Lietuvos baltųjų kiaulių veislė, sudaryta iš senojo genotipo (uždaros populiacijos) ir pagerinto genotipo (atviros populiacijos) kiaulių, atsidūrė ties išnykimo riba. Šalyje vis labiau įsigali įvežtinių veislių kiaulės.

Ilgą laikotarpį Lietuvos baltosios (veislė patvirtinta 1967 m.) buvo vyraujanti kiaulių veislė šalyje. Šiandien veislė sudaryta iš dviejų tipų. Senojo genotipo (genofondinės, remiamos valstybės) Lietuvos baltosios sudaro apie 1 proc., pagerinto genotipo Lietuvos baltosios - apie 6 proc. visų veislynuose laikomų kiaulių.

Liko tik vienas veislynas iš devynių

Senojo genotipo (uždaros populiacijos) kiaulės laikomos dviejuose veislynuose - LSMU Gyvulininkystės institute (Radviliškio r.) ir ūkininkės Audronės Žilienės ekologiniame ūkyje (Raseinių r.). Pagerinto genotipo (atviros populiacijos) kiaulės laikomos tik viename veislyne - bendrovėje „Berka" (Kelmės r.). Kodėl taip atsitiko?

Grynaveislės Lietuvos baltosios kiaulės yra vislios, pieningos, neblogai penisi, gerai prisitaikiusios prie vietinių sąlygų, tačiau jų mėsinės savybės anksčiau buvo prastesnės. Raumenų išeiga šių kiaulių skerdenoje 2003 m. pradžioje vidutiniškai sudarė 50-51 proc. Padidėjus raumeningos kiaulienos paklausai bei 2002 m. gegužės 1 d. įdiegus šalyje skerdenų klasifikavimą pagal SEUROP raumeningumo klasę, Lietuvos baltųjų pradėjo sparčiai mažėti, kadangi jos neišlaikė įvežamų kiaulių veislių konkurencijos.

Siekiant išsaugoti turimą šios veislės kiaulių pagrindą šiuolaikinės rinkos sąlygomis, buvo nuspręsta jas gerinti Anglijos didžiosiomis baltosiomis (ADB). Kadangi Lietuvos baltųjų veislei išvesti didžiausios įtakos turėjo būtent ADB, todėl pastarosios veislės kraujo pakartotinas įliejimas buvo laikomas netgi grynuoju veisimu. Pagal 2003 m. parengtą programą (R. Klimas, A. Klimienė, S. Rimkevičius), grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių populiacijos raumeningumo genetinio potencialo gerinimas, panaudojant skirtingų linijų ADB veislės kuilius, buvo pradėtas devyniuose šalies veislynuose, iš kurių net 5 priklausė Šiaurės Lietuvos regionui. Deja, šiandien išlikęs tik vienas gana stambus pagerintų Lietuvos baltųjų veislės kiaulių veislynas - UAB „Berka".

Ūkyje iki 2012 m. antrosios pusės atviros ir aktyvios populiacijos Lietuvos baltųjų veislės kiaulaitės (paršavedės) ir kuiliai, turintys 50-75 proc. (1/2-3/4 dalies) ADB kraujo, buvo veisiami tarpusavyje. Didesnis kaip 75 proc. ADB veislės kraujo įliejimas nerekomenduotas. Buvo pasiekti geri rezultatai: visų kontroliuojamų paršavedžių vidutinis vislumas ūkyje 2012 m. liepos 1 d. siekė 11,3 paršelio, 85-110 kg svorio veislinio prieauglio vidutinis raumeningumas 2011 m. - 56,3 procento.

Buvo įvertintos „Berka" veislyno kiaulės, užaugintos (nuo 30 iki vidutiniškai 100 kg svorio) AB „Kiaulių veislininkystė" kontrolinio penėjimo tvartuose.

Palyginti su kontrolinės grupės kiaulėmis (prieš gerinimą), pagerintų Lietuvos baltųjų (II-IV grupės) ypač geresni buvo mėsingumo požymiai (P < 0,001). Tačiau pasiektas 56 proc. vidutinis raumeningumas netenkino veislyno savininkų lūkesčių. 2012 m. antroje pusėje veislyne buvo likviduoti pagerinto genotipo kuiliai, turintys 25-37,5 proc. Lietuvos baltųjų kraujo, ir pereita prie sėklinimo su jorkšyrų bei landrasų sperma. Šiuo metu vietoje jorkšyrų pradėta sėklinti didžiųjų baltųjų kuilių sperma. Kas savaitę atjunkoma apie 40 paršavedžių, iš kurių apie 30 sėklintos su landrasų veislės kuilių sperma.

Taigi, UAB „Berka" didžiąją dalį sudaro landrasuotos paršavedės (62,6 proc.). Paršavedžių genealoginę struktūrą sudaro Drąsuolės, Rūtos, Dobilės ir Razetos šeimos.

Rinka diktuoja negailestingas sąlygas

Senojo genotipo Lietuvos baltųjų saugojimą skatina valstybės parama. Tačiau ties išnykimo riba atsidūrė ir pagerinto genotipo (atviros populiacijos) Lietuvos baltosios kiaulės. Penkto ir vėlesnio apsiparšiavimo paršavedės (24 proc.), turinčios 25-37,5 proc. Lietuvos baltųjų kraujo, dėl amžiaus gana sparčiai brokuojamos. 76 proc. šio genotipo paršavedžių turi 6,25-12,5 proc. Lietuvos baltųjų kraujo. Toliau jas sėklinant tik su importuotų veislių kuiliais, likusi dalis Lietuvos baltųjų kraujo bus galutinai išstumta.

Norint išsaugoti pagerintas Lietuvos baltąsias, I grupės paršavedėms (kol dar jų yra) ir II grupės paršavedėms reikia įlieti senojo genotipo (genofondinių) Lietuvos baltųjų kraujo ir užsiauginti tolesniam veisimui reikiamų kuilių. Tačiau tai padaryti beveik neįmanoma, nes tokio grįžtamojo proceso dabartinės rinkos sąlygomis nenori veislyno savininkai. Pagrindinei bandai atkurti atrenkamos veislinės kiaulaitės, kurių raumeningumas ne mažesnis kaip 56 proc. Kiti veislynai plėtoti pagerintų Lietuvos baltųjų auginimo nerizikuoja ir dėl iškilusio afrikinio kiaulių maro pavojaus.

Taigi, šiuolaikinės rinkos sąlygos yra negailestingos: įsigali didžiosios baltosios (jorkšyrai), landrasai ir jų tarpusavio arba su diurokais bei pjetrėnais gauti mišrūnai.