Svarbiausi veiksniai, lemiantys pieno gamybos ekonominį efektyvumą, yra gyvulių genetinis potencialas, pašarai ir šėrimas, laikymo ir priežiūros sąlygos. Itin svarbus užtrūkusių veršingų karvių šėrimas, nes, kaip gyvulį parengsime būsimai laktacijai, toks ir bus jo produktyvumas.

Visavertis ir teisingas užtrūkusių karvių šėrimas yra jų produktyvumo ir sveikatos pagrindas. Užtrūkimo laikotarpį reikia laikyti ne laktacijos pabaiga, o būsimos laktacijos pradžia. Karvė užtrūkusi turėtų būti vidutiniškai 40-70 dienų. Jei užtrūkimo laikotarpis būna trumpesnis negu 40 dienų ir ilgesnis negu 70 dienų, per būsimą laktaciją karvės duoda mažiau pieno.

Laikant užtrūkusias karves ilgiau negu 3 mėnesius, primilžis, palyginti su bandos vidurkiu, bus didesnis tik 3 kg, o jeigu karvė užtrūkusi tik 5-20 dienų, primilžis, palyginti su bandos vidurkiu, bus mažesnis apie 600-700 kg.

Kiekvienu užtrūkinimo tarpsniu - skirtingas šėrimas

Karvių užtrūkimo laikotarpį galime iš dalies suskirstyti į tris tarpsnius. Per kiekvieną iš jų keliami skirtingi tikslai ir taikomas skirtingas karvių šėrimas:

• užtrūkinimas (14 dienų);
• įmitimo palaikymas (30 dienų);
• parengimas veršiavimuisi (16 dienų).

Pirmuoju laikotarpiu reikėtų sumažinti arba visai neduoti koncentruotųjų pašarų. Didžiąją raciono dalį turi sudaryti konservuoti žoliniai pašarai.

Antruoju užtrūkimo laikotarpiu karvėms, atsižvelgiant į jų įmitimą, atiduodama visa arba net didesnė pašaro norma. Šiuo laikotarpiu karvių masė kas dieną turėtų padidėti 0,6-0,8 kg, tai yra tiek, kiek susidaro augant vaisiui, jo apdangalams ir kaupiantis skysčiams. Baltymų ir riebalų atsargas, reikalingas būsimai laktacijai, karvė turi sukaupti iki užtrūkimo laikotarpio, tai yra per paskutinius 3-4 laktacijos mėnesius. Laktuojančios karvės pašaro energiją masei priaugti panaudoja 62 proc. efektyvumu, o užtrūkusios - tik 48 procentus.

Neigiamos pasekmės, kurias sukelia per gausus užtrūkusių veršingų karvių šėrimas

• Užauga stambus vaisius, todėl karvė sunkiai veršiuojasi, pasireiškia metritas, sutrinka reprodukcinis ciklas.
• Per anksti išsiskiria priešpienis, pasireiškia mastitas, nukenčia veršelis, negavęs priešpienio.
• Išsivysto medžiagų apykaitos sutrikimai.
• Sumažėja pašarų suvartojimas, nes riebalai kaupiasi ir pilvo srityje.

Kokį racioną pasirinkti

Didžiąją karvių raciono dalį turėtų sudaryti apėmingieji pašarai: silosas, šienainis, šienas, vasarą - žolė. Tokie pašarai pagerina prieskrandžių darbą ir palaiko normalią sveikatą. Koncentruotieji pašarai būtini liesesnėms karvėms, be to, joms sudaromi kaloringesni, daugiau maisto medžiagų turintys racionai.

Užtrūkusių karvių racionų kaloringumas priklauso nuo karvės įmitimo ir pašarų kokybės. Jei karvė liesa (įmitimas 1,5 balo), o pašarai - puikios kokybės (virškinamumas didesnis negu 60 proc.), į visus raciono pašarus pakaktų įdėti apie 1 kg baltymingų koncentratų. Jei apėmingieji pašarai yra prastos kokybės (virškinamumas mažesnis negu 55 proc.), karvei reikės duoti apie 3-3,5 kg baltymingų koncentratų. Jei karvė nutukusi (įmitimas 5 balai), o apėmingieji pašarai labai geros kokybės, koncentruotųjų pašarų galima iš viso neduoti.

Vidutinės užtrūkusios veršingos karvės įmitimas siekia 3-3,5 balo. Tokiai karvei, šeriant geros kokybės apėmingaisiais pašarais, pakanka apie 1,5 kg koncentratų. Jei apėmingieji pašarai prasti, reikia padidinti iki 2-2,5 kg per parą koncentratų.

Užtrūkusių veršingų karvių racionas turi būti sausojo tipo, tai yra sausoji pašarų medžiaga turėtų sudaryti ne mažiau kaip 55 proc. visos raciono masės. Sausi apėmingieji pašarai palaiko optimalų didžiojo prieskrandžio pH (vadinamąjį aktyvųjį rūgštingumą), kuris siekia apie 6,5, taip pat gerą virškinamojo trakto peristaltiką. Užtrūkusioms veršingoms karvėms tinka įvairūs pašarai, tačiau reikėtų laikytis tam tikrų rekomendacijų.

Užtrūkusių karvių šėrimo rekomendacijos

• Pupinių žolių pašarai turėtų sudaryti tik apie 30 proc. raciono sausųjų medžiagų. Ėsdamos daug iš pupinių žolių paruoštų pašarų, karvės gauna daug kalcio, pakinta normalus mineralinių medžiagų santykis (būtinas kalcio ir fosforo santykis yra 1,5:1). 1 kg liucernų, dobilų šieno yra 10-17 g kalcio, o miglinių žolių (eraičinai, šunažolės, pašariniai motiejukai) - 4 g. Panašus kalcio ir fosforo santykis yra ir kituose, iš šių žolių paruoštuose pašaruose.
• Pupinių žolių pašarai dažnai būna supeliję, o mikotoksinai labai pavojingi karvei, ypač vaisiui. Nuodingos medžiagos prasiskverbia per placentos barjerą ir pakenkia augančiam veršeliui.
• Nereikėtų duoti daug kukurūzų siloso. Skaidant šių pašarų angliavandenius, susidaro daug propiono rūgšties, kuri naudojama riebalų sintezei, tad yra pavojus, kad karvės nutuks.
• Koncentruotuosius pašarus reikėtų šerti, atsižvelgiant į karvės įmitimą.

Karvių šėrimo rekomendacijos paskutinėmis veršingumo dienomis

• Numatyti, kokiais pašarais karvė bus šeriama po apsiveršiavimo, ir pradėti pamažu prie jų pratinti.
• Šiuo metu didžiausią energijos ir maisto medžiagų dalį gyvulys turi gauti iš geros kokybės apėmingųjų pašarų.
• Atsižvelgiant į karvės įmitimą, gali tekti padidinti koncentratų kiekį racione, palyginti su ankstesniais užtrūkimo laikotarpiais. Tačiau minėti pašarai neturėtų sudaryti daugiau kaip 30 proc. viso raciono sausųjų medžiagų kiekio.
• Nešerti daug drėgnų ir rūgščių pašarų (rūgštaus siloso), šviežių šalutinių maisto pramonės produktų (cukrinių runkelių griežinių, salyklojų, žlaugtų).