Mėsinių galvijų kryžminimo efektyvumą lemia daugelis veiksnių. Heterozės efektui didelės įtakos turi kryžminti pasirinktų veislių suderinamumas, bulių požymių perdavimo palikuonims konservatyvumas, galvijų šėrimo ir laikymo sąlygos.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) skatina ūkininkus didinti ūkinių gyvūnų skaičių ir plėsti gyvulininkystės produkcijos gamybą, diegti gyvulininkystės ūkiuose naujausias technologijas, mokslo laimėjimus. Tam buvo vykdomas parodomųjų bandymų projektas „Heterozės naudojimas Lietuvos mėsinių galvijų ūkiuose" pagal 2007-2013 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę „Profesinio mokymo ir informavimo veikla".

Atliktų bandymų tikslas - gamybinėmis sąlygomis kryžminti galvijus ir tam imti įvairių veislių mėsinius bulius, kad būtų gauta aukštesnės pridėtinės vertės mėsos produkcija, užtikrinti galvijų fiziologiniai poreikiai. Taip pat siekta pritaikyti mokslinių tyrimų rezultatus tradiciniuose ir ekologiniuose mėsinės galvijininkystės ūkiuose.

Parodomieji gamybiniai bandymai vykdyti šešiuose mėsinės galvijininkystės ūkiuose: Šilutės, Šilalės, Kazlų Rūdos, Molėtų, Rokiškio ir Lazdijų rajonuose, kad būtų kuo daugiau Lietuvos regionų, kuriuose, pasitelkus heterozės efekto privalumus, skatinama pažangi mėsinės galvijininkystės plėtra. Bandymas pristatytas įvairiuose ūkiuose per 24 organizuotas lauko dienas žemdirbiams ir 6 lauko dienas konsultantams bei specialistams, taip pat - 24 seminarus žemdirbiams. Lauko dienose dalyvavo 404, seminaruose - 392 dalyviai.

Apie bandymo metodiką

Bandymas parengtas ir vykdytas pagal dr. Vigilijaus Juknos parengtą bandymo metodiką. Konkrečiame ūkyje, kuriame auginamas mėsinis galvijų prieauglis, siekta heterozės efekto, pagrindžiančio kryžminimo įtaką gamybos efektyvumui ir konkurencingumui. Heterozės efektas suprantamas kaip didesnis mišrūnų gyvybingumas ir spartesnis augimas, mažesnės pašarų sąnaudos priesvoriui ir geresnė produkcijos kokybė.

Pieninių, mėsinių ar pieninių-mėsinių veislių karvės, atliekant bandymą, sėklintos su skirtingų veislių grynaveisliais mėsiniais buliais. Jų veršeliai heterozės tyrimui buvo atrenkami kuo vienodesnio svorio, sulaukę 7-8 mėn. amžiaus. Bandomosios grupės sudarytos atsižvelgiant į veršelių motinų laktaciją ir produktyvumą. Bandymas pradėtas veršeliams pasiekus vidutinį 8 mėn. amžių ir baigtas realizuojant gyvulius mėsai (17-22 mėn. amžiaus).

Skerdimo metu buvo nustatomas šiltos skerdenos svoris ir įvertinta jos kokybė pagal SEUROP standartą. Mėsos kokybei įvertinti imti mėsos bandiniai iš trijų kiekvienos grupės (kontrolinės ir bandomosios) gyvulių, labiausiai atitinkančių grupės vidurkį, skerdenų. Laboratorijoje nustatytas mėsos pH, spalvingumas L*, a*, b*, kietumas, vandens rišlumas ir vandeningumas.

Mišrūnų mėsa skanesnė

Heterozės efekto stiprumas priklauso nuo daugelio veiksnių: kryžminimui pasirinktų veislių suderinamumo, naudojamų bulių požymių perdavimo palikuonims konservatyvumo, mišrūnų šėrimo ir laikymo sąlygų.

Per bandymą taikant gamybinį kryžminimą ūkiuose, ryškiausias heterozės efektas buvo tarp pirmos kartos mišrūnų. Šešiuose ūkiuose vidutinis mėsinių veislių mišrūnų svoris bandymo pabaigoje, palyginti su grynaveisliais pieniniais galvijais, buvo didesnis nuo 2 iki 20 procentų. Mažesnės buvo ir pašarų sąnaudos priesvorio vienetui gauti.

