23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2015/09
Kodėl pieno ūkiai kasmet praranda milijonus eurų pajamų?
  • Doc. dr. Renata JAPERTIENĖ LSMU Veterinarijos akademija dr. Sigitas JAPERTAS, LVGA
  • Mano ūkis

Šiais metais pieno ūkių šeimininkai patiria daug nerimo dėl vis krentančių pieno supirkimo kainų ir rinkų nestabilumo. Vieni jų sprendžia išgyvenimo klausimą, kiti svarsto, kaip ir kur galima sutaupyti. Pateikiame keletą pasiūlymų, remiantis „Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2013-2014 metų apyskaita 77" duomenimis ir ilgamete patirtimi.

Gera žinia, kad praėjusiais metais didėjo kontroliuojamų karvių skaičius ir jau siekė daugiau kaip 45 proc. Tai teisingas žingsnis norint sėkmingai valdyti pieno ūkį. Žinodami ir teisingai valdydami informaciją apie karvių kilmę, produktyvumą, reprodukciją ir kitus rodiklius, turime galimybę efektyviau valdyti pieno ūkį ir sunkiu finansiniu laikotarpiu.

Turbūt kiekvienas pieno ūkio šeimininkas turi savo siekį, kokį karvės produktyvumą per laktaciją nori pasiekti (8 000, 9 000 ar daugiau nei 10 000 kg per metus). Tai gerai, bet vien tik produktyvumo siekis neatneš finansinės naudos, jeigu nežiūrėsime į karvių sveikatą ir bendrą bandos sveikatingumą, turimą ir siekiamą turėti pašarų bazę, laikymo ir melžimo sąlygas.

Ne visi gamybiniai rodikliai gerėja

Pieno savikainoje sąnaudos pašarams sudaro apie 40 proc. visų patiriamų sąnaudų. Todėl dažnam ūkio šeimininkui, kritus pieno supirkimo kainai, norisi kažko nebešerti, tikimasi taip sutaupyti. Bet dvi trys savaitės iki planuojamo veršiavimosi ir pirmieji trys laktacijos mėnesiai yra labai svarbūs karvės sveikatai ir reprodukcijai užtikrinti bei siekiamai produkcijai gauti. O sutaupyti galime, kai karvę sėkmingai apsėkliname.

Dažna situacija ūkiuose, kai pirmoje laktacijos pusėje karves šeriame nepakankamai (trūksta energijos, baltymų ir mineralų), o antroje jos pusėje duodame per daug koncentruotą pašarą. Pagrindinė priežastis, kodėl karvės suserga (nuovalų susilaikymas, parezė, ketozė, šliužo dislokacija, acidozė, mastitas, laminitas) yra nevisavertis, nesubalansuotas šėrimas arba be atsakomybės (pagal „savo" racioną) dirbantis šėrikas. Kartu su ūkį aptarnaujančiu privačiu veterinarijos gydytoju analizuokite pieno sudėties tyrimus, tai leis išvengti šių susirgimų.

Skaudu žiūrėti skaičius „Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2013-2014 metų apyskaitoje 77": pačios produktyviausios mūsų valstybės karvės vidutiniškai išgyvena tik 2,1 laktaciją. Siektinas rezultatas, kai suformavus bandą ir pasiekus norimą produkcijos lygį, vidutinis karvės amžius yra 3,5 laktacijos (ūkis parduoda veislines telyčias), o nuolat didinant potencialą, 3 laktacijos (mažiau produktyvios karvės brokuojamos, o jų vietą užima pirmaveršės su didesniu genetiniu potencialu).

Analizuojant apyskaitos duomenis, matyti nuoseklus karvių produkcijos augimas, kuris jau siekia 6 968 kg iš karvės per laktaciją, tačiau nerimą kelia kiti gamybiniai rodikliai. Vien pieno ūkiai per metus praranda apie 61,54 mln. eurų pajamų: apie 22,44 mln. eurų dėl reprodukcijos valdymo nuostolių, 38,28 mln. eurų - dėl produkcijos sumažėjimo sergant slaptuoju tešmens uždegimu, 0,49 mln. eurų - dėl atvestų negyvų veršelių, 0,33 mln. eurų - dėl pavėluoto telyčių įvedimo į pieninių karvių bandą.

