Beveik dešimtmetį žąsis auginantis dzūkas Vitas Balčius šiemet jų pulką paįvairino - įsigijo ir ančių. Nederlingos pasienio su Baltarusija ir Lenkija žemės šiems naminiams paukščiams - tikras rojus.

Kapčiamiestyje (Lazdijų r.) grūdų nepaauginsi, tinkamiausia veikla čia - gyvulininkystės pakraipos. V. Balčius anksčiau augino kalakutus, laikė ir šiek tiek kiaulių, bet, įvertinęs afrikinio kiaulių maro grėsmę, veterinarijos gydytojo profesiją turintis ūkininkas jų visiškai atsisakė ir dabar augina tik naminius paukščius.

Miestelio pakraštyje 600 žąsų pulkui ir 200 ančių skirta maždaug 4 ha teritorija. Paukščiai vaikštinėja laisvai ir nevaržomai, turškiasi specialiai jiems iškastame tvenkinyje. „Uliukai, uliukai, uliuliuliu", - ūkininko pašaukti garsiai gagendami ir kvaksėdami plunksnuočiai atskuba prie jo.

„Jaučiasi kaip pliaže", - šypsosi Vitas, žvelgdamas į visai nebaikščias, draugiškas augintines. Laimingų, streso nepatiriančių ir ekologiškais grūdais lesinamų paukščių mėsa, pasak V. Balčiaus, tikras gardumynas.

Ūkis tapo rentabilus

V. Balčius didžiuojasi, kad augina visiškai natūralias lietuviškas kaimiškas žąsis.

Nutaręs kalakutus keisti į žąsis, pirmąjį sezoną ūkininkas įsigijo tik 40 šių vandens paukščių. Kai įsitikino, kad jas galima auginti, užauginti ir parduoti, nutarė į paukštininkystės ūkį investuoti daugiau lėšų. Vienadieniai žąsiukai brangūs - vienas jų kainuoja 4 eurus. Aišku, investicijoms pinigų teko skolintis, tačiau rizika pasiteisino. Praėjusiais metais Vitas augino per tūkstantį žąsų.

Ūkininkas augina italų baltąsias žąsis - tai pačios populiariausios tradicinės mėsinės veislės žąsys. Be to, veislių pasirinkimas mažas. Mėsinės antys yra Pekino veislės.

Vitas nesigaili, kad kalakutus iškeitė į žąsis, mat iš jų pelno beveik negaudavo. O kai pradėjo auginti žąsis, paukštininkystės ūkis tapo rentabilus. Lietuvoje žąsų didesniais kiekiais mažai auginama, tad prieš didžiąsias šventes jos turi paklausą. V. Balčius stebisi, kad mažai kas ryžtasi auginti žąsis ar antis. „Truputį keista, juk žąsis - tradicinis lietuviškas paukštis. Šventinis - kalėdinis, naujametinis", - kalba ūkininkas.

Būtent tai, ko gero, ir yra svarbiausia priežastis, kodėl žąsų Lietuvoje mažai auginama - jos perkamos ne ištisus metus, kaip kalakutai, o tik prieš Kalėdas. Neparduosi tuo metu žąsies, vėliau jos niekas nepirks. Todėl Vitas visą auginimo ciklą sutvarkė taip, kad žąsys užaugtų iki gruodžio mėnesio. Vienadienius žąsiukus, o šiemet - ir ančiukus, Vitas parsiveža birželį.

Žąsiukus perka vienoje Lenkijos perykloje. Jų paklausa didelė, užsakymą ūkininkas pateikia beveik prieš pusmetį, baigdamas parduoti „seną derlių".

Šių metų žąsiukai ir ančiukai išperėti birželio 25 d. Jie augo kartu, tad puikiai sutaria, nesipeša. Jeigu šie paukščiai būtų skirtingo amžiaus, tarp jų kiltų konfliktų.

Maždaug 5 mėnesius augusių žąsų skerdenėlė sveria 4-4,5 kg, ančių - apie 2,5-3 kilogramus.

Daugiausia priežiūros reikia pirmąjį mėnesį

Ūkininkaujantis veterinarijos gydytojas jau perprato visas šių naminių paukščių laikymo ir priežiūros subtilybes. Augintojui sunkiausias pirmasis mėnuo, kai atsiveža vienadienius paukščiukus. Tuomet prie jų ne vieną naktį praleidžia. Reikia žiūrėti, kad nesušaltų, neužtūptų vienas kito, būtina atskirti silpnesnius, juos papildomai pagirdyti, vitaminų paduoti. Pirmą mėnesį, kol neturi plunksnų, tik pūkus, jų negalima ir į lauką leisti, kad negautų drėgmės. Jei žąsiukai sulytų, jie sušaltų ir kristų.

