Vasarai skaičiuojant paskutines dienas, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai lankėsi keliuose Lenkijos ūkiuose, kuriuose ne tik auginamos, bet ir perdirbamos daržovės. Lenkų ūkininkai drąsiai investavo į perdirbimo linijas, maksimaliai išnaudodami paramos galimybes - to galime jiems pavydėti.

Pirmas aplankytas ūkis buvo netoli Pienienžo miestelio (Branevo pavietas, Varmijos Možūrų vaivadija) įsikūręs braškių ūkis. Linosa, Evie, Flotentina veislių braškės auginamos tuneliuose ant pakeltų stelažų, naudojant Haygrove tunnels ir specialiai pritaikytą laistymo-tręšimo sistemas. Taip auginamos uogos ne tik gausiai dera, bet ir būna itin geros kokybės, o tai lemia aukštesnę pardavimo kainą.

Tunelinė sistema visų pirma apsaugo braškes nuo lietaus ir tokių ligų kaip Botrytis sp., gerokai sumažina šalnų riziką, patogesnis ir spartesnis uogų skynimas. Braškės sodinamos frigo daigais į durpinį substratą, kuriame 20 proc. sudaro drenažinės medžiagos. Substratas paprastai naudojamas du kartus, jei prieš tai augalai augo sveiki. Kasmet sodinami nauji braškių daigai, žiemoti kerai nepaliekami. Viename hektare sodinama 40-50 tūkst. daigų, derlingumas iš 1 ha siekia iki 50 tonų uogų. Ūkio šeimininkų teigimu, visa auginimo sistema atsiperka per metus.

Kšyštofo Pavlikovskio (Krzysztof Pawlikowski) ūkis „Paweko Pawlikowsci" Mežyne, netoli Grudziondzo - tai šeimos ūkis, kurio pradžia datuojama XX amžiaus 20-aisiais metais. Tiesa, tuomet ūkis vertėsi pienininkyste, o nuo 1999 m. ūkininkavimo kryptis pasikeitė - pereita prie daržovių auginimo ir perdirbimo, buvo įsteigta Beatos ir Kšyštofo šeimos įmonė „Paweko Pawlikowsci". Iš pradžių įmonė rinkai tiekė raugintus kopūstus ir agurkus, o vėliau, nuo 2002-ųjų, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, pradėjo gaminti paruoštas valgyti įvairias daržovių salotas ir kitus daržovių gaminius.

Ūkis valdo 650 ha: 100 ha auginami kopūstai, 25 ha - lauko agurkai, po 15 ha skirta morkoms, šakniniams salierams, porams, raudoniesiems burokėliams ir kt. Likusiuose laukuose auga grūdiniai augalai. Didžiuliame ūkyje triūsia gausus kolektyvas - dirba 150 darbuotojų. Visiems logistikos darbams atlikti turima per 50 transporto priemonių. Produkcija tiekiama tiek vietinei, tiek kitų šalių rinkai. Ūkis turi keturis savarankiškai veikiančius filialus Gdanske, Olštyne, Bydgoščiuje irTorunėje.

Dinamiška įmonės plėtra tapo įmanoma aukštos kokybės produktų dėka. Gaminių kokybės paslaptis - tradicinių receptų derinimas su šiuolaikinėmis technologijomis. Daugiau kaip 95 proc. perdirbamų daržovių užauginama šeimos ūkyje. Produktų sauga ir kokybė stebima kiekviename gamybos etape, remiantis HACCP (Hazard Analysis and Critical Control Point) sistema. Praktikoje tarptautinių maisto standartų „Codex Alimentarius" principai tapo gamybos metodų tobulinimo pagrindu. Šiuo metu įmonė siekia įgyvendinti IFC ir BRC standartus. Tai padidintų produkcijos išskirtinumą ir konkurencinėje kovoje suteiktų papildomų „taškų".

