23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2015/11
Ūkininkai biodujų jėgainių statyti neskuba
  • Rasa MURAUSKIENĖ
  • Mano ūkis

Ūkininkai ir labai mažos įmonės gali gauti ES paramą ūkio atliekoms perdirbti į biodujas, tačiau nei vieni, nei kiti neskuba žengti pirmo žingsnio. Per pusantro mėnesio nuo kvietimo pradžios pagal šią sritį nepateikta nė vienos paraiškos. Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio ministerija tikina, kad pareiškėjai suskubs paskutinėmis dienomis, nes šios veiklos projektai sudėtingi, jiems paruošti reikia laiko. Energetikai delsimą aiškina kitaip - šiai veiklai trūksta apibrėžtumo ir poįstatyminių aktų, todėl joks rimtas investuotojas į rizikingą ir brangų verslą neina.

Bioenergetikos sektorius Lietuvoje kol kas žengia pirmuosius savo žingsnius. ES parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų". Praėjusį finansinį laikotarpį tokios remiamos veiklos nebuvo.

Žemės ūkio ministerijos pranešimuose teigiama, kad ši parama leis stambiems gyvulininkystės ūkiams, ypač kiaulių kompleksams ir paukštynams, tvarkyti didelius mėšlo kiekius pagal visus aplinkos apsaugos reikalavimus. Parama šiai veiklai taip pat suteiks galimybę kaimo vietovėse plėtoti energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių bei gauti papildomų pajamų.

Paraiškos renkamos nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. Ruošiant projektus pareiškėjams reikia atlikti daug derinimų, gauti statybą leidžiančius dokumentus, todėl ir yra numatytas ilgesnis - 3 mėnesių - paraiškų pateikimo terminas. Iki jo pabaigos tikimasi sulaukti bent 5-6 paraiškų.

„Kadangi projektai sudėtingi, nemanau, kad įmanoma iškart pateikti prašymus. Tai nauja priemonė, kurios derinimas sunkus. Be to, reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Toks procesas ilgai trunka. Neaišku, ar pareiškėjams išvis pavyks per paskirtą laiką parengti visus dokumentus", - sako ŽŪM Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyr. specialistas Remigijus Bagdonas.

Specialisto teigimu, žemės ūkio sektorius ir maisto perdirbimo įmonės domisi biodujų jėgainių statybomis. Tuo klausimu buvo surengta seminarų, daug bendrauta su projektuotojais. Žmonės pageidauja gaminti elektros energiją, šilumą, tačiau juos stabdo patirties trūkumas, didelės investicijos. Šis energijos gamybos būdas daugeliui patrauklus tuo, kad padeda lengviau laikytis aplinkosaugos reikalavimų.

Ribojimai ir neapibrėžtumas

Nuo naujos rėmimo priemonės ūkio subjektus sulaiko ne vien projektų rengi-mo mechanizmas, bet ir tam tikros sąlygos bei apribojimai. Ne mažiau kaip pusė per metus pagamintų biodujų, biometano ar elektros energijos turės būti parduodama, taip pat ne mažiau kaip pusė per metus pagamintos šilumos energijos, kai gaminama elektros ir šilumos energija, turės būti suvartojama savo reikmėms arba parduodama.

„Tokios sąlygos apsunkina. Numatyta, kad 50 proc. pagamintos produkcijos reikės parduoti rinkos sąlygomis. Aišku, kad produkcija išeis brangesnė negu yra rinkoje. Rinkoje kainą lemia įvairūs veiksniai, tarkime, pigi importuojama elektros energija ar skiedromis kūrenamų katilų šiluminė energija. Kaip galima parduoti pigiau, negu kainuoja pagaminti?" - svarsto Lietuvos biodujų asociacijos valdybos pirmininkas, prezidentas Antanas Pranculis, atkreipdamas dėmesį, kad remiant biodujų gamybą yra daug neapibrėžtumo, trūksta poįstatyminių aktų, reguliuojančių šį procesą.