„Žąsiukai ir ančiukai lepiausi pirmąjį mėnesį, juos reikia labai įdėmiai stebėti, kad nesušaltų. Tuomet jauniklius saugau kaip savo akį. Jiems labai svarbu ir pašaro kokybė, pirmąsias 10 dienų jiems duodu startinių kombinuotųjų lesalų. Vėliau, kai sustiprėja, šių paukščių auginimas didesnių rūpesčių nekelia", - teigia ūkininkas.

Atvežtiems vienadieniams žąsiukams ir ančiukams Vitas sudaro inkubatoriaus sąlygas - pastogę apkala šildančiąja medžiaga, įjungia šildymo lempas net vasarą, nes paukščiukams reikalinga 32 ^oC temperatūra. Vėliau ši pastogė tarnauja kaip priedanga nuo lietaus

Pagrindinis žąsų ir ančių pašaras - žolė, grūdai ir morkos. Vitas joms specialiai sėja žolių mišinius (žolę labiau mėgsta žąsys, negu antys), iki soties duoda traiškytų Lietuvoje užaugintų ekologiškų grūdų. Sunku patikėti šių paukščių apetitu - per pusantro mėnesio joms jau sušėrė daugiau kaip 6 t morkų, 20 t grūdų, o kur dar galybė sulestos žolės! „Bet matote, kokios žąsys - tikros gražuolės", - neatsidžiaugia augintinėmis ūkininkas.

Nekondicinių morkų Vitas atsiveža iš savo kurso draugo, žinomo daržininko Vidmanto Kvedaro ūkio. Žąsims jų nė smulkinti nereikia - pačios su snapais susismulkina taip, kaip joms patinka. „Morkos labai gerai ir augimui, ir plunksnoms, ir viskam sveika. O žąsys jas mėgsta, matyt, saldus skonis patinka", - sako V. Balčius.

Žąsys ir antys - ėdrūs paukščiai, bet, gyvendami laisvai, jie ir energijos išnaudoja daug. Vienos dienos žąsiukas sveria 75 g, o per 4-5 mėn. užauga iki 5 kg, tad jo kūno masė per tą laiką padidėja maždaug 60-70 kartų. Auga ne dienomis, o valandomis, ypač sulaukę pusantro mėnesio, kai pradeda lesti žolę ir grūdus.

Nors tvenkinyje vandens pakanka, augintojas dar yra įrengęs girdyklas, į kurias atiteka švarus vanduo. Pasak ūkininko, į tvenkinį jos tik pasipliuškenti eina, o atsigeria girdyklose. Šeimininkas pats sukonstravo augintinėms ir traiškytų grūdų lesyklą, į kurią lesalų gali pripilti visam mėnesiui.

Plunksnų pešimas - sunkiausia verslo dalis

Vitas sako, kad auginti žąsis ir antis yra nesunku, nes nuo ligų jau išmoko apsisaugoti. Kaip užauginti sveiką paukštį, jis žino visokių paslapčių ir iš teorijos, ir iš praktikos. Tačiau apsaugoti paukščius nuo lapių ir vanagų yra gerokai sunkiau, o jų miškingose Dzūkijos apylinkėse netrūksta.

Vienais metais lapės kaip reikiant buvo įsisukusios, tad ūkininkas kreipėsi į medžiotojus, už kiekvieną nušautą lapę pažadėjęs po žąsį Kalėdoms. Tą sezoną medžiotojai dovanų gavo 12 žąsų...

Šiemet daugiau rūpesčių kelia vanagai. „Na, su gamta nepakovosi", - atsidūsta ūkininkas. Nakčiai paukščiai suvaromi į aptvarą, kuriame nuolat šviečia prožektorius - jis šiek tiek padeda atbaidyti laukinius žvėris.

Žąsis V. Balčius skerdžia netoliese esančioje kalakutų skerdykloje, kai kada - mėsos skerdykloje Alytaus r. Paukštiena parduodama sušaldyta.