Įmonė nuolat plečia gamybos procesą, taikydama naujas technologijas, kurios leidžia padidinti perdirbimo pajėgumus. Reaguojant į didėjančią produkcijos paklausą, reguliariai į rinką išleidžiami nauji produktai, kurių dabar priskaičiuojama net 54 rūšys. Kaip teigia įmonės steigėjai, jų įmonės prekės ženklas pirkėjams asocijuojasi su sveikata, skoniu ir įvairove.

Gamintojų grupės - išeitis smulkiesiems

Kadangi dauguma Lenkijos daržininkystės ūkių yra smulkūs, augintojai jungiasi į gamintojų grupes, kad sukoncentruotų produkcijos pasiūlą. Viena jų - „Zitzman" - veikia Inovroclave.

Kompanija „Zitzman" dirba jau per 20 metų - nuo 1994-ųjų. Ši įmonė yra specializuota - užsiima svogūnų prekiniu paruošimu, įskaitant ropelių lupimą bei šaldymą. Prie įmonės susikūrė gamintojų grupė, kurią sudaro 20 svogūnų augintojų. Savo gamybinę bazę susibūrę gamintojai įkūrė senoje cukraus gamykloje. Produkcija realizuojama ne tik vietinėje rinkoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, taip pat Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos rinkose.

Dirbama mechanizuotai ir rankomis.  Pastebėta, kad apdorojant svogūnus mechanizuotai, atliekų susidaro iki 30 proc. daugiau, o rankų darbas jų palieka iki 20 procentų. Vienas žmogus per 8 val. gali paruošti iki 400 kg produkcijos. Jei reikia, dirbama 3 pamainomis. Didžioji dalis darbų automatizuoti, daržovių paruošimo ir fasavimo linijos įsigytos pasinaudojant ES parama.

Svogūnai po mechaninio valymo nuo nešvarumų ir pašalinių priemaišų toliau apdorojami kalibruojant ir suskirstomi į ne mažesnes kaip 4,5-6, 6-7, 7-8 cm skersmens ir stambesnes ropeles. Toliau jie lupami ir fasuojami po 1, 2, 5, 10 ir 25 kg. Mažesnės negu 4 cm ropelės naudojamos laiškams auginti. Per 8 val. paruošiama apie 20 tonų produkcijos.

Įmonė turi savo sandėlius, kuriuose gali laikyti ne tik svogūnus, bet ir kitas daržoves (taip pat ir bulves) bei vaisius ir uogas. Produkcija laikoma konteineriuose arba aruoduose. Jei reikia, atvežtas daržoves galima greitai atvėsinti arba papildomai džiovinti. Taip pat dalį produkcijos galima užšaldyti. Visa gamybos technologija yra kontroliuojama taikant kokybės standartus.

„VEGRO Kujawska" daržovių augintojų grupė Balčeve susikūrė 2007 m., ją sudaro penki nariai, susiję giminystės ryšiais - visų jų pavardės Groblevskiai (Groblewskie). Daržovių auginimu jie verčiasi apie 30 metų, taigi turi sukaupę daug patirties. Gamintojų grupė sėkmingai panaudojo milijonines Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos lėšas, skirtas gamintojų grupėms remti. ES paramos (jos intensyvumas siekė 75 proc.) dėka grupė už 120 mln. zlotų pasistatė 35 000 m² ploto moderniai įrengtas saugyklas su visa reikalinga infrastruktūra. Jose nepatiriant nuostolių galima ilgai išlaikyti produkciją ir tiekti rinkai - tai daroma faktiškai ištisus metus, mažiausiai produkcijos tiekiama gegužės mėnesį. Saugyklose įrengtos daržovių valymo, plovimo, poliravimo, rūšiavimo ir pakavimo linijos. Tiekiama produkcija fasuojama nuo 0,5 iki 10 kg pakuotėse.

Iš viso grupės valdose yra per 2 000 ha ūkio paskirties žemės. Daržovių pasėlių plotai užima 400 ha. Visame plote, kur auginamos daržovės, įrengta drėkinimo sistema. Nors laukai ir laistomi, tačiau šių metų sausra vis tik padarė didelę įtaką derliui - jis prognozuojamas apie 30 proc. mažesnis.

