23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2015/09
Ūkį sukūrė per trejus metus
  • Jurga ZALECKIENĖ
  • Mano ūkis

Kelmės rajone daug žemdirbių verčiasi gyvulininkyste, tačiau Neringos Ralytės ūkis iš kitų išsiskiria itin sparčia plėtra: 2012 m. startavusi ūkininkė jau valdo 250 ha žemės ir augina gerokai per 100 veislinių galvijų. Šiemet N. Ralytės ūkis tapo „Jaunojo ūkininko" konkurso laureatu - Kelmės rajone užėmė trečiąją vietą.

Ūkininkauti dukrai padeda tėtis Gintautas Ralys. Veterinaro išsilavinimą turintis Gintautas daug metų užsiėmė automobilių verslu, o prieš trejus nusprendė investuoti į žemės ūkį. Prieš tai jis padirbėjo savo bičiulio pieno ūkyje veterinaru - tai buvo puiki proga suprasti, kad pienininkystės krypties jam rinktis neapsimoka dėl nesibaigiančių šio sektoriaus problemų. Tad su dukra Neringa viską apsvarstę jiedu nusprendė kurti mėsinių veislių galvijų ūkį.

Pradėjo ūkininkauti 2012 metais - nusipirko didelę jau veršingų aubrakų veislės karvių bandą ir dvi telyčių grupes. „Mums labai pasisekė: įsigijome gyvulių iš puikaus ūkininko, patyrusio mėsinių galvijų augintojo Vidmanto Jonikos. Iš jo bet kas gyvulių negauna - pirmiausia tave įvertins, ar tinkamas pirkėjas esi, ar myli gyvulius. Gink Dieve šaukti ant gyvulių ar juos mušti - tai tabu", - prisimena Gintautas ir priduria, kad pastaraisiais metais labai sunku gauti gerų gyvulių, ypač telyčių, mat kone visi augintojai patys plečia bandas ir nemažai pieno ūkių pereina į mėsinę gyvulininkystę.

Dabar Neringos ūkyje yra dvi karvių žindenių bandos (per 80 galvų) ir 20 bulių, kurie jau baigia pasiekti realizuojamą svorį. Taip pat laikomi trys veisliniai buliai - du ganosi kartu su karvėmis, o vienas, skirtas parduoti, laikomas atskirai tvarte. Visi gyvuliai - grynaveisliai aubrakai.

Tokios biurokratijos nebuvo matę

Nuo šių metų Neringa nusprendė ūkininkauti ekologiškai, tad pradėjo dvejų metų pereinamąjį laikotarpį. Ūkis priklauso Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijai, kurios direktorius Arūnas Rutkauskas bei tarybos pirmininkas Albertas Šiurna aktyviai sprendžia sektoriaus problemas. „Kartą per mėnesį susirenkame, tariamės, rengiame įvairius raštus, rūpimus klausimus važiuojame derinti su Žemės ūkio ministerijos pareigūnais. Per visą gyvenimą tiek daug kartų nesilankiau ministerijose, kiek dabar teko per tuos trejus metus!" - prisipažįsta Gintautas.

Jis sako niekaip negalįs suprasti, kodėl valdininkai, priimdami sprendimus, nepasitaria su praktikais. Taip dirbant atsiranda vis naujų problemų - kad ir dabartinis nelogiškas reikalavimas nuganyti ir nušienauti ganyklas iki liepos 15 dienos. Ir nieko čia nepadarysi - tenka važiuoti ir pjauti ganyklą, kurioje ganosi gyvuliai. „Logiškas terminas būtų spalio 15 diena - rudenį nuvažiavai ir nupjovei nenuėstus stagarus. O dabar? Dar gerai, kad atidėjo šį terminą iki rugpjūčio 1 dienos, bet tai ne išeitis", - piktinasi Gintautas.

Atėjęs į žemės ūkio sritį, kad padėtų dukrai ūkininkauti, Gintautas susidūrė su tokia biurokratija, kokios net neįsivaizdavo. „Jei būčiau prieš ketverius metus žinojęs, kad čia taip bus, tai gal nė nebūčiau ryžęsis to ūkio kurti. Kažkokia pajuoka iš žemdirbių - viena ranka duoda, kita atima", - nepatenkintas gyvulių augintojas.

