„Jei kieme nebėra plūgo, tai ražieninė sėjamoji taip pat ilgai neužsibus", - šią frazę mėgsta kartoti LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkas Virginijus Feiza. Jo teigimu, būtent arimas padėjo suformuoti derlingą 25 cm storio dirvožemio sluoksnį, kuriame galima plėtoti žemdirbystę.

Nors vis labiau plinta neariamoji žemdirbystė, tačiau, mokslininko skaičiavimu, mūsų šalyje neariama tik 10 proc. dirvų. Net ir tiems ūkiams, kuriuose taikomas minimalus žemės dirbimas, rekomenduojama kas ketverius metus laukus suarti.

Tačiau arimas arimui nelygu. Ar suarta kokybiškai, pirmiausia galime nuspėti vien pažvelgę į lauką: taisyklingai suartas laukas turi būti gražus, į jį turi būti malonu žiūrėti. Dirvos riekės turi būti dailiai sugulusios viena prie kitos, be tarpų. Arimo kokybei užtikrinti geriausias plūgas su priešplūgiais ir kamparaižiais. Prastai apverstos riekės - arimas veltui, nes tuomet jis neatlieka vienos iš svarbių funkcijų - nemažina piktžolių. Kai gerai suarta dirva, reikia mažiau naudoti herbicidų nuo piktžolių.

Labai svarbu pasirinkti tinkamą arimo laiką. Blogai arti tuomet, kai dirva šlapia, bet lygiai taip pat negerai, kai labai sausa. Kitaip sakant, tinkamiausias arimo laikas nustatomas ne pagal kalendoriaus lapelį, bet pagal žemės būklę. Kokybiškiausiai suarta bus neblizganti nuo drėgmės, savaime lengvai byranti, nelimpanti prie verstuvės žemė.

Ariant visada susidaro tarpai tarp atskirų riekių - giliausia jų vieta turi būti 10 cm, tuomet vėliau žemę įdirbant priešsėjiniu dirvos dirbimo padargu (germinatoriumi) su lyginimo lenta nubraukiama 5 cm vagų viršūnėlių ir ta žemė sumetama į tarpus - taip žemės paviršius gražiai išsilygina. Noragėlių užduotis - dirbti dar 5 cm giliau. Taip paruošiamas optimalus sėklų guolis.

Sėklos turi atsidurti ant nepajudinto sluoksnio, kuriame sukaupta pakankamai drėgmės - tai itin svarbu sudygimui, jei trūksta lietaus. Netolygaus dygimo padarinys - vadinamieji dvikarčiai pasėliai, kai vieni javai jau užaugę, o kiti dar tik lenda iš žemės, mat pastarosios sėklos sudygo tik gavusios lietaus.

Noragėliai arba volai atlieka dar vieną labai svarbų darbą - frakcionuoja dirvožemį, kitaip tariant, jie tinkamai paskirsto stambios ir smulkios frakcijos grumstelius. Volai meta žemę į viršų, ir didžiausi grumstai sukrenta ant viršaus, o smulkiausi grumsteliai atsiduria ten, kur bus sėklos. Jei smulkūs grumsteliai būna viršuje, jie greitai ištęžta ir, pradžiūvus dirvai, susiformuoja pluta.

Kas dar svarbu ariant? Būtina įleisti ir iškelti plūgą vienoje linijoje - taip susidaro tvarkingas lauko pakraštys. Labai svarbu ir taisyklingai išarti paruošiamąsias vagas. Ariantieji paprastais plūgais viduryje turėtų palikti žemės kalniuką, ant kurio daromas sumetimas. Sumetimo vieta turi būti lygi ir neišsiskirti iš viso suarto lauko. Dažna klaida - per aukštas sumetimas. Pagal taisykles sumetimas daromas maždaug pusės arimo gylio. Bet tai, žinoma, papildoma užduotis artojui - reikia išlipti iš traktoriaus ir sureguliuoti gylį.

Nereta artojų klaida - matyti atskiri plūgo važiavimai. Suarto lauko riekės turėtų būti prigludusios viena prie kitos visu svoriu. Tuščiavagė (išmestinė vaga) turi būti vieno plūgo korpuso pločio ir negili. Tačiau ariant apverčiamaisiais plūgais jau yra kitaip - atskiri važiavimai turi matytis, nes aiškiai atsiskiria važiavimai pirmyn ir atgal.

***

Ariminės žemdirbystės pranašumai

• Artoje žemėje lengviau paruošti tinkamas sėklų guoliavietes, pati sėja nesunki.
• Nereikia specialių sėjamųjų sėti į augalų liekanomis nuklotą dirvos paviršių.
• Sistema yra lanksti, sėkmingai taikoma įvairiomis klimato ir dirvožemio sąlygomis.
• Gaunami didesni augalų derliai negu taikant kitas alternatyvias žemdirbystės sistemas.
• Suarta dirva yra šiltesnė negu nearta ir su augalų liekanomis.
• Augalų liekanos dirvos paviršiuje yra daugelio žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų terpė.
• Geriau sunaikinamos piktžolės.
• Geriau šaknijasi augalai.
• Laukuose nelieka traktoriaus provėžų, ypač drėgnais metais, nes laukas kasmet suariamas.
• Suartos dirvos paviršius būna lygus.

***

Ariminės žemdirbystės trūkumai

• Dirvų paviršius be augalų arba jų liekanų yra jautrus vėjo ir vandens erozijai (suarto lauko paviršiuje lieka mažiau negu 5 proc. augalų liekanų).
• Susidaro dirvožemio pluta.
• Didesnės kuro sąnaudos (1 cm dirbimo gyliui - apie 1 l dyzelinio kuro).
• Didesnis žemės dirbimo padargų parkas.
• Didelės darbo sąnaudos (apie 20 arklio galių 1 korpusui) ir mažesnis našumas.
• Iš dirvos greičiau išgaruoja drėgmė.
• Mažesnė sliekų populiacija.
• Didesnė anglies dioksido emisija į atmosferą.
• Ariant dirvas kasmet iš gilesnių jos sluoksnių į paviršių iškeliami nauji akmenys.
• Susidaro armens padas.