Gamintojų grupė 2010 m. įsirengė dvi daržovių saugyklas: 4 tūkst. tonų talpos Balčevo miestelyje (Inovroclavo paviete, Pamario Kujavijos vaivadijoje) ir 20 tūkst. tonų talpos Lipyje (netoli Gnievkovo). Turėdama tokius pajėgumus, gali rūšiuoti ir pakuoti daržoves pagal užsakymus.

Ši penkių gamintojų grupė specializuojasi svogūnų, morkų, žiedinių kopūstų, brokolių, šparaginių pupelių ir žirnių auginime. Kitas daržoves augina tik pagal išankstinius užsakymus. Produkcija tiekiama vietinei ir kitų šalių rinkoms. Augintojai bendradarbiauja ir tiekia savo produkciją tokioms garsioms ir stambioms kompanijoms kaip „Bonduelle", „Tymbark", „Oerlemans", „Victoria Cymes".

Daržovėms sėti, sodinti, prižiūrėti ir derliui nuimti naudojama moderni technika. Grupės nariai dar augina grūdus ir bulves (taip pat ir sėklai). „Vegro Kujawska" daržovių augintojai daržoves augina Kujavijos žemėse, kurios, palyginti su kitais Lenkijos regionais, pasižymi derlingumu ir išsiskiria aukšta agrarine kultūra - nuo seno šiame krašte buvo stiprūs ūkiai.

Šeimos ūkiai - iš kartos į kartą

Danielio Lesieno (Daniel Lesien) kompanija „STAN" rinkoje jau 25 metai. Tai ilgametes tradicijas tęsiantis šeštos kartos šeimos ūkis, šiandien valdantis 100 ha. Veiklos kryptis - daržovių perdirbimas ir tiekimas vietinei ir kitų šalių rinkoms. Specializuojasi kopūstų, agurkų, svogūnų, burokėlių rauginimo ir marinavimo srityje. Siūlo 14 pavadinimų produkciją įvairaus dydžio pakuotėse. Įmonėje dirba 25 žmonės.

Kompanija, diegdama kokybės kontrolę, užtikrina aukštos pridėtinės vertės, kokybiškos, savo laukuose užaugintos ir perdirbtos produkcijos tiekimą. Nuolat tobulinami gamybos procesai, įdiegiamos naujos technologijos. Šiuolaikiškai įrengtuose rauginimo cechuose paruošiama iki 6 tūkst. t kopūstų ir 11,1 tūkst. t agurkų. Produkcija rauginama specialiuose bunkeriuose, kurie padengti specialia, druskai bei rūgimo procesams atsparia danga.

Kopūstų pjaustymo mašina gali supjaustyti nuo 50 iki 100 t kopūstų per dieną. Svėrimo ir fasavimo linija automatizuota, per 1 val. gali paruošti 1 500 pakuočių. Vienoje paletėje jų gali būti nuo 70 iki 1 200 vnt. Naudojamos kokybiškos prancūziškos pakuotės, kurios pasižymi tvirtumu, o tai svarbu produkcijos transportavimui.

Visa produkcija gaminama laikantis HACCP ir BRC kokybės sistemos standartų. Gaminių laikymo terminas yra iki pusės metų, todėl produkcija ruošiama ištisus metus. Įmonė ne kartą yra apdovanota, produkcijai suteikti kokybės sertifikatai. Tai suteikia gaminiams tvirtas pozicijas ir populiarumą ne tik vietinėje rinkoje, bet ir ES šalyse, JAV ir kt. Kompanija „STAN" turi nuosavą transporto bazę, tad greitai ir laiku produkciją pristato užsakovams - aptarnauja net 1 500 šalies prekybos centrų.

Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Loncko gminoje veikia spaudykla „Maurer" - natūralių sulčių ir alkoholinių gėrimų gamintoja. Jai vadovauja Kšyštofas Maureras (Krzysztof Maurer), paveldėjęs ūkį iš tėvų. Ankstesnės kartos vertėsi gyvulininkyste ir sodininkyste, bet nuo 1996 m. liko tik sodininkystė ir daržovių ūkis. Ūkis dirba 20 ha ir pagal Lenkijos mastus nėra didelis, bet šiame regione ir nėra mažas.

Ūkis natūralias sultis be jokių priedų gamina nuo 2002 metų. Sulčių gamybai buvo įkurta atskira įmonė, kuri vėliau prijungta prie ūkio. Pasak K. Maurerio, pradžia buvo nelengva, sunku buvo įsitvirtinti rinkoje, o 2005 m. galvojo net užsidaryti. Bet, dalyvaudamas parodose, reklamuodamas savo produkciją, sudomino ne tik vietinius, bet ir užsienio pardavimo agentus. Ir štai jau keleri metai „Maurer" produkcija reklamuojama parodose: „BioFach" Niurnberge, „Polagrze Farm" ir „Polagrze Food" Poznanėje, „Poznaj Dobrą Żywność" ir „IFE Poland" Varšuvoje, „Agropromocji" Navojove. Dabar „Maurer" sulčių galima nusipirkti ne tik sveiko maisto parduotuvėse, bet ir „Carrefour" ar slovakų „Billa" prekybos centruose.

Sultys gaminamos 22 rūšių: 100 proc. - obuolių, kriaušių, slyvų, vynuogių. Kitos - maišant su įvairiomis uogomis ir vaisiais: braškėmis, vyšniomis, avietėmis, aronijomis, juodaisiais ir raudonaisiais serbentais, šeivamedžiais, spanguolėmis, gervuogėmis, persikais; daržovėmis - morkomis, raudonaisiais burokėliais, rabarbarais, salierais; prieskoninėmis žolelėmis - mėtomis, melisomis. Yra dvi sulčių gamybos linijos: įprastų ir ekologiškų (šios žymimos ženkleliu „Bio"). Nors ekologiškų sulčių gamyba nėra labai pelninga, išmokos nepadengia visų išlaidų, bet gamintojas mato ateitį būtent šioje srityje.

Sultys spaudžiamos tradiciniu šaltuoju būdu ir pasterizuojamos. Visos sultys gaminamos be konservantų, nepridedant cukraus, neskiedžiamos. Sultys išlaiko visus vertingus vitaminus ir mikroelementus. Be sulčių dar gaminamas sirupas, tradicinis sidras, vynas, užpiltinės ir distiliatai (50 ir 70 laipsnių).

Atsakingai žiūrima į produkcijos kokybę, todėl visose gamybos procesuose laikomasi švaros ir visų fitosanitarijos reikalavimų. Kadangi visi gamybos pastatai įrengti buvusiame gyvulininkystės ūkyje, jie nėra pakankamai dideli ir patogiai išdėstyti. Tad planuose - naujų, modernių gamybos pastatų statybos. Beje, ūkininkas įsitikinęs, kad išmokos turėtų būti mokamos ne už deklaruojamus plotus, bet už pagamintą produkciją.

Ūkis „Majewski", dirbantis 100 ha, yra trečios kartos šeimos ūkis, kuriame dirba tėvas ir du broliai. Jacekas Majevskis (Jacek Majewski) paaiškino, kad pusė žemės yra nuomuojama, pusė - nuosava. Norėtų nuomotis ir daugiau, bet riboja finansinės galimybės - ūkis yra netoli Varšuvos, tad nuoma labai brangi, nuo 1 000 iki 4 000 zlotų/ha. Laukai nėra dideli, didžiausias - apie 17 ha, tolimiausias laukas yra už 14 kilometrų.

