23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2015/12
„Agritechnika“ – žemės ūkio modernizacijos variklis
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ
  • Mano ūkis

Nors žemės ūkio mašinų gamintojai vienbalsiai tvirtina, kad šiemet išgyvena nuosmukį, dalyvių, lankytojų ir inovacijų gausa didžiausiojo žemės ūkio parodoje „Agritechnika" tik dar kartą įrodo, kad efektyviam žemės ūkiui plėtoti būtini pažangūs sprendimai, tobulesnės, našesnės mašinos ir technologijos.

Jau ne pirmą kartą „Agritechnikos" statistiniai rodikliai sumušė rekordus. Lapkričio pradžioje vykusi paroda buvo dar didesnė už ankstesniąją, surengtą 2013-aisiais. Parodos organizatorė - Vokietijos žemės ūkio sąjunga DLG - suskaičiavo, kad šįkart Hanoverio parodų centre savo ekspozicijas turėjo 2 907 dalyviai iš 52 valstybių. Prieš dvejus metus sulaukta 2 897 kompanijų iš 47 šalių. Tai tik patvirtina, kad „Agritechnika" per 30 metų tapo pasaulinio masto renginiu, kuris sutraukia šimtus tūkstančių lankytojų. Šiemet parodą aplankė 450 tūkst. žmonių (100 tūkst. iš užsienio), t. y. 50 tūkst. daugiau negu 2013-aisiais.

Šiųmetės parodos inovacijų derlius taip pat kaip niekad gausus: parodos komisijai buvo pateikta 311 naujovių. Medalių vertomis inovacijomis pripažinti 49 techniniai sprendimai: už technikoje įdiegtas naujoves ir patobulinimus žemės ūkio technikos kompanijoms įteikti 5 aukso ir 44 sidabro medaliai. Kai kurios naujos mašinos tėra būsimi serijinės gamybos prototipai, tačiau jie leidžia pažvelgti į ateitį jau šiandien.

Auga užsienio dalyvių aktyvumas

Didžiają parodos dalyvių dalį (52 proc.) sudarė užsienio kompanijos. Italija lyderiauja tarp užsienio dalyvių: „Agritechnikoje" dalyvavo beveik 400 šios ša- lies gamintojų. Antroje vietoje Olandija (133), trečioje - Turkija (112). Dalyvių skaičiumi nuo Turkijos nedaug atsiliko Prancūzija (103) ir Kinija (100). Parodoje dalyvavo ir kelios Lietuvos įmonės.

Pirmą kartą „Agritechnikoje" savo gaminamą techniką pristatė ir bendrovė „Laumetris". Tiesa, atsivežė tik vieną puspriekabę, tačiau ekspozicijoje įrengtame ekrane buvo demonstruojama visa lietuviškos produkcijos gama. Pasak „Laumetrio" komercijos direktoriaus Jono Putnos, svarbiausias dalyvavimo parodoje tikslas buvo rasti ne vienkartinius pirkėjus, bet technikos platinimo atstovus. „Gavome tai, ko važiavome į Hanoverį. Atsivežtoji puspriekabė liko Vokietijoje, o dėl mūsų įmonės atstovavimo sukirtome rankomis su viena šios šalies įmone. Kol kas tieksime tik transportuoti skirtas mašinas", - dalyvavimo „Agritechnikoje" rezultatus apibendrino Jonas Putna ir pabrėžė, kad padarytas nemažas įdirbis Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje po susitikimų „Agritechnikoje" bus įteisintas oficialiomis bendradarbiavimo sutartimis.