Visi supranta, kad tinkama karvių mityba labai svarbi. Juk sakoma: „Kas karvei ant liežuvio, tas bus ir piene". Karvių šėrimas yra pamatinis veiksnys, kuris nulemia jų sveikatingumą, produktyvumą, reprodukciją/vaisą ir ilgaamžiškumą, o visa tai didina pieno ūkio pajamas.

Buliaus parinkimas

Analizuojant informaciją apie bulių reproduktorių vertinimą, akivaizdu, kad jo įtaka gerinant bandą ženkli, todėl siūlome naudotis visomis galimybėmis, nes pieno savikainoje sąnaudos reprodukcijai sudaro mažiau kaip vieną procentą nuo visų patiriamų sąnaudų, o grąža didžiulė.

Vertinat bulius reproduktorius, pagrindinis vertinimo kriterijus išlieka dukterų produktyvumas, bet šio rodiklio įtaka bendrame veislinės vertės indekse pamažu mažėja ir vis daugiau vietos užima kiti ūkininkams naudingi ir svarbūs gamybiniai požymiai. Tai ūkinio naudojimo trukmė (ilgaamžiškumas), eksterjeras, vaisos rodikliai, somatinių ląstelių skaičius, melžimo greitis, veršiavimosi lengvumas, veršiavimosi eiga, dukterų gebėjimas apsivaisinti, pašarų konversija ir kiti.

Prieš darydami porų parinkimo planą, pasitarkite ir su jūsų ūkį aptarnaujančiu privačiu veterinarijos gydytoju. Pravartu žinoti, kokie karvių susirgimai registruoti dažniausiai, kaip sekėsi gydyti sergančias karves, ar ligos dažnai kartojasi, dėl kokių priežasčių buvo išbrokuotos karvės.

Ar tikslinga ir toliau karvėms ir telyčioms sėklinti aklai rinktis bulius reproduktorius, kurie labai didina pieningumą, bet jų gamybiniai rodikliai įvertinti žemiau vidurkio, jeigu ūkyje po atvedimo karvės gana dažnai suserga ketoze? Reikia gerai įvertinti ir turimą pašarų bazę, ar sugebėsite patenkinti šių karvių poreikius, realizuojant genetinį potencialą (karvė neturi varžtelio, kurį prisukus mažiau bėgs pieno ir ji suės mažiau pašarų).

eprodukcijos valdymas - padedant gydytojui

Reprodukcijos valdymas yra gana rimtas iššūkis. Sakoma, be reprodukcijos nebus ir produkcijos. Veršelio atvedimas reikalingas naujos karvės laktacijos startui, o telyčia reikalinga bandai papildyti. Per pirmąjį šimtadienį karvė atiduoda apie 50 proc. visos laktacijos pieno, ir juo daugiau tokių pirmųjų šimtadienių per karvės gyvenimą, tuo daugiau gauname pajamų iš karvės per jos gyvenimą. Prisiminkite ir tai, kad per pirmą sėkmingą laktaciją tik padengiamos jos užauginimo, kol telyčaitė tampa karve, išlaidos.

Labai svarbi karvės fiziologinė savybė yra ta, kad efektyviausiai pašaras konvertuojamas į pieną per pirmąsias 150-200 laktacijos dienų (didelės pajamos, palyginti su šėrimo kaštais), o antroje laktacijos pusėje pajamos, palyginti su šėrimo kaštais, labai sumažėja, nes karvė didelę dalį maisto medžiagų nukreipia kūno masei auginti. Nesukontroliavus šio proceso, melžiamas karves nupenime, o besiveršiuodamos arba po to jos suserga medžiagų apykaitos ligomis.

Analizuojant apyskaitos duomenis matyti, kad vidutinė trukmė tarp paskutinių dviejų apsiveršiavimų buvo 425 dienos, servis periodas - 150 dienų. O geras rezultatas, kai vidutinė trukmė tarp paskutinių dviejų apsiveršiavimų yra 390 dienų, servis periodas - 110 dienų.

