Beveik visa Lietuvoje užauginta avienos produkcija suvartojama vidaus rinkoje, eksportas šiek tiek auga, bet dar yra menkas. Šiai gyvulininkystės šakai mūsų šalyje trūksta paslaugų infrastuktūros, sunku realizuoti vilną ir kailius. Prognozuojama, kad iki 2024 metų avių pasaulyje padaugės 2,6 proc., panašiai išaugs ir pasaulinė avienos gamyba.

Pasaulyje 2013 m. buvo auginama 1 mlrd. 173 mln. avių, beveik pusė iš jų - Azijoje. Nuo 2010-ųjų avių skaičius pasaulyje išaugo 4 proc.: Afrikoje - 6, Azijoje - 5, o Šiaurės Amerikoje sumažėjo 4 proc. Kituose žemynuose avių skaičius beveik nekito.

Azija

Azijoje 2013 m. daugiausia avių buvo auginama Kinijoje (185 mln.), Indijoje (75,5), Irane (50,2), Pakistane (28,8) ir Turkijoje (27,4 mln.). Palyginti su 2010-aisiais, labiausiai avių skaičius tarp Azijos valstybių augo Saudo Arabijoje - jų padvigubėjo, iki 11,5 mln. Katare avių skaičius išaugo 56 proc. - iki 0,3 mln., o Indonezijoje - 43 proc. - iki 14,6 mln. Daugelyje Azijos šalių avių skaičius augo ir tik keliose valstybėse sumažėjo, daugiausia Sirijoje (24 proc.), Butane (19) ir Mongolijoje (9 proc.).

Manoma, kad avys buvo vienos pirmųjų naminių gyvūnų, prijaukintų maždaug 11-9 tūkst. m. pr. Kr. Azijoje. Tada jos augintos mėsai, pienui ir odai. Irane 6 tūkst. m. pr. Kr. avys pradėtos auginti vilnai. Manoma, kad naminių avių protėviai buvo muflonai.

Afrika

Afrikoje 2013 m. daugiausia avių auginta Sudane (52,5 mln.), Nigerijoje (39,0), Etiopijoje (26,5), Alžyre (25,5) ir Pietų Afrikos Respublikoje (25,0 mln.). Daugelyje Afrikos valstybių auginamų avių skaičius, kaip ir Azijoje, augo, o vos keliais procentais sumažėjo Tunise ir Egipte.

Į Afriką avys atkeliavo per senovės Egiptą maždaug prieš 8-7 tūkst. metų. Jos visada buvo natūrinio ūkininkavimo dalis.

Okeanija

Okeanijoje daugiausia avių auginama Australijoje - 75,5 mln. Dvigubai mažiau jų yra Naujojoje Zelandijoje - 30,8 mln. Nuo 2010 m. jų skaičius Australijoje išaugo 4 proc., o Naujojoje Zelandijoje 5 proc. sumažėjo.

Amerika

Pietų Amerikoje daugiausia avių 2013 m. auginta Brazilijoje (17 mln.), Argentinoje (14) ir Peru (12,4 mln.). Per penkerius metus nuo 2010-ųjų labiausiai avių skaičius pakito Kolumbijoje - sumažėjo 39 proc. Po 12 proc. avių sumažėjo Urugvajuje ir Čilėje.

Šiaurės Amerikoje avys daugiausia auginamos Jungtinėse Valstijose - 5,3 mln. Jų skaičius per 5 metus sumažėjo 7 proc. Kanadoje avių laikoma palyginti nedaug - 0,9 mln., jų skaičius išaugo 6 procentais.

Europa

Europoje 2013 m. buvo apie 129,7 mln. avių. Europos Sąjungoje (ES) auginama apie 75 proc. šio kiekio. Likusios avys daugiausia auginamos Rusijoje (22 mln.), Norvegijoje (2,2), Albanijoje (1,8) ir Serbijoje (1,6 mln.). ES daugiausia avių auginta Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje, atitinkamai 27 ir 20 proc. Po 11 proc. visų avių auginta Graikijoje ir Rumunijoje.

ES daugiausia pieninių avių auginta Rumunijoje - 30 proc. visų ES pieninių avių, taip pat Graikijoje (26 proc.) ir Italijoje (20 proc.). Kitose ES šalyse pieninė avininkystė nėra populiari, todėl ir pieninių avių laikoma mažiau arba iš viso nelaikoma.

Švedijoje, Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje avių skaičius augo, tačiau tik iki 8 proc. Nemažai ES šalių avių skaičius per penkerius metus sumažėjo - po 15 proc. Maltoje ir Vokietijoje, 12 proc. - Portugalijoje ir 10 proc. - Italijoje. Likusiose šalyse pokyčiai buvo ne tokie ryškūs.