Augina 60 ha daržovių: morkas, svogūnus, šakninius salierus, kopūstus, 30 ha bulvių ir 10 ha grūdinių. Iki 70 proc. užaugintos produkcijos laiko sandėlyje, o 30 proc. realizuoja iš laukų. Ilgiausiai - iki balandžio - laikomos bulvės. Derlingumas vidutiniškai siekia: bulvių - 60, morkų - 80, svogūnų - 40 t/ha. Šiųmetė sausra labai paveikė derlių, ten, kur bulvės buvo laistomos 7 kartus, derlingumas išliko 60 t/ha (toks, koks paprastai būna kasmet), be laistymo - tik 20-30 t/ha. Ūkyje nuolatos dirba 2 samdomi darbininkai, per sezoną jų skaičius padidėja iki 6, o kopūstų nuėmimo metu 2-3 savaitėms samdoma dar 10 žmonių.

Jau penkerius metus prekiaujama vien plauta produkcija. Taupant vandenį, jis daržoves nuplovus ūkio reikmėms naudojamas pakartotinai, bet prieš tai išvalomas. Yra 3-jų lygių valymo sistema, kur, naudojant mikroorganizmus, vanduo nusodinamas ir filtruojamas.

Kur formuojamos kainos

Ko gero, visiems Lietuvos prekybininkams gerai žinoma dieną ir naktį dirbanti daržovių ir vaisių urminės prekybos bazė „Bronisze". Šios bazės-turgaus pardavimo ir pirkimo sandarių nustatytos kainos daro įtaką ir mūsų rinkos kainoms. Kainos yra skelbiamos tinklalapyje ir dažnas mūsų daržininkas jas seka bei lygina. Todėl augintojams buvo įdomu po ją pasižvalgyti.

Urminė prekybos bazė „Bronisze", kurios plotas siekia 42,5 ha, turi daugiau kaip 800 fizinių ir juridinių akcininkų, kai kurie iš jų yra augintojai. Bazėje dirba apie 2 000 žmonių, įrengtos 9 dengtos prekyvietės ir 1 300 vietų produkcijai iš transporto priemonių parduoti. Čia savo produkciją parduoda 30 tūkst. ūkių. Per parą vidutiniškai įvažiuoja iki 4 500 automobilių, prekyba vyksta iš 1 000 transporto priemonių. Per metus parduodama iki 1,2 mln. tonų vaisių ir daržovių.

Urminė prekybos bazė „Bronisze" tiekia ne tik vietinę, bet ir iš kitų šalių atgabentą produkciją. Prekių asortimentas (beje, ir kainos) keičiasi pagal sezoną, tad ištisus metus galima gauti visas norimas prekes. Čia galima įsigyti ne tik standartinių prekių, bet ir delikatesų, atvežamų pagal individualius užsakymus.

Maksimaliai sutrumpintas kelias nuo lauko iki stalo yra pagrindinė siekiamybė ir uždavinys šviežių produktų prekyboje, nes turi daugiau pranašumų nei vadinamoji cash&carry urminės prekybos didmeninė sistema. Supaprastinta distribucijos grandinė leidžia pasiekti, kad vaisiai ir daržovės per kelias valandas nuo derliaus nuėmimo laukuose patektų į prekybą. Todėl vartotojas gauna šviežią, neužsigulėjusią, kokybišką, išlaikiusią maistinę vertę produkciją.

„Bronisze" funkcionuoja pagal sezoną ir priklauso nuo vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo meto. Pavasaris prasideda ankstyvomis daržovėmis, vasara raudonuoja nuo braškių, vyšnių, trešnių, vėliau turgus pakvimpa pomidorais ir paprikomis. Na, o ruduo - tai lenkiškų obuolių, kriaušių pardavimo laikas, ypač spalio ir lapkričio mėnesiai. Žiemą daugiau dirba importuotojai, papildydami lenkiškos produkcijos asortimentą iš kitų šalių atvežta produkcija - ant prekystalių karaliauja mandarinai, apelsinai, greipfrutai, bananai, kiviai. Ypač daug vežama citrusinių vaisių iš Pietų Europos, daugiausia iš Ispanijos.

Šiuolaikinė infrastruktūra, dengtos prekyvietės su klimato kontrole, šaldytuvai produkcijai laikyti ir pritaikyta HACCP ir ISO kokybės standartų sistema garantuoja, kad klientai nusipirks kokybiškas prekes. Pagrindinė įmonės misija - siekis sustiprinti ir išlaikyti pirmaujančią padėtį pramonėje ne tik Lenkijoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje.

