Švietimo, sveikatos, susisiekimo, saugumo ir kitų viešųjų paslaugų mažėjimas kaime - bendra daugelio Europos Sąjungos (ES) ir pasaulio šalių tendencija. Lietuva nėra išimtis. Tačiau užsienyje, skirtingai nuo mūsų šalies, esama įvairių alternatyvų, kurios padeda vyresniems gyventojams išlikti mobiliems.

Mažėjantis gyventojų (paslaugų vartotojų ir mokesčių mokėtojų) skaičius, didesnis jų išsibarstymas tam tikroje teritorijoje lemia masto ekonomijos mažėjimą. Kaime paslaugų mažėja ir dėl istoriškai susiklosčiusio blogesnio pasiekiamumo (tai didina paslaugų teikimo išlaidas) bei mažesnio kaimo gyventojų pajamų lygio. Dėl šių priežasčių kaimo vietovėse prasčiau tenkinami viešųjų paslaugų vartotojų poreikiai, todėl didesnis vaidmuo tenka susisiekimo paslaugai, kaip jungiamajai grandžiai tarp kaimo gyventojo ir paslaugos, esančios ne jo gyvenamojoje teritorijoje. Šis klausimas ypač opus socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, tarp kurių - ir vyresnio amžiaus asmenys.

Vyresnio amžiaus gyventojai ir viešasis susisiekimas

Lietuvoje, kaip ir išsivysčiusiose valstybėse, vis didesnę gyventojų dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės. 2001 m. vyresni kaip 65 m. gyventojai kaime sudarė 17,8 proc., 2014 m. - jau 19,4 proc. visų gyventojų. Prognozuojama, kad tokių gyventojų 2050 m. Lietuvoje bus net 27 proc. (1989 m. buvo 10,6 proc.).

ES politika akcentuoja būtinybę palaikyti vyresnio amžiaus piliečių mobilumą, suvokiant, kad tai yra vienas pagrindinių socialinės integracijos elementų.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institute 2014 m. atliktas tyrimas, kurio tikslas - išsiaiškinti pagyvenusių kaimo gyventojų nuostatas dėl viešojo susisiekimo paslaugų. Buvo apklausti 233 vyresni kaip 65 m. amžiaus gyventojai visoje Lietuvoje. Iš jų 21 proc. respondentų nurodė, kad viešojo transporto paslaugų prieinamumas jiems nėra aktualus, jie juo nesinaudoja, nes mobilumo problemą yra vienaip ar kitaip išsprendę. Likusiųjų beveik 80 proc. apklaustųjų, kuriems viešasis susisiekimas yra aktualus, atsakymai pasiskirstė taip: 20 proc. nurodė, kad viešojo susisiekimo sistema juos tenkina, 22 proc. teigė, kad netenkina, o likę 37 proc. pažymėjo, kad poreikius tenkina iš dalies.

Kaip 59 proc. respondentų, kurių poreikiai nėra visiškai patenkinami, sprendžia susisiekimo problemą? Dauguma (91 proc.) nurodė, kad pavėžėti prašo kaimynų, draugų ar artimųjų, 11 proc. važiuoja ir mokykliniais autobusiukais. Tik 7 proc. respondentų nurodė, kad jokių papildomų alternatyvų nesiima - naudojasi vien viešojo susisiekimo paslaugomis. Kaip alternatyvą du respondentai nurodė samdantys automobilį esant reikalui. Didesnių susisiekimo problemų turi gyvenantieji atokesnėse gyvenvietėse, vienkiemiuose. Vienišiems asmenims susisiekimo paslaugų prieinamumas yra didesnė problema negu gyvenantiems kartu su sutuoktiniu ar giminaičiais.

Taigi vyresnio amžiaus gyventojai, besinaudojantys viešojo transporto paslaugomis, išlieka priklausomi nuo artimųjų, kaimynų pagalbos. Be pagalbos jie susidurtų su kitomis rimtomis problemomis, pvz., ribota galimybe pasinaudoti sveikatos sistemos paslaugomis.

Užsienio šalių geroji praktika

Tradiciniai paslaugų teikimo modeliai nepajėgūs tenkinti vyresnio amžiaus kaimo gyventojų poreikių, todėl ieškoma naujų, inovatyvių viešųjų paslaugų teikimo būdų.