„Laumetris" kryptingai eina tarptautinės prekybos link. Įmonė pernai savo produkciją pristatė trijose Švedijos ir dviejose Suomijos parodose. „Tai jau duoda vaisių. Norime paskirstyti užsakymus taip, kad būtų išnaudojami visi mūsų pajėgumai ir būtų galima planuoti gamybą. Tokią strategiją bandome įgyvendinti, - sakė J. Putna. - Patys esame maži, todėl prekybos tinklui plėtoti ieškome mažų įmonių tose rinkose, kuriose mes esame įdomūs". Jo teigimu, negalvojama apie didelę plėtrą, kad nenukentėtų mašinų kokybė. Šie metai „Laumetriui" buvo labai sėkmingi Latvijoje. Čia lietuviškas mašinas platina du atstovai. J. Putnos įsitikinimu, „Laumetrio" produkcija yra patraukli dėl mažesnės kainos, nepeikiama ir jos kokybė, nes darbinės dalys yra perkamos užsienio įmonėse. Pasak J. Putnos, iš viso asortimento daugiausia eksportuojama priekabų, platformų ritiniams pervežti.

Nors vangiai, bet ketina investuoti ir toliau

Kasmet parodos organizatoriai rengia nepriklausomą lankytojų ir dalyvių apklausą. Tai tam tikras barometras, atspindintis ir žemdirbių, ir technikos gamintojų nuotaikas. Europos žemės ūkio mašinų gamintojus vienijanti asociacija CEMA skelbia, kad šiemet nuosmukis, priklausomai nuo rinkų, svyruoja nuo 5 iki 15 proc. Praėjusiais metais pardavimai taip pat krito. CEMA prognozuoja, kad kitąmet padėtis turėtų stabilizuotis, o ilgalaikės technikos rinkos prognozės ir toliau išlieka pozityvios dėl augančio pasaulio gyventojų skaičiaus. Pirmą kartą nuo 2014 metų pradžios teigiamus žemės ūkio technikos pramonės ženklus rodo CEMA spalio verslo klimato indeksas.

Remiantis parodos organizatorių surengtos apklausos, kurioje dalyvavo daugiau kaip 5 500 žmonių, duomenimis, du trečdaliai žemdirbių nusiteikę investuoti į naujas žemės ūkio mašinas ir technologijas per ateinančius dvejus metu. Per 30 proc. lankytojų į „Agritechniką" atvyko pažiūrėti naujovių, antra tiek - susitikti su gamintojais akis į akį. Per 90 proc. apklaustų parodos dalyvių pareiškė esą patenkinti dalyvavimo „Agritechnikoje" rezultatais.

„Agritechnika" traukia ne tik tuos, kuriems smalsu, koks bus žemės ūkis rytoj. Renginys reikalingas ir techniką eksponuojančioms įmonėms, ir jų verslo partneriams. Gamintojams vienodai aktualu pristatyti savo gaminamą techniką ir susitikti su jos pardavėjais. Išankstinėmis parodos dienomis parodoje apsilankė ir Lietuvos bendrovės „Rovaltra" delegacija. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Romualdo Trainaičio, į „Agritechniką" važiuojama ne tik naujovių pasižiūrėti. „Nėra nė vieno kito renginio, kuriame galime susitikti su visų kompanijų, kurių techniką parduodame Lietuvoje, vadovais. Turime unikalią galimybę ir dėl kainų pasiderėti, ir, ką naujo sukūrė konkurentai, pasižiūrėti, - sakė R. Trainaitis. - Gamintojams taip pat svarbu su mumis susitikti, nes jei nebūtų kam technikos parduoti, nebūtų iš ko ir verslo plėtoti".

Didžiausia naujiena - Valtra N serijos traktoriai

Svarbiausias „Rovaltra" verslo partneris - Suomijos kompanija „Valtra". Pagrindinis įmonės ekspozicijos eksponatas - naujos Valtra N serijos modelis N 174 Versu, kuris prestižiniame konkurse „Metų traktorius" už dizainą iškovojo auksinio traktoriaus titulą.

Nauja IV kartos Valtra N serija apima 6 modelius, kurių maksimalios galios diapozonas nuo 115 iki 185 AG. Pasak kompanijos komercijos direktoriaus Skandinavijai, Baltijos valstybėms, Vokietijai ir Austrijai Mačio Titineno (Matti Tiitinen), Valtra N serijoje įdiegti iš viso 56 nauji techniniai sprendimai ir inovacijos.