***

KOMENTARAS

Zofija CIRONKIENĖ, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė

Asociacija nusprendė pasižvalgyti po naujųjų ES šalių ūkius, kuriuose ne tik auginamos, bet ir perdirbamos išaugintos daržovės ar bulvės. Ši patirtis domino ne tik smulkiuosius, bet ir stambiuosius augintojus. Programą sutiko parengti „Syngenta Polska" daržovių sėklų pardavimų vadovas Baltijos šalims Tomašas Gorskis (Tomasz Gorski), „Bejo Zaden" centrinės Lenkijos regiono vadybininkas Pavelas Bednarekas (Pawel Bednarek) ir atstovė Lietuvoje Gabija Vaišvilienė bei „Agrochemijos paslaugų centro" agronomas-konsultantas Tadas Venskus, talkino LAMMC mokslininkė Marina Rubinskienė, „Rijk Zwaan Polska" atstovas Baltijos šalyse Tomas Skaizgirys, „Vitera Baltic" agronomė-konsultantė Elena Survilienė. Beje, pradėjus ieškoti kontaktų, paaiškėjo, kad vertinga informacija ir patirtimi toli gražu ne visi linkę dalytis. Visgi, į keletą ūkių ir gamintojų grupių įsiprašėme.

Asociacijos nariams didžiausią įspūdį padarė milžiniški produkcijos prekinio paruošimo ir perdirbimo įrangos pajėgumai. Vertinimų būta įvairių: vieniems tai pasirodė neracionalu, nes neatitinka gamybos apimčių, kiti įžvelgė ūkio šeimininkų toliaregiškumą. ES ir Lenkijos nacionalinė parama gamintojų grupėms suteikė galimybę keliems į gamintojų grupes susijungusiems augintojams įsirengti modernias, didelių pajėgumų produkcijos pakavimo ir perdirbimo įmones. Nemanau, kad lenkai projektavo tokius galingus įrengimus tik orientuodamiesi į ūkyje išauginamą produkciją. Lenkijoje vyrauja smulkūs daržininkystės ūkiai, tad toms stotims tikrai produkcijos nepritrūks. Be to, kai prasideda intensyvaus eksporto laikotarpis, tokie galingi įrengimai labai praverčia. Beje, mūsų kalbinti augintojai sakė, kad nebūtų prieštaravę, jei ir mūsų stambieji augintojai būtų sukūrę ką nors panašaus. Smulkesnieji tikrai augintų daugiau produkcijos, jei tik ją kas nors garantuotai supirktų.

Kadangi lankėmės daugiausia ūkiuose, kuriuose perdirbama išauginta produkcija, stebėjomės, kaip išradingai lenkai viską perdirba. Galima sakyti, dirba be jokių atliekų. Pvz., peraugę agurkai, pašalinus sėklas, marinuojami gabaliukais, iš minkštimo gaminamos tyrės sriubai ir pan. Stebėtinai didelis asortimentas vartoti paruoštų salotų.

Ko būtų galima iš kaimynų pasimokyti - tai drąsiai žvelgti į ateitį. Kai planavome kelionę, nesitikėjome pamatyti tokių mastų, suabejojome, ar tą patirtį įmanoma pritaikyti asociacijos narių ūkiuose. Bet juk mastelį visada galima sumažinti, svarbiausia pasisemti idėjų, dėl ko mes ir važiavome. Beje, pasijutome taip, kaip kelionėse prieš dešimtmetį, kuomet atrodė, kad esame atsilikę ne vienu dešimtmečiu nuo vakariečių ūkių. Vėliau pasivijome, ir jie pradėjo į mus žiūrėti kaip į konkurentus. Šį kartą pamatėme, ką lenkai turi naujausio, ir tai mus vėl privertė susimąstyti, kodėl šioje srityje mes atsiliekame.