Paskambink ir važiuok. Vyresnio amžiaus kaimo gyventojai pavėžėjimo klausimais yra priklausomi ir JAV, ir Didžiojoje Britanijoje, ir kitose šalyse. Tačiau daugelyje jų jau išbandytos ir veikia alternatyvios įprastam viešajam susisiekimui sistemos. Viena iš tokių alternatyvų - gyventojų pavėžėjimas nuo durų iki durų. Svarbu, kad vyresnio amžiaus gyventojai ja naudojasi nepriklausydami nuo kitų, nereikia prašyti pagalbos kaimynų ar artimųjų, derintis prie jų ir jaustis dėl to nepatogiai. Šią paslaugą teikia S.T.A.R.T. kampanija Anglijoje, Piterboro grafystėje, vietos valdžios iniciatyva, vadovaujantis principu „paskambink ir važiuok" (dial-aride). Norintieji kur nors vykti prieš 48 valandas registruojasi telefonu ar internetu, todėl kelionės laikas, trukmė, maršrutas priklauso nuo pageidaujančių važiuoti asmenų. Paslauga gali naudotis kaimo vietovių gyventojai, kuriems dėl amžiaus ar neįgalumo sunku naudotis įprastomis viešojo susisiekimo paslaugomis arba jie gyvena vietovėse, kuriose viešojo transporto paslaugos ribotos arba jų nėra apskritai. Paslaugą teikia ne pelno siekianti organizacija, todėl bilietų kainos minimalios ir atitinka įprastinės paslaugos tarifus, galioja ta pati nuolaidų sistema. Kelionės planuojamos tik darbo dienomis, o kelionės tikslas gali būti pats įvairiausias - gydymo įstaiga, kavinė, ekskursija ar susitikimas su kitoje vietovėje gyvenančiais draugais. Per savaitę, naudojant nedidelius 12-16 vietų autobusus, pavežama apie 2 000 keleivių. Laisvus mikroautobusus organizacija išnuomoja. Tokiu būdu palaikomas ir didinamas vyresnio amžiaus gyventojų mobilumas, socialiniai kontaktai, nepriklausomybė, dalyvavimas visuomeniniame gyvenime. Tokio pobūdžio paslaugos teikiamos ir kitose Jungtinės Karalystės vietovėse - Škotijoje, Airijoje, kai kuriose JAV valstijose, Suomijoje, Australijoje ir kitose šalyse. Paslaugos modeliai labai įvairūs. Priklausomai nuo organizacijos veikimo principų, vairuotojams gali būti mokamas atlyginimas, jie gali dirbti savanoriškais pagrindais arba derinama savanoriška ir mokama veikla. Finansavimo šaltiniai taip pat įvairūs: vietos valdžia, privatus verslas, aukos, šalia plėtojama komercinė veikla.

Nuo durų iki durų - amerikietiškai. Mobilumas JAV laikomas trečia pagal svarbumą pagyvenusių žmonių problema. Dėl nepakankamai išvystytos viešojo susisiekimo sistemos daug vyresnio amžiaus gyventojų priversti vairuoti, o tai (dėl veiksnių, susijusių su amžiumi) dažnai nėra nei saugu, nei patogu. Ne pelno siekianti organizacija „ITN America Portlande", bendradarbiaudama su vietos ir šalies valdžia, teikia pavėžėjimo paslaugas nuo durų iki durų. Prie finansavimo prisideda privatūs investuotojai, aukos, gydymo įstaigos (joms tokiu būdu klientas pristatomas į vietą), parduotuvės, į kurias atvežami senoliai, net bažnyčios, kurios dėl savo narių pavėžėjimo iki maldos namų sudaro sutartis su organizacija. Paslaugas gauna tik organizacijos nariai. Organizacija skatina savanorystę, vairuotojai savanoriai už savo darbą gauna kreditus, kuriuos gali kaupti ateities poreikiams, perduoti savo šeimos nariams ar paaukoti juos mažas pajamas uždirbantiems senoliams. Paslauga veikia 24 val. septynias dienas per savaitę, dažniausiai tam naudojant lengvuosius automobilius. Kai vyresnio amžiaus žmogus dėl sveikatos ar kitų priežasčių turi atsisakyti savarankiškai vairuoti automobilį, siūloma atiduoti jį organizacijai, savininkui suteikiant kreditus, atitinkančius automobilio vertę. Jais vėliau apmokamos kelionės. Taip senam žmogui nereikia rūpintis automobilio realizavimu, jis iškart gauna paslaugą, ir pokyčiai jo gyvenime nėra tokie skausmingi. Dauguma apklaustų savanorių vairuotojų teigė, kad savanoriaudami, jie gavo daug asmeninės naudos.

Skandinaviškas sprendimas. Retai apgyvendintame Suomijos Sylinjervio regione teikiamos kombinuotos paslaugos. Dienos metu 4 valandas transportas skiriamas tam, kad galima būtų nuvežti atokių kaimų neįgalius vaikus ir vyresnio amžiaus gyventojus į dienos centrą. Likusį laisvą laiką transporto priemonės tampa prieinamos privatiems klientams pagal „skambink ir važiuok" principą, tačiau klientai nuvežami ne nuo durų iki durų, o nuo namų iki autobusų stotelių, kur jie toliau gali naudotis kitomis transporto paslaugomis. Autobusai pritaikyti neįgaliesiems, juose yra specialių vietų žmonėms ratukuose. Už kelionę galima atsiskaityti perkant įprastus bilietus. Užsakymai vykdomi telefonu ar internetu, pagal personalo suvestus duomenis kompiuterinė programa apskaičiuoja optimalius maršrutus. Pusė apklaustų keleivių teigė, kad atsiradus tokiai paslaugai jie dažniau išvažiuoja iš namų. Tai pavyzdys, kaip tie patys autobusai gali būti panaudojami reguliariems, fiksuotiems maršrutams ir laisvu laiku tiekti labiau poreikius atitinkančias paslaugas. Apskaičiuota, kad bilieto kaina padengia tik 30 proc. patiriamų išlaidų, o likusias - viešieji fondai. Galima pagalvoti ir apie panašaus pobūdžio paslaugų tiekimą Lietuvos kaimo vietovių pagyvenusiems bei kitoms rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Planuojant viešąsias paslaugas, labai svarbus ir pačių piliečių (vartotojų) dalyvavimas, įsitraukimas į paslaugų tobulinimo procesus.