Lietuva

Lietuvoje avys auginamos nuo seniausių laikų. Tarpukariu buvo laikoma šimtai tūkstančių avių. Vėlesniais metais jų mažėjo, 2001 m. buvo likę tik 11,5 tūkst. Pastaraisiais metais avininkystės populiarumas pradėjo augti, avių skaičius 2014 m. pasiekė 124 tūkst. Per 5 metus šis skaičius išaugo daugiau kaip 2 kartus. Net 8,9 tūkst. ūkių laikė avis, kai kurie net dvigubai daugiau negu prieš 5 metus. Tai didžiausias augimas tarp ES šalių. Daugiausia avių augino Anykščių, Alytaus, Molėtų, Telšių ir Zarasų rajonų ūkininkai.

Avininkystės plėtrą Lietuvoje paskatino nauja ES tiesioginių išmokų už pievas nederlingose žemėse tvarka ir parama už veislinių avių įsigijimą.

Avininkystės produkcija

Viena iš pagrindinių avių ūkių produkcijos dalių yra vilna. Pagal apimtį 2013 m. daugiausia nekarštos ir nešukuotos vilnos prikirpta Azijoje. Pusė visos vilnos teko Kinijai (471 tūkst. t). Kitos šalys, stambios avies vilnos gamintojos, yra: Iranas (61,5 tūkst. t), Turkija (51,2) ir Indija (46,5 tūkst. t). Australijoje 2013 m. prikirpta 360,5 tūkst. t, o Naujojoje Zelandijoje - 165 tūkst. t avių vilnos. Afrikoje vilna gaminama vos penkiolikoje valstybių, daugiausia Maroke ir Sudane, atitinkamai po 56 tūkst. t. Pietų Afrikos Respublikoje ir Alžyre pagaminama atitinkamai 40 ir 27 tūkst. t vilnos. Argentinoje, Urugvajuje ir Brazilijoje vilnos prikerpama daugiausiai iš visų Pietų Amerikos šalių, o Šiaurės Amerikoje jos prikerpama labai nedaug. Jungtinėse Valstijose 2013 m. prikirpta 14 tūkst. t vilnos.

Europoje daugiausia vilnos prikirpo Jungtinė Karalystė (68 tūkst. t), Rusija (55) ir Ispanija (23 tūkst. t). Lietuvoje 2014 m. prikirpta 236 t vilnos - dvigubai daugiau negu 2010-aisiais.

Vidutiniškai pasaulyje 2013 m. nuo vienos avies prikirpta po 5,8 kg vilnos, Azijoje - 5,9 kg, Okeanijoje - 4,7 kg. Europoje - 17,3 kg, ES - 14,4 kg. Lietuvoje 2014 m. vidutiniškai prikirpta po 2,4 kg vilnos nuo avies.

Aviena pasaulyje 2013 m. sudarė apie 3 proc. visos pasaulinės mėsos gamybos. Mėsos gamybos struktūroje pagal apimtis aviena buvo ketvirtoje vietoje po kiaulienos, vištienos ir galvijienos. Apie pusę pasaulinio avienos kiekio (4,3 mln. t) pagaminta Azijoje, iš minėto kiekio 2,1 mln. t - Kinijoje. Kitos didžiausios avienos gamintojos yra Turkija, Indija ir Sirija. ES pagamina 76 proc. viso Europos avienos kiekio. Iš ES šalių daugiausia avienos gaminama Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Kitos Europos valstybės, kuriose gaminama daug avienos, - Rusija (173,3 tūkst. t), Serbija (29,9), Norvegija (23,4 tūkst. t).

Per 2014 metus Lietuvoje paskersta 27 tūkst. avių. Dauguma jų ( 82 proc.) paskerstos namų skerdyklose. Skerdimo įmonės už superkamas avis 2014 m. mokėjo 1,6 Eur/kg gyvojo svorio. Palyginti su 2010-aisiais, ši kaina sumažėjo 11 proc.

Nors Šiaurės Amerikoje laikoma palyginti mažai avių, tačiau vidutinis avies skerdenos svoris čia yra didžiausias - 28,4 kg. Vidutiniškai pasaulyje 2013 m. avies skerdenos svoris siekė 16,0 kg.

