinka liepą taip pat ūgtelėjo: perleista daugiau kaip 1,4 tūkst. dirbamosios žemės sklypų, t. y. 8 proc. daugiau negu birželį, o bendras nupirktos dirbamosios žemės plotas nežymiai viršijo 4 tūkst. ha - vos 3 proc. daugiau nei birželį.

Bendras vien per pirmus septynis 2014 m. mėnesius nupirktų žemės ūkio paskirties žemės sklypų skaičius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 37,3 proc., o palyginti su 2012 m. - 28,1 proc. Bendras per septynis mėnesius įsigytos dirbamosios žemės plotas, palyginti su 2013 m., sumažėjo 30,4 proc. ir 22,7 proc. Žemės sklypų rugpjūtį parduota maždaug 670 vnt. mažiau nei liepą (sumažėjimas sudarė 14,3 proc.).

Registrų centro duomenimis, 2014 m. IV ketvirtį nekilnojamojo turto registre pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį žemės ūkio paskirties žemė sudarė 65,8 proc., miškų ūkio paskirties žemė - 29,6 proc., vandens ūkio paskirties žemė ir konservacinės paskirties žemė - po 0,1 proc., kitos paskirties žemė - 4,4 proc. Atitinkamai 2013 m. IV ketvirtį žemės ūkio paskirties žemė sudarė 60,4 proc., miškų ūkio paskirties žemė - 30,3 proc., vandens ūkio paskirties žemė - 2,7 proc., konservacinės paskirties žemė - 0,6 proc., kitos paskirties žemė - 5,9 proc., laisvos valstybinės žemės fondas - 0,1 proc.

Per 2014 m. II ketvirtį privačios žemės ūkio paskirties žemės buvo perleista 16,8 tūkst. sklypų, tai sudarė 461 tūkst. ha. Iš jų Vilniaus apskrityje buvo perleista beveik 3 tūkst. sklypų (7,8 tūkst. ha), Kauno - 2,4 tūkst. sklypų arba 5,7 tūkst. ha, Šiaulių - 2,3 tūkst. sklypų (7,1 tūkst. ha), Panevėžio - 1,8 tūkst. sklypų (6 tūkst. ha), Klaipėdos - 1,4 tūkst. sklypų (3,5 tūkst. ha), Utenos - 1,3 tūkst. sklypų (4,2 tūkst. ha), Marijampolės, Tauragės ir Telšių apskrityse - kiek daugiau nei po 1 tūkst. sklypų arba atitinkamai 3,2 tūkst., 2,7 tūkst. ir 3,2 tūkst. ha.

Per 2014 m. II ketvirtį buvo sudaryta 5,9 tūkst. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandorių, tai sudarė 13,1 tūkst. ha. Daugiausiai sandorių buvo sudaryta Vilniaus ir Kauno apskrityse - 1,3 tūkst. ir 0,95 tūkst. (2 tūkst. ir 1,9 tūkst. ha), Panevėžio, Utenos ir Alytaus - 0,71 tūkst., 0,67 tūkst. ir 0,66 tūkst. sandorių (1,6 tūkst., 3,2 tūkst. ir 1,5 tūkst. ha), Šiaulių, Tauragės ir Klaipėdos apskrityse - kiek mažiau nei po 0,4 tūkst. sandorių (910, 670 ir 600 ha). Marijampolės ir Telšių apskrityse buvo sudaryta mažiau nei po 300 sandorių (500 ir 250 ha).

Žemės įsigijimo sumažėjimui galėjo turėti įtakos ne tik „saugiklių" įstatymas, bet ir Rusijos sankcijos. Šios priežastys ir artėjantis euro įvedimas suaktyvino žemės nuomos rinką, dėl to galėjo kilti ir nuomos kainos. Žemės nuomotojams atsirado poreikis sulaukti atsiskaitymo iki euro įvedimo.

Pirkimo ir nuomos kainos 2000-2014 m.

Remiantis ŽŪIKVC duomenimis, 2014 m. vidutinė žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kaina siekė 2 171 Eur/ ha, arba 11 proc. daugiau negu 2013 m. 2014 m. vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina, palyginti su 2000 m. laikotarpiu, išaugo 6,9 karto.

Nuo 2000 m. vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina stabiliai kilo ir tik 2003 m. bei 2009 m. krito. Didžiausias vidutinės kainos augimas, palyginti su prieš tai buvusiais metais, vyko 2002, 2006 ir 2013 m. ir siekė 37-41 procentą.

Žemės ūkio paskirties žemės nuomos vidutinė kaina 2014 m. buvo 80 Eur/ha, t. y. 3 proc. didesnė negu 2013 m. ir 8,3 karto didesnė negu 2000 m. Nuo 2000 m. vidutinė žemės nuomos kaina stabiliai kilo, išskyrus 2009 m., kai šalyje buvo juntama ekonominė recesija. Didžiausias žemės nuomos kainos augimas, palyginti su prieš tai buvusiais metais, buvo 2006 ir 2011 m. ir atitinkamai siekė 48 ir 39 procentus.

Remiantis Registrų centro duomenimis, didesnių nei 1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė pardavimo kaina nuo 2000 m. išaugo 7,11 karto ir 2014 m. siekė 2 355,48 Eur/ha. Stabilus kainų augimas 2000-2014 m. laikotarpiu turėjo išimtis tik 2001 m. ir 2009-2010 m. laikotarpiu.

Žemės kaina ir našumo balas

Žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos kainai nemažą įtaką turi žemės derlingumas, vertinamas žemės našumo balais. Remiantis ŽŪIKVC 2015 m. atliktos žemės ūkių valdytojų apklausos duomenimis apie 2014 m. žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sandorius, galima išskirti kelias žemės našumo balų grupes. Nederlingiausios Varėnos, Zarasų, Utenos, Molėtų rajonų ir Vilniaus apskrities savivaldybės, našiausios Kauno, Kėdainių, Joniškio, Pasvalio, Jurbarko, Šakių rajonų ir Marijampolės savivaldybių žemės.

Didžiausios vidutinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainos Kauno r. savivaldybėje - 5 452 Eur/ha, mažiausios - Varėnos r. savivaldybėje - 786 Eur/ ha. Atitinkamai didžiausios vidutinės nuomos kainos yra Akmenės, Joniškio ir Mažeikių rajonų savivaldybėse, mažiausios - Skuodo, Tauragės rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.

Vidutinės pirkimo kainos 2011- 2014 m.

ŽŪIKVC duomenimis, 2011-2014 m. žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kainos kasmet augo Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus ir Tauragės apskrityse. Didžiausias - apie 200 proc. siekiantis vidutinių pirkimo kainų augimas, lyginant 2011 ir 2014 metus, buvo Panevėžio apskrityje, stabiliausios pirkimo kainos - Klaipėdos apskrityje.

Vidutinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainos

2011-2014 m. žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainos kasmet augo Alytaus, Vilniaus ir Tauragės apskrityse. Drastiškas, daugiau kaip 600 proc. siekiantis vidutinių nuomos kainų augimas, lyginant 2011 ir 2014 m., buvo Utenos apskrityje, daugiau kaip 300 proc. vidutinė nuomos kaina minėtu laikotarpiu augo Vilniaus apskrityje. Mažiausi vidutinių nuomos kainų pokyčiai per 2011- 2014 m. įvyko Marijampolės apskrityje.