Pasak ūkininko, skerdimas ir skerdenos apdorojimas yra sunkiausia žąsų ir ančių auginimo verslo dalis, nes nėra profesionalių vandens paukščių pešyklų, visas darbas atliekamas rankomis. „Tai ne vištą nupešti..." - sako jis. Vandens paukščiai šeriasi, todėl turi daug akstinų, kuriuos labai sunku ištraukti. Toks darbas brangus - už vienos žąsies nupešimą dar pernai mokėjo 10 litų, šiemet, ko gero, bus 3 eurai. „Matyt, nėra tiek paukščių, kad apsimokėtų specialią įrangą pirkti", - svarsto augintojas.

Žąsys - apskritai brangūs paukščiai. Jų auginimo sąnaudos didelės, labai priklauso nuo grūdų, elektros kainos. Pernai grūdų kaina buvo aukšta, tai sumažino gautą pelną. Šiais metais grūdai pigesni, tad galima tikėtis kiek didesnės grąžos.

Šiemet V. Balčius gavo 600 eurų išmoką už alternatyvią veiklą atsisakius auginti kiaules. „Panaudojau šiuos pinigus žąsiukams pirkti. Nedidelė ta parama, bet vis geriau negu nieko", - racionaliai nedidelę paramą priima ūkininkas. Vis pasvarsto, kad vertėtų rašyti projektą rimtesnei ES paramai gauti, nes jau reikia nedidelio traktoriaus laukui aparti, apsėti, žolei susmulkinti, parsivežti. Bet nesiryžta. Kalbina jaunėlį sūnų Roką, bet jis - miškininkas, nenori ūkininkauti.

Konkurencija su lenkiškomis žąsimis yra nelygiavertė

Vitas sako, kad galėtų auginti dvigubai daugiau žąsų ir ančių, tačiau nėra lengva jas realizuoti dėl konkurencijos su užaugintomis dideliuose Lenkijos paukštynuose. Dar pernai jis augino dvigubai daugiau žąsų (1 200), bet paskutiniąsias parduoti jau buvo sunku, todėl šiemet sumažino jų kiekį.

„Manau, optimalu būtų auginti tūkstantį paukščių. Šiemet jau visos žąsys užsakytos, ir visiems jų neužteks. Matysiu, jei paklausa bus didesnė, užauginti jų galėsiu daug daugiau. Atsisakyti paukščių ūkio kol kas tikrai nežadu", - sako ūkininkas.

Didžiausi V. Balčiaus užaugintų paukščių užsakovai - stambesnės bendrovės, kurios savo darbuotojams ir verslo partneriams perka žąsis dovanų Kalėdoms. Veždavo jis žąsų ir į vieno prekybos tinklo parduotuves, tačiau kai šių paukščių, tik pigesnių, užvežė ir lenkai, dzūkiškas žąsis parduoti tapo sunkiau. O ne visi žmonės dar gilinasi, kokiu būdu užaugintą produkciją perka. Šiemet šio tinklo parduotuvėms Vitas patieks viso labo 200 paukščių.

Darbas su žąsimis ir antimis trunka apie 5-6 mėnesius. Vitas dar dirba veterinarijos gydytoju vienoje veršelius superkančioje bendrovėje, jo žmona - mokykloje. Tokiam šeimos naminių paukščių ūkiui prižiūrėti beveik užtenka vieno ūkininko rankų.

Ar iš tokio pulko naminių paukščių išmaitintų šeimą, jeigu abu su žmona neturėtų papildomų darbų? Šiek tiek pagalvojęs Vitas atsako teigiamai. „Pragyventi pinigų užtektų. Bet be papildomo uždarbio iš paukštininkystės ūkio būtų buvę sunku tris vaikus išleisti į mokslus", - reziumuoja V. Balčius. Dukros Inga ir Ieva pasuko tėvo pėdomis - baigė veterinarinę mediciną LSMU Veterinarijos akademijoje.

Daug meilės ir šilumos Vitas atiduoda dar vienam savo bičiuliui - kinkomam žirgui Grantui. Per įvairias šventes jį kinko į senovinę karietą ir daugeliui žmonių suteikia džiaugsmo. Vitas mėgsta stebėti gražią žirgo ir šuns draugystę - priklydęs mažas šuniukas iškart prilipo prie žirgo ir gyvena šalia jo ganykloje. Grantas tokį sargą taip pat priėmė besąlygiškai.

Nebūtų veterinarijos gydytojas, jeigu nereikėtų gyvūnų. Vito rūpesčio ir dėmesingumo užtenka visiems. „O per pusę metų, kol prasideda naujas žąsų sezonas, spėju ir pasiilgti tų paukščių", - šypsosi V. Balčius.