Kai kuriose pasaulio šalyse avių pienas vartojamas maistui. Jis geriamas šviežias arba perdirbamas į įvairių rūšių sūrius ar jogurtą. Avių pienas 2013 m. sudarė vos 1 proc. viso pasaulinio pieno kiekio. Nuo 2010 m. šio pieno gamyba pasaulyje išaugo 3 proc. Avių pienas populiariausias Azijoje. Čia pagaminama beveik pusė pasaulinio kiekio - 4,8 mln. t. Antroje vietoje pagal gamybos kiekius yra Europa: 93 proc. avių pieno pagaminama ES - Graikijoje (705,0 tūkst. t), Rumunijoje (632,6), Ispanijoje (600,6), Italijoje (383,8) ir Prancūzijoje (259,1 tūkst. t). Šiaurės Amerikoje ir Okeanijoje šios rūšies pienas visai negaminamas.

Pagal primilžį iš vienos avies pirmauja Europa. Čia auginamos pieninių veislių (Anglijos pieningosios, ostfryzai, frislandai ir kitos) avys. Europoje primelžiama dvigubai daugiau pieno negu Azijoje ir tris kartus daugiau negu Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Didžiausi primilžiai 2013 m. buvo Austrijoje - 429 kg, Šveicarijoje - 423 kg ir Prancūzijoje - 209 kg.

Remiantis gyvulių produktyvumo kontrolės duomenimis, Lietuvoje 2014 m. buvo trys kontroliuojamos melžiamų avių bandos, kurių vidutinis produktyvumas buvo 298 kg pieno (ostfryzų ir Lacaune veislės).

Avių pieno sūrio 2013 m. daugiausia gaminta Europoje: Graikijoje - 125 tūkst. t., Ispanijoje - 62, 4, o Italijoje - 52,5 tūkst. t. Avių pieno sviestas gaminamas tik Azijoje ir maža dalis Afrikoje. Azijoje daugiausia jo pagaminama Turkijoje (21,4 tūkst. t), Irane (16,5), Sirijoje (8,7 tūkst. t).

Eksportas

Didžiausią avių produkcijos eksporto dalį 2012 m. pasaulyje sudarė aviena. Nekarštai ir nešukuotai vilnai teko 27 proc. viso eksportuoto avių produkcijos kiekio.

Daugiausia avienos 2012 m. eksportavo Naujoji Zelandija, Australija ir Jungtinė Karalystė. Didžiausios šalys importuotojos buvo Kinija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. ES avienos eksportas sudarė 23 proc. viso pasaulinio eksporto kiekio, o importas - 38 procentus.

Iš Lietuvos 2014 m. buvo eksportuotos 9 t avienos, daugiausia į Latviją ir Estiją. Importuota 72 t, daugiausia iš Ispanijos, Nyderlandų, Latvijos ir Estijos. Užsienio prekyba aviena aktyvėja, nors per 5 metus eksporto kiekiai įvairavo ir skyrėsi kelis kartus. Tokia pati tendencija ir su importuojamos avienos kiekiais.

Nagrinėjant nekarštos ir nešukuotos vilnos pasaulinę užsienio prekybą 2012 m., akivaizdu, kad didžiausios eksportuotojos buvo Australija, Pietų Afrikos Respublika ir Naujoji Zelandija. Didžiausios šalys importuotojos buvo Kinija, Indija ir Čekija. Nekarštos ir nešukuotos vilnos eksportas iš ES sudarė 19 proc., o importas - 24 proc. viso pasaulinio kiekio.

Iš Lietuvos 2014 m. eksportuota 80 t nekarštos ir nešukuotos vilnos, o importas tesiekė 7,9 tūkst. t. Per pastaruosius 5 metus eksporto kiekiai įvairavo ir skirtumai buvo iki 10 kartų. Nekarštos ir nešukuotos vilnos importo kiekiai svyravo šiek tiek mažiau - apie 20 procentų.

Remiantis pasaulinėmis prognozėmis, avių skaičius pasaulyje iki 2024 metų išaugs 2,6 proc. Panašiai tiek išaugs ir pasaulinė avienos gamyba. Didžiausias augimas numatomas Azijoje (daugiausia Kinijoje) ir Afrikoje, tačiau Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje avienos gamyba mažės dėl kainų svyravimo ir konkurencijos su pienininkyste. Iki 2024 m. prognozuojamas 14 proc. pasaulinės avienos kainos augimas. Numatoma, kad vidutiniškai pasaulyje avienos vartojimas 2024 m. pasieks 1,9 kg žmogui (dabar vidutiniškai suvartojama 1,7 kg). Net 20 proc. turėtų išaugti avienos vartojimas Afrikoje. Iki 2024 m. prognozuojamas 2 proc. pasaulinis avienos eksporto augimas.