Žiema visuomet kelia rūpesčių dekoratyvinių ir sodo augalų augintojams - šaltis, pasikartojantys atlydžiai, staigi teigiamų ir neigiamų temperatūrų kaita ypač pavojingi iš pietinių rajonų atkeliavusiems augalams.

Pastebėta, kad šalčio poveikiui jautresni skurdūs, kenkėjų ir ligų pažeisti, netinkamomis sąlygomis augantys medžiai, krūmai, gėlės ir netgi veja. Šalčiui jautrūs azoto trąšomis pertręšti augalai, taip pat jauni medeliai ir krūmai. Tai kokie darbai laukia vėlyvą rudenį augalų mylėtojų?

Sodo augalai

Vaismedžių balinimas. Rudenį reikia nubalinti kamienus ir pagrindines šakas. Balinimas apsaugo nuo saulės smūgio - šaltuoju metu (sausio, vasario, kovo mėnesiais) būna didelė nakties ir dienos temperatūrų kaita - dieną aktyvi saulė įšildo sušalusius kamienus, juose esančiuose vandens induose teka vanduo, o naktį, kai smarkiai atvėsta, vanduo sušąla ir suplėšo kamienus.

Tokie temperatūros svyravimai labai kenkia žievei: pažeistose vietose ji sutrūkinėja, atpleišėja. Balta spalva geriau atspindi saulės spindulius, kamienai neįkaista ir mažiau nukenčia nuo temperatūros svyravimų. Prieš balinimą nuo vyresnių medžių kamienų ir šakų (tiek, kiek pasiekiama nuo žemės), reikia nuvalyti žievės atplaišas. Kartu su jomis pašalinami kenkėjai, jų kiaušinėliai. Nuovalos ir atplaišos surenkamos ( patogiausia tai padaryti iš anksto po medžiu patiesus patiesalą) ir sudeginamos.

Jaunų vaismedžių kamienų aprišimas. Žiemą jaunų medelių kamienų žievę mėgsta pagraužti alkani kiškiai. Tokios žaizdos jauniems augalams labai pavojingos - dažniausiai pažeistas medis neišgyvena. Kamienui aprišti naudojamas tankus vielos tinklas, perforuota sintetinė medžiaga, eglišakės, šiaudai. Rišama iki metro aukščio, ne mažiau, o galima aprišti ir aukščiau, kad susidarius storai sniego dangai, žvėrelis nepasiektų žievės.Kruopščiai, be plyšio, uždengiama kamieno apačia.

Šilauogių apsauga. Kiškiai, stirnos pavojingi ir šilauogėms. Eile pasodintus krūmus galima dengti sukonstruojant iš vielos tinklo dėžę: ant tinkamo aukščio kuolų pritvirtinama apsauginė tvorelė iš visų šonų, tinklu užengiamas ir krūmų viršus. Pavieniai augalai dengiami tokiu pačiu būdu. Galima dengti prie augalo susmeigtomis eglišakėmis.

Dekoratyviniai augalai

Visžalių augalų aprišimas. Visžaliai krūmai, jautrūs galimam šakelių išlinkimui nuo pernelyg gausaus sniego svorio, aprišami tinklu. Ypač saugotini koloninės formos spygliuočiai. Žiemos metu, po gausaus snygio, ir purus, ir šlapias sniegas turi būti kruopščiai nupurtomas nuo neaprištų, neuždengtų visžalių augalų. Storas ir sunkus (ypač pavojingas susiformuojantis per šlapdribą) sniego sluoksnis smarkiai išlanksto, nusveria augalų šakeles. Ilgiau pabuvusios nulenktos šakelės nebeišsitiesia, augalai praranda natūralią lajos formą ir dekoratyvumą.

Visžalių augalų dengimas nuo saulės. Visžaliai daugiamečiai augalai labai nukenčia nuo saulės, kuri, skaisčiomis saulėtomis dienomis įkaitinusi lapelius, priverčia juos garinti vandenį, todėl augalai netenka daug drėgmės ir gali nudžiūti. Gruodžio gale-sausio pradžioje eglių, pušų šakomis ar specialiu tinklu augalai pridengiami, priedangos laikomos beveik iki balandžio.

Nutirpus sniego dangai, pirmiausia dėmesingai apžiūrimos ir nuvalomos anksti pradedančių vegetuoti augalų augavietės. Atsižvelgiant į oro temperatūrą, po truputį, vis ploninant sluoksnį, pašalinamos jautresnių augalų dengimui nuo šalčio ir aktyvios saulės naudotos medžiagos: šakos, tinklas, apsauginis durpių sluoksnis.