Prieš pradedant serijinę gamybą, Valtra N traktoriaus prototipai išlaikė ne vieną egzaminą. Mašinos dirbo ekstremaliomis Suomijos sąlygomis, ištvėrė ir Portugalijos karščius. „Geriausias būdas išsiaiškinti silpniausias traktoriaus vietas - jį sulaužyti", - teigė M. Titinenas. Pasak jo, traktorius bandymuose išdirbo 30 tūkst. valandų. Tai prilygsta 30 mašinos darbo metų. Serijinė gamyba pradedama tik įsitikinus, kad traktorius yra patikimas ir atitinka tiek gamintojų, tiek žemdirbių lūkesčius.

Kompanijos šūkis - „Jūsų darbo mašina" - gerai atspindi svarbiausią šio traktoriaus paskirtį. „Siūlome labai daug traktoriaus komplektacijos variantų, todėl kiekvienas pirkėjas gali pasirinkti geriausiai jo ūkio poreikius atitinkančią mašiną. Traktoriumi nenusivils niekas, nes jis gali gerai dirbti ir augalininkystės, ir gyvulininkystės, ir komunalinio, ir miškų ūkiuose", - pabrėžė M. Titinenas ir pridūrė, kad Valtra N serija yra populiariausia kompanijos asortimente.

Gali būti patenkinti net ir žemdirbių, kurie pageidauja nestandartinės konstrukcijos ar išskirtinio interjero traktoriaus, norai. „Valtra Unlimited" studija pasiryžusi įgyvendinti bet kokią traktoriaus pirkėjo idėją. Šią mašinų užsakymo koncepciją „Valtra" pradėjo siūlyti prieš dvejus metus. Šiandien jau parduota daugiau kaip 6 000 „Unlimited" traktorių.

Ketvirtosios kartos Valtra N serijos traktoriuose montuojamas 4 cl., priklausomai nuo modelio 4,4 arba 4,9 l darbinio tūrio AGCO Power variklis, kuris atitinka galutinius Tier 4f deginių emisijų standartus. Variklyje įdiegta tik SCR technologija, kuri suomiškuose varikliuose pradėta naudoti jau prieš šešerius metus. Šios technologijos pranašumas tas, kad deginiams apdoroti nereikia palyginti brangaus kietųjų dalelių filtro, kuris kitų gamintojų varikliuose turi būti keičiamas periodiškai.

„Tai dar vienas mūsų privalumas, palyginti su konkurentais, kurie variklius su SCR sistema pradėjo gaminti vėliau. SCR sistema mažina degalų sąnaudas ir ilgina variklio eksploatavimo laiką, - sakė komercijos direktorius. - Mes turime nemažą ir 4 cl. traktorių gamybos patirtį. Juos gaminame jau nuo 1969 m. Tada mašinų su 4 cl. varikliais galia siekė tik per 100 AG".

M. Titineno teigimu, kompanija tebetęsia automatinių Powershift transmisijų revoliuciją. Vairuojantys šiuolaikinius Valtra traktorius žemdirbiai gali naudotis visais bepakopių transmisijų privalumais. Priklausomai nuo greičio, automatiškai parenkama optimaliausia pavara. Šiems traktoriams vairuoti nereikia išminti sankabos pedalo. Apskaičiuota, kad dirbant ūkio darbus su standartiniais traktoriais, kuriuose įrengta mecahninė pavarų dėžė, sankabos pedalą tenka minti net 500 kartų per darbo dieną.

N serijos traktoriai su Powershift pavarų dėžėmis turi ir daugiau unikalių, kasdieniuose darbuose labai praverčiančių savybių. Pavyzdžiui, sustojus įkalnėje nereikia baimintis, kad mašina pradės riedėti atgal net ir tuo atveju, jei traktorius tempia prikabintą sunkią priekabą. Įjungus eigą pirmyn, atleidus stabdžio pedalą ir nuspaudus greičio pedalą, traktorius sklandžiai pajuda pirmyn. Kaip ir automobiliuose, automatinė Valtra N traktorių buksavimo kontrolės sistema (ASR) neleidžia viršyti nustatytų ratų sūkių verčių ir užkerta kelią mašinos buksavimui. Taip ne tik sutaupoma degalų, mažinamas padangų dilimas, bet ir mažiau žalojama dirva.

