23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2015/11
Pieninių ūkių gamybos didinimo rezervai
  • Aurimas GAVELIS, prof. dr. Vida JUOZAITIENĖ LSMU Veterinarijos akademija
  • Mano ūkis

Pieno ūkio išlikimą šiandienos rinkoje gali užtikrinti tik pakankamai didelis parduodamo pieno kiekis, gaunamas užauginus sveiką produktyvų gyvulį. Lietuvoje pieno produkcijos gamyba ir perdirbimas yra vienas labiausiai išplėtotų žemės ūkio ir maisto sektorių. Pieno rodikliai pastarąjį dešimtmetį gerėjo, tačiau melžiamų karvių mūsų šalyje mažėjo daugiausia iš visų kitų valstybių.

Siekdama tarptautinio pripažinimo, Lietuva 1996 m. tapo Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto ICAR (angl. International Committee for Animal Recording) nare. Šios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, įkurtos 1901 m., tikslas - palengvinti gyvulių apskaitos metodų diegimą ir standartizavimą. Lietuvai ICAR kokybės sertifikatas, kuris rodo, kad šalies veislinių gyvulių apskaitos standartai atitinka tarptautinės organizacijos reikalavimus, buvo įteiktas 2012 metais.

ICAR kaupia statistinius duomenis apie įvairių valstybių karvių produktyvumą. Gyvulių produktyvumo kontrolė ir apskaita yra veislininkystės pagrindas, bandų produktyvumo, sveikatingumo ir pelningumo gerinimo garantas, todėl svarbus visų šalių ūkininkams.

Pateikiame pastarųjų 10 metų laikotarpio kontroliuojamų karvių produktyvumo rodiklių apžvalgą pagal ICAR duomenis.

Pienas - geros sudėties

Daugelyje Europos šalių per pastaruosius 40 metų iš karvės primelžiama dvigubai daugiau pieno. Dešimties metų laikotarpiu (nuo 2003 iki 2013 m.) pagal ICAR duomenis karvių primilžis vidutiniškai per 305 laktacijos dienas Estijoje padidėjo 44,82 proc., Latvijoje - 38,22 proc., Lietuvoje - 37,71 proc., Lenkijoje - 27,17 proc., Norvegijoje - 25,34 procento.

Valstybėse, kuriose jau 2003 m. kontroliuojamos karvės buvo ypač produktyvios, pieno primilžis per dešimtmetį santykinai didėjo ne taip smarkiai: Vokietijoje - 12,2 proc., Danijoje - 11,12 proc., JAV - 10,18 proc., Suomijoje - 10,06 proc., Prancūzijoje - 9,65 proc., Izraelyje - 8,98 proc., Švedijoje - 5,11 proc., Kanadoje - tik 4,02 proc. Vis dėlto šie rodikliai gerokai viršija Lietuvos kontroliuojamų karvių vidurkį.

Lietuva priskiriama šalims, kuriose kontroliuojamų karvių pienas yra geros sudėties. Pieno riebumas skirtingose valstybėse analizuojamu laikotarpiu kito nevienodai. Estijoje sumažėjo 0,32 proc., Latvijoje - 0,25 proc., Lietuvoje - 0,01 proc., Lenkijoje - 0,07 proc., Prancūzijoje ir Švedijoje - po 0,09 proc., Suomijoje - 0,14 proc., Danijoje - 0,02 proc. Norvegijoje pieno riebumas padidėjo 0,05 proc., Izraelyje - 0,17 proc., Kanadoje - 0,15 proc., JAV - 0,08 proc. Vokietijoje šis rodiklis nepakito.

Karvių pieno baltymingumas kito nežymiai. Pavyzdžiui, Estijoje ir Lietuvoje sumažėjo atitinkamai po 0,06 proc. ir 0,01 proc., Latvijoje padidėjo 0,07 proc., Vokietijoje ir Prancūzijoje - po 0,01 proc., Suomijoje sumažėjo 0,14 proc., o Danijoje nepakito.

Melžiamų karvių skaičius 2003- 2013 m. laikotarpiu mažėjo daugelyje valstybių. Daugiausiai jų sumažėjo Lietuvoje - 32,12 proc., Lenkijoje - 20,65 proc., Kroatijoje - 24,83 proc. Daugelyje kitų valstybių laikomų melžiamų karvių kiekis mažėjo apie 10-15 proc. Tuo tarpu Vokietijoje karvių kiekis sumažėjo nežymiai - 1,6 proc., Danijoje - 3,7 proc., Izraelyje - 5,41 proc. Iš kitų valstybių išsiskiria JAV, kur melžiamų karvių skaičius padidėjo 0,9 procento.

ICAR duomenimis, didėjant karvių produktyvumui, laikotarpis tarp apsiveršiavimų ilgėjo. Nuo 2003 iki 2013 m. jis labiausiai pailgėjo Norvegijoje - 16,16 proc., Ispanijoje - 11,48 proc., Lietuvoje ir Lenkijoje - atitinkamai 4,73 proc. ir 4,83 proc., Prancūzijoje - 3,96 proc., Estijoje - 1,95 proc., Vokietijoje - 1,76 proc., Nyderlanduose - 0,97 proc., Jungtinėje Karalystėje - 0,73 proc., Izraelyje - 0,47 procento.

Bandos gerinimo svarba

Pieno ūkio išlikimą šiandieninėje įtemptoje rinkoje lems tik pakankamai didelis parduodamo kokybiško pieno kiekis, gaunamas užauginus sveiką ir produktyvų gyvulį. Karvių veršiavimosi eigos ir prieauglio gyvybingumo rodikliai labai svarbūs galvijų bandos reprodukcijai, sveikatingumui, pieno primilžiui ir pieno ūkių pelningumui. Nors ir užtikrinamas visavertis karvių šėrimas, reikiamos veterinarinės-sanitarinės sąlygos, dėl įvairių priežasčių ūkiuose vis netenkama apie 5 proc. veršelių, o kai kuriuose ūkiuose - ir dar daugiau.

Karvių veršiavimosi eigos ir prieauglio gyvybingumo rodikliai priklauso ne tik nuo visaverčio šėrimo, bet ir nuo veislinių bulių kokybės. Nustatyta, jog poruojant telyčias su tinkamai parinktais buliais (pagal veršiavimosi eigą ir veršelių mirtingumą), gyvų veršelių atvedama 6 proc. daugiau.

Parenkant bulių reproduktorių, būtina atsižvelgti į jo veislinę vertę, kuri būtų didesnė negu karvių, sėklinamų jo sperma. Tokiu atveju sumažėja sunkaus veršiavimosi atvejų, atvedami gyvybingi palikuonys. Tik gavęs išsamią informaciją apie kiekvieno buliaus dukterų savybes gyvulio laikytojas gali efektyviai gerinti savo bandą, palikuonių gyvybingumą, didinti ūkio rentabilumą ir investicinį pajėgumą.