Laiku atliktas ir efektyvus reprodukcijos valdymas iš karvės leis gauti per parą 2,04 euro daugiau pajamų.

Pavyzdys. Veršiavimosi intervalas 425 d. - 390 d. = 35 d. 35 d. x 50 karvių = 1 750 laktacijos dienų x 2,04 eurų/d. = 3 570 eurų per metus negautų pajamų.

Todėl siūlome į veterinarinių paslaugų teikimo sutartį su privačiu veterinarijos gydytoju įtraukti punktą dėl reprodukcijos valdymo. Atvykęs į ūkį privatus veterinarijos gydytojas (vieną arba du kartus per mėnesį, priklausomai nuo ūkio dydžio) atliks:

  • visų karvių, kurios yra 20-30 dienų po atvedimo, gimdos kontrolę (rektiškai, tikslas - įvertinti, ar gimda susitraukusi, ar nėra uždegimo). Nustačius susirgimą, paskirs gydymą;
  • rektiškai ištirs visas karves, kurios dar nerujojo 60 dienų po atvedimo (būtina įvertinti kiaušidžių ir gimdos būklę). Nustačius susirgimą, paskirs gydymą, jeigu reikės, bus pradėta rujos sinchronizacija;
  • ištirs veršingumą (tiriant ultragarso aparatu - nuo 26 parų amžiaus, o įprastu būdu - tik nuo 42-60 parų). Neveršingoms karvėms bus paskirtas gydymas arba rujos sinchronizacija;
  • taip pat rekomenduojame pakartotinai rektiškai ištirti visų karvių ir telyčių veršingumą, kai vaisius yra daugiau kaip 42 dienų amžiaus (dėl slapto aborto) ir užtrūkinant įtartinas karves (gali būti nepastebėtas abortas).

Nuostoliai dėl somatinių ląstelių

Apyskaitos duomenys taip pat rodo, kad ir toliau išlieka gana aukštas somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene. Per paskutinius kontrolės metus jis nebuvo nukritęs žemiau 450 tūkst./ ml. Padidėjęs SLS lemia pieno kiekybinius ir kokybinius pokyčius. Pieną gaminančios tešmens epitelio ląstelės dėl ligos tampa mažiau produktyvios, dėl to sumažėja ir primilžis. Ar produktyvumas labai sumažės, priklauso nuo uždegimo laipsnio, kurį galima nustatyti pagal SLS piene.

Dėl kiekvieno 100 tūkst./ml SLS padidėjimo (kai jų yra per 200 tūkst./ml) netenkama 2,5 proc. pieno produkcijos (tarkime, jei SLS bandoje siekia 500 tūkst./ml, tai netenkama 7,5 proc. pieno produkcijos). Dėl šio susirgimo iš karvės per laktaciją vidutiniškai prarandama apie 565 kg pieno, t. y. maždaug 117 eurų, tad 50 karvių bandoje tai sudarytų 5 850 eurų per metus negautų pajamų.

Ir čia ūkininkui gali padėti privatus veterinarijos gydytojas. Po kontrolinio melžimo (kai gausite pieno tyrimus) kartu su juo atsirinkite mastitu sergančias karves, įvertinkite pieno sudėties tyrimus (dėl ketozės, acidozės), peržiūrėkite šėrimo racioną ir šėrimo eigą, įvertinkite melžimo įrangos darbą ir melžimo higieną, laikymo sąlygas. Leiskite gydytojui įvertinti bendrą sveikatingumą, reikalui esant, atlikti greituosius pieno, šlapimo ir kraujo tyrimus, paimti pieno mėginius mikrobio loginiam tyrimui, o gavęs atsakymus iš laboratorijos, jis paskirs gydymą.

Naudokite tik privataus veterinarijos gydytojo paskirtus antimikrobinius preparatus ar kitus medikamentus ir tik jam kontroliuojant gydymo eigą. Nes neapgalvotas ir neatsakingas antimikrobinių preparatų naudojimas sudaro sąlygas aplinkoje daugintis atspariems patogenams, kurie sukelia susirgimus ir žmonėms.