Pavyzdžiui, niekaip negali pradėti tvarto statybos senos fermos vietoje. Pastato (tiksliau - apgriuvusių pamatų, kurie buvo virtę nelegaliu šiukšlynu) nuosavybės teisę Neringa jau turi, tačiau treti metai niekaip nepavyksta suformuoti sklypo, taigi ir nieko statyti negali, nes neįmanoma parengti projekto. Po pamatais yra valstybinė žemė, ir be teismo sprendimo ten formuoti sklypo negalima.

„Tas reikalų vilkinimas užmuša bet kokią iniciatyvą. Atrodytų, tarsi Trakų pilies saloje tvartą užsigeidėme statyti... Teismai tęsiasi, kreipiamės ir į vienus, ir į kitus, ir į trečius, visi pečiais gūžčioja ir nieko konkretaus nežada. Pareis rudenį į tvartus 80 karvių, dar 80 veršiukų ir dar karvių pilvuose po veršelį - tai kur reikės dėti tiek gyvulių? Nebežinau, kur susitalpinsime", - nuogąstauja Gintautas.

Kainų politikoje - daug neteisybės

Veislinių gyvulių augintojų požiūriu neteisinga ir dabartinė situacija, kuomet už mėsai parduodamą grynaveislį bulių mokama tiek pat, kiek už mišrūną. „Mūsų buliai 700 kg svorį pasiekia per dvejus metus, o mišrūnai tokį pat svorį priauga per 15 mėnesių. Bet juk mėsos kokybė visai kitokia. Tai kur čia teisybė?" - stebisi augintojas.

Pernai iš Neringos ūkio buvo realizuota 20 bulių (iš jų 5 parduoti veislei, kiti - mėsai), bus ką parduoti ir šiemet. „Kainos juokingos. Kai užaugini 2 metų bulių ir gauni 1 200 eurų, tai pradedi skaičiuoti, ir niekaip galai nesueina. Jei ne valstybinės subsidijos, tai tikrai neapsimokėtų dirbti", - tarsteli Gintautas ir čia pat pasidžiaugia, kad Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacija „pramušė" 30 proc. kompensaciją įsigyjant veislinį gyvulį. Sudurti galą su galu padeda ir kompensacinė išmoka - už veislinius bulius ji yra apie 30 eurų didesnė negu už mėsinius.

Kaip sektiną pavyzdį augintojas pamini Latvijos gyvulių aukcionus. Ten parduodami ką tik atjunkyti veršiukai. „Latvių augintojams neapsimoka jų toliau penėti, nes pas juos pašarų bazė nėra stipri. Aukcione 200-300 kg sveriantys veršiukai parduodami po 1 000 eurų! Reikėtų ir mums tokią praktiką įdiegti - parvarei karves rudenį, pardavei veršiukus ir ramiai sau sėdi, lauki pavasario", - užsisvajoja Gintautas.

Veterinaro specialybę turinčiam Gintautui labai įdomus, nors ir sunkus, selekcinis darbas, reikalaujantis daug kruopštumo ir atsakingumo. Privalu gerai nusimanyti, kada bulių įleisti į bandą, kada jį „išimti" lauk. Vienam buliui priskiriama nuo 35 iki 38 karvių. Beje, prieš ganyklinį sezoną buliai sveria apie toną, nuo gero įmitimo net pūškuoja. Bet paskui, ganyklose, jie išsilaksto, svoris nukrinta - geras veislinis gyvulys negali būti riebus.

Spalio mėnesį visos veršingos karvės su jau paaugusiais veršiais suvaromos į tvartus, atjunkomi veršeliai, jie sugenami į atskirą gardą. Kelias dienas tvarte aidi baubimas ir būna šioks toks erzelis, bet paskui gyvuliai nurimsta. Kai karvės pradeda veršiuotis, jos laikomos atskirais blokais: atskiriamos ką tik apsiveršiavusios ir besiruošiančios veršiuotis. Vos gimusius veršelius skubama suženklinti, nes paskui juos sunku sugaudyti.