„Tos sąlygos ne tik nepalankios, bet dalis proceso iš viso neaptarta. Kad ir dėl priėmimo biodujų, išvalytų iki biometano, ir jų padavimo į gamtinių dujų vamzdynus. Jei saulės energijos jėgainių panauda daugmaž aiški, tai biodujų srityje dar nėra sistemos, kaip kas veiks. Iki galo neapibrėžtas ir elektros supirkimas, ir grąžinimas. Jeigu asmens jėgainė prijungta prie tinklų ir yra vienoje vietoje, o jo ferma prijungta kitoje vietoje, tai niekas tam asmeniui neužskaitys, kad jis čia paėmė, o ten panaudojo. Viename pašto taške atidavei, kitame pašto taške privalai pirkti. Tačiau jeigu kitame taške perki, vadinasi, tu automatiškai turi užmokėti už tinklo išlaikymą, persiuntimo sąnaudas ir „Lesto" sąnaudas. Kas gali ruoštis investuoti pinigus, kai neaišku, ar priims, ar nepriims tas taisykles, bus jos ar jų nebus? Joks normalus investuotojas į tokį rizikingą projektą neateis, nes tai dideli pinigai. 1 MW biojėgainės įregimas kainuoja beveik 4 mln. eurų", - samprotauja A. Pranculis. Anot jo, tokiomis sąlygomis, kokios siūlomos dabar, investicijos atsipirktų nebent tiems, kurie daug elektros ir šilumos energijos sunaudotų savo ūkio reikmėms.

Paraiškos kol kas neteiks

Kauno rajono Margininkų kaime stambų mišrų ūkį valdantis Audrius Banionis - vienas iš tų ūkininkų, kuriems naudinga didžiąją dalį biojėgainėje pagamintos elektros ir šilumos energijos panaudoti savo ūkio reikmėms. Ūkininkas daug elektros energijos sunaudoja kepykloje, mėsos perdirbimo ceche, kiaulių tvartuose, skerdykloje, todėl planuoja statyti 500 kW galios biodujų jėgainę. „Kadangi mes patys labai daug elektros energijos sunaudojame, tai, kokiu tarifu parduotume, mums nėra labai aktualu. Tačiau yra kitų sąlygų, kurios nėra pačios geriausios. Daug konsultavausi ir su įvairiais konsultantais, labai sunku visa tai perprasti, atitikti visus reikalavimus, parengti projektą. Tai naujas sudėtingas verslas", - sako A. Banionis, pripažindamas, kad šito šaukimo sąlygos nėra pačios geriausios. Dėl laiko stokos ir kitų projektų vykdymo, ūkininkas nutarė neskubėti ir paraiškos kol kas neteiks.

Tokio projekto įgyvendinimas jam kainuotų iki 2 mln. eurų. „Dalis mūsų darbų jau padaryta. Įrengti srutų kaupimo rezervuarai, tranšėjos žolės masei. Didžiąją dalį tos įrangos mes turime, trūksta dar kauptuvų, infrastruktūros ir brangiausio mechanizmo - generatoriaus", - skaičiuoja A. Banionis.

Semiasi patirties

Svarstydami biodujų jėgainės įrengimo galimybes, ūkininkai žvalgosi ten, kur projektai jau įgyvendinti. Nuo pavasario veikiančios trys „Modus energija" ir „Idavang" biodujų jėgainės sulaukia svečių, kuriems svarbu išsiaiškinti vykstančio gamybos proceso eigą, veikimo principus, kaštus. Biodujos čia gaminamos apdorojant kiaulininkystės kompleksų mėšlą, tačiau tas pats principas taikomas ir perdirbant galvijų mėšlą.

Pasak „Idavang" generalinio direktorius Sauliaus Leonavičiaus, pastatytų biodujų jėgainių galia priklauso nuo kompleksuose auginamų kiaulių skaičiaus.