Visžalių rododendrų priežiūra. Jei ruduo šiltas ir sausas, prieš žiemą būtina gausiai palieti visžalius rododendrus - aprūpinti vandeniu augalai geriau žiemoja. Prieš žiemą krūmai mulčiuojami šiek tiek storesniu durpių sluoksniu, kuris apsaugo paviršines šaknis nuo permainingo žiemos oro - šalčio ir atlydžių. Atvirose vietose augančius rododendrus reikia pridengti. Paprasčiausias būdas - šalia augalo susmeigti eglišakes. Galima augalus apsaugoti ir aplinkui į žemę įkalus keturis kuolus, prie kurių pritvirtinamas maišinis ar kitoks orui laidus dengiamasis audinys.

Rožių priežiūra. Rožės geriau pasiruošia žiemai, kai rugsėjo mėnesį jos patręšiamos kalio ir fosforo trąšomis: sutvirtėja šaknų sistema, maisto medžiagos kaupiasi storosiose šaknyse, šaknies kaklelyje, stiebų apatinėse dalyse, ląstelių sultys būna labiau koncentruotos ir rožių krūmelis išlaiko didesnius šalčius.

Prieš dengiant rožes, dar esant teigiamai temperatūrai, patartina rožes ir žemę aplink jas nupurkšti vario preparatais. Gerai tam tinka 1 proc. vario sulfatas (mėlynas akmenėlis). Rožės dengiamos lapkričio antroje pusėje-gruodžio pradžioje, atėjus nuolatiniams šalčiams.

Lengvų šalnų rožės nebijo, po jų tampa netgi atsparesnės, palaipsniui pripranta prie žemos temperatūros. Per anksti uždengus, rožių mediena būna neatspari šalčiui - dar daug stiebų yra ne visiškai subrendę, jų mediena yra per daug minkšta. Galutinai rožės uždengiamos, kai oro temperatūra nukrenta maždaug iki -5 °C.

Rožių krūmai apkaupiami 20-30 cm neutralios reakcijos durpių sluoksniu. Tada uždengiama eglišakėmis - tai geriausia dengiamoji medžiaga. Jos gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, saugo rožes nuo pelių.

Stiebinių rožių vainikas apjuosiamas eglišakėmis ir aprišamas. Vijoklinės rožės pridengiamos stačiomis ilgesnėmis eglių šakomis ir aprišamos, tokiu būdu apsaugojama apatinė krūmo dalis. Lanksčios vijoklinės rožės (Rambler tipo) nuimamos nuo atramėlių, nuleidžiamos ant žemės, ir, prieš tai padėjus pagaliukų, kad stiebai nedrėktų, pritvirtinamos, tada uždengiamos eglišakėmis. Visos kitos neaukštos rožės tiesiog uždengiamos eglių šakomis.

Nereikia dengti parko rožių, jas pakanka apibarstyti mulčiu. Negalima rožių uždengti aklinai ir per šiltai - nepalikus vėdinimo, krūmas pradeda šusti. Per šiltai apklotos rožės saulėtomis žiemos dienoms ir atlydžių metu pradeda kaisti ir busti, o vėl atšalus, augalas gali žūti. Dažnai, po žiemos nudengus rožes, jos būna iššutusios, kai kurios net nebeatsigauna. Sumedėjusios rožės šalčio nebijo, tačiau žiemos metu yra labai jautrios drėgmei (ypač užsitęsusiems atlydžiams) ir oro trūkumui.

Rožės nudengiamos palaipsniui. Kovo pradžioje - nedaug, kad gautų šiek tiek daugiau oro ir nešustų, o naktimis vis dar stipriau pašalus nesušaltų. Įsitikinus, kad didelių šalčių nebebus, danga galutinai nuimama, patartina - ūkanotą dieną. Stipri kovo saulė rožėms yra pavojinga - gali apdeginti.

Daugiametės gėlės. Rudens pabaigoje pašalinami paskutiniai nužydėję žiedai ir žiedynai, nukerpami daugiamečių gėlių lapai, neutraliomis durpėmis mulčiuojami tarpukeriai. Rudenį pasodintos svogūninės gėlės (tulpės, narcizai, hiacintai ir pan.) mulčiuojamos 4-8 cm storio neutralių durpių sluoksniu.

Spustelėjus šalčiui, daugiametės gėlės mulčiuojamos neutralia durpe, jautresnės šalčiui (pavyzdžiui, pluoštinės jukos, knifofijos) aprišamos ir apdengiamos. Dangalui naudojamos medžiagos turi būti laidžios orui, todėl polietileninė plėvelė netinka. Dažniausiai šių gėlių šaknys apklojamos sausais lapais ar durpėmis ir dengiamos eglišakėmis arba kartonine dėže. Eglišakės aplink augalą įbedamos į žemę ir surišamos viršuje. Stipriems šalčiams visada jautresnės jaunos gėlės.