Profesionalią veterinarinę priežiūrą visiems asociacijos narių gyvuliams teikia Arūnas Rutkauskas. „Bet šiaip aubrakai didelių bėdų nekelia. Jei geras pašaras ir tinkamos laikymo sąlygos, tai jokių problemų nebūna. Veršiukai nedideli, todėl karvės veršiuojasi palyginti lengvai", - pastebi Gintautas. Gyvuliai šeriami tik natūraliais pašarais - šienu, grūdais, šienainiu, šiaudais, jokių kitų priedų negauna.

Pašarus augintojai ruošia patys. Techniką tenka samdytis, nes savo turimos pajėgumų neužtenka. Dabar Raliai yra parengę ūkio modernizavimo projektą, pagal kurį numatyta įsigyti pašarų ruošimo technikos. Tarp kitko, Neringa jaunojo ūkininko įsikūrimo paramos taip ir negavo (tiesiog tais metais buvo per daug pretendentų ir visiems neužteko lėšų), o dabar jau praėjo dveji metai po ūkio įkūrimo, tai ir nebėra šansų pretenduoti. Vienintelis jos, kaip jaunosios ūkininkės statuso savininkės, laimėjimas buvo tas, kad turėjo pirmenybę išsinuomoti valstybinės žemės - šia privilegija jauna moteris iš karto pasinaudojo.

Kiek užaugs, tiek bus gana

Šį pavasarį Neringa deklaravo 250 ha žemės, kurios didesnioji dalis yra nuomojama. Pievų turima sočiai - trys didelės ganyklos po 25 ha ir dvi rezervinės po 15 ha (pastarosios pjaunamos, bet, jei prireiktų, yra galimybė ten nuginti gyvulius). Kad nereikėtų vežioti vandens gyvuliams girdyti, šiemet padarytas gręžinys - dabar girdyklose tyro vandens niekada nepritrūksta.

Grūdai auginami 60 ha plote: šiemet nukulta 40 ha kviečių ir 20 ha kvietrugių. Kvietrugiai naudojami pašarui, o kviečiai parduodami. Tytuvėnų apylinkių žemės nėra derlingos, čia vyrauja durpynai. „Sudedi visko maksimaliai ir vis tiek gauni 5 t/ha. Kai pradedi skaičiuoti, žiūri, kad pelno nulis išeina. Pernai kviečių kūlėme 4,5 t/ha, tai viską suskaičiavus liko tik 10 000 Lt pelno. O kiek vargo buvo..." - prisimena Gintautas.

Supratimas, kad net ir naudojant visą įmanomą chemiją, itin gerų rezultatų tikėtis neverta, didele dalimi lėmė posūkį į ekologinį ūkininkavimą. Dabar laukai bus tręšiami tik galvijų mėšlu. Tręšimo planus rengia ir daug naudingų patarimų ūkininkui teikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės biuro konsultantai. „Nebekišiu jokios trąšos, kas užaugs - tiek ir bus gana", - ekologiniam ūkininkavimo būdui nusiteikęs Gintautas.

O štai galvijų bandą jiedu su Neringa dar planuoja plėsti - norėtų suformuoti keturias karvių žindenių bandas, iš viso apie 160-170 karvių - tiek, kiek maksimaliai galėtų laikyti pagal dabar turimos žemės plotą.

Pasak Gintauto, kol kas dukros ūkis reikalauja tik investicijų, o grąžos dar nelabai duoda. Kaip rodo kolegų ūkininkų patirtis, jei skerdi per metus 20 galvijų, tai reikia turėti klientų, kuriems galėtum tiesiogiai visą mėsą parduoti. Tai būtų mažo šeimyninio ūkio versliukas: skerdyklėlė prie fermos, mėsos fasavimas ir išvežiojimas klientams į namus. O skerdžiant 200 galvijų, jau galima būtų galvoti apie didesnį verslą ir apie pragyvenimą iš mėsinių gyvulių auginimo. Būtent tokią ūkio viziją puoselėja Neringa Ralytė.