Jeigu rekomenduotas gydymas jums atrodo neveiksmingas, kvieskite tą patį veterinarijos gydytoją, nes tik jis žino, kokius medikamentus naudojo. Nenuleiskite rankų, reikia mokytis vieniems iš kitų ir nuolat tobulėti.

Negyvų veršelių atvedama pernelyg daug

Apyskaitoje į akis krenta gana didelis atvestų negyvų veršelių skaičius (apie 6,3 proc.). Vertinat gamybinę informaciją, gaunamą iš ES pieno ūkių, gerai valdant ūkį atvestų negyvų veršelių skaičius būna mažesnis negu 3 procentai.

Negyvi veršiukai atvedami, kai:

  • laiku nesuteikiama pagalba veršiuojantis;
  • kompetencijos, suteikiant pirmąją pagalbą atvedimo metu, trūkumas;
  • neskubama kviestis veterinarijos gydytojo, kad būtų suteikta profesionali pagalba atvedimo metu, o reikalui esant - atliktas cezario pjūvis.

Gimęs negyvas veršiukas būna ir kitų karvės susirgimų priežastis. Neprofesionaliai teikiant pagalbą būna suplėšoma makštis, įnešamas užkratas į gimdą, dėl ko paskui ilgai vargstame, kol tą karvę vėl apvaisiname.

Pasirašius veterinarinių paslaugų tiekimo sutartis su privačiu veterinarijos gydytoju, jis įsipareigoja paslaugas teikti 24 valandas per parą ir 365 dienas. Suteikime galimybę visiems veršiukams išvysti dienos šviesą ir gyventi.

Daugiau kaip trečdalis telyčių veršiuojasi per vėlai

Analizuojant apyskaitos duomenis, akį rėžia gana didelis telyčių, kurios pirmą kartą veršiavosi vyresnės negu 26 mėnesių amžiaus, procentas (37,6 proc.). Žinoma, amžius yra svarbus tik tuomet, jeigu telyčios yra gerai išsivysčiusios (priesvoris per parą turi būti ne mažesnis kaip 750 g).

Gerai valdant veislinių telyčių bandą, jos pirmą kartą veršiuojasi 24-25 mėn. amžiaus (skubėti irgi nerekomenduojama). Telyčia sėklinimui yra pasirengusi, kai jos amžius yra apie 14 mėn., svoris - apie 380 kg, aukštis - apie 130 cm, įmitimas - apie 3 balus.

Siūlome reguliariai kontroliuoti veislinių telyčių auginimą, nes kiekviena papildoma diena po 24 mėn. amžiaus, kai ši telyčia jau galėjo atsivesti pirmą veršiuką ir pradėti laktaciją (atsipirkimą), mažina ūkio pajamas 1,85 euro per vieną dieną. Tiek kainuoja telyčios išlaikymas: šėrimas, kreikimas, priežiūra, tvarto ir kt. įrengimų amortizacija.

Telyčių auginimas bandos pakeitimui pieno savikainoje sudaro apie 15 proc. išlaidų. Todėl siūlome, jeigu nepastebėjote telyčios rujojančios iki 16 mėn. amžiaus, arba telyčią jau sėklinote du kartus ir ji surujojo trečią kartą, kvieskitės privatų veterinarijos gydytoją, kad jas ištirtų ir paskirtų reikiamą gydymą. Telyčių reprodukcijos valdymą derinkite su karvių reprodukcijos valdymu - taip bus efektyviau.

Modernizuojant pieno ūkius ir nuolat gerinant bandų genetinį potencialą, didėja primilžis. Todėl turi gerėti ir ūkio valdymas, o jame privalo dalyvauti ir veterinarijos gydytojas. Kur yra gyvuliukas, ten turi būti ir daktariukas. Ir ne tik susirgusius gyvuliukus gydyti, bet, svarbiausia, kad užkirstų kelią ligoms.

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija (LVGA) yra Žemės ūkio rūmų narė, nes dirba ir padeda ūkininkams. Todėl ūkininkai ir veterinarijos gydytojai turi sutarti, nes plaukia ta pačia valtimi ir negali išgyventi vieni be kitų. Esame vieni kitiems reikalingi, todėl didinkime pasitikėjimą, kad mūsų bendras darbas būtų naudingas visiems.