Nelygu modelis, Valtra N serijos traktorius galima užsisakyti su 4 skirtingomis transmisijomis: HiTech, Active, Versu ir Direct (bepakopė). N114 ir N154 gali būti EcoPower modeliai, kurie, pasirinkus vairavimo režimą Eco, sutaupo apie 10 proc. degalų. Standartinė degalų bako talpa - 250 l (pasirinktinai galima užsakyti 300 l, miškininkystės ūkiams siūlomas 160 l talpos plieno bakas). AdBlue tirpalui skirtas 45 l bakas. Pagalvota ir apie mašinos techninę priežiūrą. Jos intervalas padidintas nuo 500 iki 600 motovalandų.

Suomijos įmonės planuose 2016-aisiais per pirmąjį ketvirtį pagaminti 1 500 šių mašinų. Naujųjų N serijos traktorių premjera Lietuvoje numatyta pavasarį parodoje „Ką pasėsi...". „Užsakymų yra daug, tačiau serijinė gamyba dar tik įsibėgėja. Užsakymus mes jau priimame", - tvirtino „Rovaltra" komercijos direktorius Jonas Trainaitis. Pasak jo, po intensyvių derybų su gamintojais pavyko susitarti ir vietoj numatytų 5 traktorių Lietuvai išsiderėti 15 naujų mašinų. Vertinant Valtra traktorių paklausą Lietuvoje, N serijos modelių parduodama apie 40 proc. Populiariausi T serijos traktoriai su 6 cl. varikliais.

Pranašumas konkurencinėje kovoje - unikali strėlės poslinkio sistema

„Rovaltra" taip pat atstovauja Italijos kompanijai „Merlo" ir į Lietuvą tiekia unikalios konstrukcijos krautuvus, kuriuose įdiegtas ne vienas patentas. Pasak R. Trainaičio, Merlo krautuvai yra nepigūs, tačiau labai vertinami dėl kelių sprendimų. Pirmiausia, dėl patentuotos šoninio poslinkio sistemos: net ir į 14 m aukštį iškeltą krovinį galima stumdyti į šonus ± 345 mm (priklausomai nuo modelio) atstumu. „Būtent dėl šios savybės Merlo krautuvus renkasi bulvių augintojai, - tikino „Rovaltra" vadovas. - Tik Merlo krautuvai gali tempti net iki 20 t priekabas ir važiuoti 40 km/ val. greičiu, todėl kai kuriais atvejais nereikia traktoriaus". Lietuvoje parduota iš viso per 50 Merlo krautuvų. Jo teigimu, populiariausi 3,4 t keliamosios galios modeliai, kurių strėlės ilgis 7 metrai.

Itališkus Merlo krautuvus labai vertina Kėdainių r. ūkininkas Rimas Žebarauskas, kuris su šia technika dirba nuo 2004-ųjų. „Ūkyje reikia atlikti daug krovimo darbų: didmaišiais pakrauti ir iškrauti trąšas, bulves. Strėlės poslinkio sistema labai praverčia. Be to, labai geras matomumas. Krautuvai pajėgūs tempti ir priekabas. Jais taip pat krauname šiaudų ritinius, kai rengiame laikinas bulvių saugyklas laukuose. Mašinas išnaudojame visiškai ir tokios technikos poreikis tik didėja", - sakė į „Merlo" ekspoziciją užsukęs R. Žebarauskas.