Deginant biodujas gauta energija yra transformuojama į šilumą, kuri apšildo pačią jėgainę ir kompleksą, bei elektrą, kuri perduodama į bendrą šalies elektros energijos tinklą. Antrinės atliekos, kurios lieka po mėšlo fermentacijos proceso, grąžinamos į kiaulininkystės ūkio talpyklas ir naudojamos laukams tręšti.

„Apdorotos, aukštos kokybės trąšos saugomos iki tręšimo sezono. Jam prasidėjus, jomis yra tręšiami laukai. Tokios organinės trąšos yra gerokai efektyvesnės žemės derlingumui gerinti nei neperdirbtas kiaulių mėšlas. Be to, toks apdorojimas apie 70 proc. sumažina mėšlo kvapą, todėl nekelia diskomforto aplinkiniams gyventojams," - teigia S. Leonavičius.

Kad ūkininkams sunku apsispręsti dėl biodujų jėgainių statybos, nesistebi ir „Modus energija" vadovas Nikolajus Martyniukas. „Iki šiol, galima sakyti, jokios realios paramos biodujų jėgainių projektams nebuvo. Visame pasaulyje biodujų jėgainių projektai yra skatinami, kadangi pirmiausia tai yra atsinaujinanti energija, aplinkai nekenksmingos energijos gamybos rūšis. Pūdant biologiškai skaidžias atliekas, atmosfera apsaugoma nuo metano poveikio, kuris yra apie 20 kartų agresyvesnis už CO2", - tikina N. Martyniukas.

Ūkininkams, planuojantiems statyti biodujų jėgainę, N. Martyniukas rekomenduoja pasirinkti patikimus partnerius (pradedant konsultantais, baigiant statybininkais), kurie turi patirties rengiant tokius projektus. „Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios siūlo pastatyti biodujų jėgaines, tačiau tik 1-2 įmonės realiai žino, ką daro, ir gali tai padaryti profesionaliai. Pasirinkus netinkamą partnerį, ūkininkams gresia patirti papildomų išlaidų (kurios kartais net gali būti lemiamos projekto vykdymui), kurių patirties neturintys statytojai tiesiog negali įvertinti pradinėje projekto stadijoje. Patirties neturintys statytojai taip pat gali padaryti technologinių klaidų, kurios ateityje taip pat gali lemti dideles išlaidas", - pataria N. Martyniukas.

***

„Idavang" biodujų jėgainės

Panevėžio rajone, prie „Pasodėlės" komplekso (auginama 50 tūkst. kiaulių),

galia - 999 kW, šiluminė galia - 1058 kW. Per metus sunaudojama 105 tūkst. tonų srutų, 12 tūkst. tonų cukrinių runkelių išspaudų ir 3 tūkst. tonų kukurūzų siloso. Kasmet įmanoma pagaminti 8,4 mln. kWh elektros ir 8,9 mln. kWh šilumos.

Kelmės rajone, prie Sajos komplekso (auginama 25 tūkst. kiaulių),

galia - 637 kW, šiluminė galia - 680 kW. Per metus sunaudojama 45 tūkst. tonų srutų ir 10 tūkst. tonų cukrinių runkelių išspaudų. Kasmet įmanoma pagaminti 5,4 kWh elektros ir 5,7 mln. kWh šilumos.

Šakių rajone, prie Lekėčių komplekso (auginama 32 tūkst. kiaulių),

galia sieks 637 kW, šiluminė galia - 680 kW. Per metus sunaudojama 60 tūkst. tonų srutų ir 8 tūkst. tonų cukrinių runkelių išspaudų. Kasmet įmanoma pagaminti 5,4 kWh elektros ir 5,7 mln. kWh šilumos.

2016 m. planuojama išplėsti biodujų jėgainės gamybą, padidinant elektros galią iki 999 kW, šilumos - iki 1058 kW. Tam bus sunaudojama apie 90 tūkst. srutų, 14 tūkst. cukrinių runkelių išspaudų. Bus pagaminama 8,4 mln. kWh elektros ir 8,9 mln. kWh šilumos.