Po skerdimo įvertinus skerdeną pagal SEUROP standartą, mišrūnai pasiekė aukštesnę - R - raumeningumo klasę, o bandomosios grupės pieniniai galvijai buvo įvertinti O raumeningumo klase. Palyginus grynaveislių mėsinių galvijų ir dviejų mėsinių veislių mišrūnų duomenis, mišrūnų raumeningumo klasė buvo aukštesnė - U.

Aukštesnės raumeningumo kategorijos mėsa buvo tuose ūkiuose, kuriuose galvijams penėti buvo duodama kombinuotųjų pašarų. Daug geresnių rezultatų buvo pasiekta ūkiuose, kuriuose veršeliai iki atjunkymo buvo laikyti kartu su karvėmis žindenėmis. Taip jie gavo pakankamą kiekį pieno, užtikrinančio greitą veršelio augimą ir vystymąsi.

Ūkiuose, kuriuose veršeliai auginti kaip pieniniai, penėjimo rezultatai buvo blogesni. Juos paskerdus daugelis skerdenų buvo įvertintos tik O raumeningumo kategorija.

Tarpraumeninių riebalų maistinė vertė

Mėsinių galvijų augintojai, siekdami plėsti šį sektorių ir užtikrinti produkcijos kokybę, nuolat savo bandas papildo naujų veislių gyvuliais, naujomis šėrimo ir laikymo technologijomis. Tai turi įtakos ne tik gamybos efektyvumui ir mėsos technologinėms savybėms (pH, spalvingumui, virimo nuostoliams, vandens rišlumui, kietumui, vandeningumui), bet ir maistinei mėsos vertei.

Galvijų mėsoje, be didelio baltymų kiekio, yra nedidelis, tačiau reikšmingas jos kokybei riebalų kiekis. Raumenyse būna išsidėstę stambesni arba smulkesni riebalų telkiniai.

Riebalai, išsidėstę tarp raumenų skaidulų pluoštelių ir pačių skaidulų smulkiais telkiniais, lemia mėsos marmuringumą. Tokios mėsos labiausiai pageidauja vartotojai. Stambių riebalų telkinių raumenyse niekas nepageidauja, nes tai blogina jos skonį. Optimalus tarpraumeninių riebalų kiekis suteikia mėsai kvapą, sultingumą, pagerina jos skonį.

Įvertinus bandyme dalyvavusių galvijų riebumo kategoriją, daugelis mišrūnų buvo pasiekę optimalią - 3-iąją - riebumo kategoriją. Pieninių veislių galvijų prieauglis buvo pasiekęs tik 2-ąją riebumo kategoriją, o 4-ąją - tik du šorthornų veislės buliukai. Bandymas dar kartą patvirtino, kad, norint pasiekti aukštesnę riebumo kategoriją, racione būtini koncentruotieji pašarai.

Skirtingų veislių galvijų tarpraumeninių riebalų ir riebalų kiekis, riebalų rūgščių struktūra, mėsos baltymų visavertiškumas, mėsos kietumas ir virškinamumas skiriasi. Šios savybės nurodo maistinę mėsos vertę.

Mitybinė tarpraumeninių riebalų vertė ir jų pasisavinimas priklauso nuo riebalų rūgščių struktūros.

Bandymo rezultatai parodė, kad pirmos kartos mišrūnų mėsos cheminė sudėtis ir fizinės bei cheminės savybės skyrėsi nedaug, tačiau pastebėta, kad mišrūnų mėsa buvo švelnesnė ir tarpraumeninių riebalų, lemiančių mėsos marmuringumą, joje buvo daugiau. Taigi, galima teigti, kad mišrūnų mėsa turėtų būti geresnio skonio ir patrauklesnė vartotojams. Atsižvelgdami į tai, ūkininkai turėtų vykdyti kryptingą atranką ir siekti, kad šalyje veisiamų mėsinių galvijų bandose gerėtų ne tik ūkiniai bei mėsos kokybės fiziniai ir cheminiai rodikliai, bet ir didėtų mėsos biologinė vertė.

Nors kai kurie mėsos kokybės rodikliai pinigine išraiška neišreiškiami, mėsinės gyvulininkystės ūkiai turi orientuotis į mėsos kokybės rodiklių, turėsiančių įtakos gamybos konkurencingumui, gerinimą.

Tikimasi, kad Lietuvoje atliktas gamybinis parodomasis bandymas prisidės prie jautienos populiarinimo ir paskatins vis daugiau žemdirbių plėtoti mėsinę gyvulininkystę.