Ūkininkas kartu su tėvu valdo 650 ha, iš jų bulvės užima 80-100 ha. Jų vidutinis derlingumas siekia 40 t, per sezoną prikasama iš viso apie 3 000 tūkst. t gumbų. R. Žebarauskas į parodą važiavo ne tik krovimo technikos naujovių pasižiūrėti. Jį domino ir laistymo įrangos pasiūla. Ūkininkas pstebėjo, kad klimatas išties šiltėja, kasmet reikia laistyti vis daugiau plotų ir dažniau. „Šiemet turimų laistymo įrengimų užteko tik bulvėms palaistyti, nors neblogai būtų buvę palieti ir javus, ir cukrinius runkelius", - tikino ūkininkas. Pasak jo, investicijos į laistymo įrangą atsipirktų, nes dėl sausros iš hektaro prarandama 1-2 t grūdų. Jau antri metai centrinė Lietuvos dalis kenčia nuo sausros. R. Žebarauskas šiemet vidutiniškai kūlė 6-6,5 t/ha kviečių, kai kitose Lietuvos regionuose derliai siekė 8 t/ha ir daugiau. „Viską padarėmė idealiai, tačiau nuo birželio pradžios nebuvo lietaus. Birželio pradžioje laukai atrodė taip, lyg brandintų 10 t/ha derlių", - prisiminė ūkininkas.

Ūkininkas parodoje dairėsi ir bulvių derliaus nuėmimo technikos naujovių. Senąjį vienvagį Grimme kombainą jis norėtų pakeisti į našesnį dvivagį. Pasak R. Žebarausko, į „Agritechniką" jis važiuoja tik tada, kai yra poreikis konkrečiai technikai įsigyti. „Visko apžiūrėti neįmanoma, aš tikslingai aplankiau tik tuos gamintojus, kurie mane domino. Šiandien daug informacijos galima rasti internete, su žemės ūkio technikos inovacijomis išsamiai supažindina žiniasklaida", - teigė bulvių augintojas.

Pasauliui pristatė biokatilus

Suomijos grūdų džiovinimo ir laikymo sistemų gamintoja „Antti-Teollisuus" su „Rovaltra" bendradarbiauja tik trejus metus, tačiau šalyje jau įrengta per 50 suomiškų grūdų džiovyklų. Parodoje „Agritechnika" lankytojams buvo pristatytas vienintelis eksponatas - naujas net 1 600 kW šilumos energijos biokatilas.

Pasak „Antti-Teollisuus" komercijos direktoriaus Jounio Virtaniemio (Jouni Virtaniemi), šiuose biokatiluose įdiegta oras-oras šildymo sistema, todėl pasiekiamas net 90 proc. efektyvumas. „Sistemose, kuriose pagaminta bioenergija pirmiausia naudojama vandeniui pašildyti, prarandama gerokai daugiau energijos. Mes siūlome įrangą, kuri dirba efektyviai su mažiausiais energijos nuostoliais", - tikino komercijos direktorius. „Antti-Teollisuus" gamina ir mažesnio pajėgumo (nuo 300 kW iki 800 kW šiluminės galios) biokatilus.

Kaip vieną iš pagrindinių šių biokatilų privalumų, R. Trainaitis nurodė galimybę perkelti ir „įdarbinti" ten, kur tam tikru metu reikia šilumos. „Lietuvoje jau pardavėme keturis biokatilus. Kėdainių r. ūkininkas Saulius Dambrauskas šį katilą naudoja ne tik grūdams džiovinti. Pavasarį jo pagaminta šiluma šiltnamyje šildomos daiginamos bulvės, žiemą - garažai, - apie mobilaus biokatilo pritaikymo galimybes pasakojo R. Trainaitis. - Be to, jis katile degina visas degias atliekas ir gauna energiją, kuri nieko nekainuoja". Pasak „Rovaltra" vadovo, lietuviai vertina kompanijos „Antti Teollisuus" gaminamos įrangos kokybę: „Kitiems metams jau turime 8 užsakymus".

Pirmą kartą paroda „Agritechnika" surengta Frankfurte prie Maino 1985 m., kai buvo švenčiamas DLG veiklos šimtmetis. Tada joje dalyvavo 551 dalyvis, iš jų 198 užsienio kompanijos. Pirmąją parodą aplankė 125 tūkst. žmonių. Didžiausias žemės ūkio modernizaciją atspindintis renginys į Hanoverį persikėlė 1995 m. Po dvejų metų „Agritechnika" numatyta surengti lapkričio 12-18 dienomis.