Bitės padeda išsaugoti biologinę įvairovę kaimo vietovėse, pagamina daug plačiai pritaikomų produktų ir yra neatskiriama įvairių ekosistemų dalis. Kokios yra bitininkystės plėtros tendencijos pasaulyje?

Remiantis „Faostato" duomenimis, 2013 m. pasaulyje buvo auginama 81 mln. bičių šeimų. Beveik pusė jų laikoma Azijoje. Per penkerius metus, nuo 2009- ųjų, bičių šeimų skaičius pasaulyje išaugo 6 proc., Azijoje - 7, o kituose žemynuose - vidutiniškai po 5 proc. Tik Okeanijoje bičių šeimų sumažėjo 5 procentais.

Azija

Azijoje 2013 m. daugiausia bičių šeimų buvo laikoma Indijoje (11,6 mln.), Kinijoje (8,9), Turkijoje (6,6), Irane (3,2) ir Pietų Korėjoje (1,8 mln.). Palyginti su 2009-aisiais, iš šio regiono valstybių labiausiai bičių padaugėjo Gruzijoje ir Azerbaidžane (po 67 proc.), kur jos sudarė atitinkamai 0,3 ir 0,2 mln. šeimų. Daugelyje Azijos šalių bičių šeimų skaičius per penkerius metus augo, sumažėjo tik Irane ir Korėjoje (po 9 proc.).

Bitininkystė Azijoje žinoma nuo seniausių laikų. Vykstant karams armėnų, gruzinų ir kitų tautų protėviai jas net naudojo kovai su užpuolikais. Seniausias bitininkystės būdas - medžioklinė bitininkystė (kai išlaužomos drevės medžiuose ir surenkamas ten esantis medus; neretai bitės atbaidomos dūmais), Indijoje toks bitininkystės būdas išlikęs iki šių dienų. Pradėjus bites laikyti aviliuose, Azijoje jie buvo gaminami iš degto molio. Tokių dar ir dabar yra Artimuosiuose Rytuose (Irane, Afganistane, Turkijoje). Taip pat buvo naudojami iš vytelių pinti ir apdrėbti moliu aviliai.

Europa

Europoje 2013 m. buvo laikoma apie 16,9 mln. bičių šeimų, iš jų apie 71 proc. - Europos Sąjungos šalyse. Likusios bičių šeimos laikomos Rusijoje (3,3 mln.), Serbijoje (0,7), Bosnijoje ir Hercegovinoje (0,4), Albanijoje (0,2 mln.). ES daugiausia bičių šeimų laikoma Ispanijoje (20 proc.), Lenkijoje (12), Graikijoje (11), Rumunijoje (10 proc.). Bitininkyste visai nesiverčiama Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Airijoje. Palyginus su 2009 m., Europoje bičių šeimų skaičius išaugo 9 proc., ES - 5 procentais.

Kaip ir Azijoje, Europoje bitės laikytos nuo seniausių laikų. Senovės graikai avilius su bitėmis laivais plukdydavo į žydinčių augalų regionus. Efeso Artemidės šventykloje deivės galvą puošė pynė iš šakų su vaisiais ir ant jų besiilsinčiomis bitėmis. Šios šventyklos žynės buvo vadinamos melisomis (bitėmis). Turtingo Efeso miesto herbe buvo vaizduojama bitė. Aukodami aukas senovės graikai ir romėnai medumi apipildavo vaisius ir gyvūnus.

Lietuvoje 2013 m. pabaigoje laikyta 92,1 tūkst. bičių šeimų. Per penkerius metus jų sumažėjo apie 10 proc. Daugiausia bičių netenkama dėl infekcinių ligų.

Senovės Lietuvoje medumi ir vašku buvo mokamos duoklės. Kartu su dovanojamomis žemėmis bažnyčia gaudavo ir drevininkų. Už drevių gadinimą, medaus vogimą grėsė mirties bausmė.

Afrika

Afrikoje 2013 m. daugiausia bičių šeimų buvo laikoma Etiopijoje (5,3 mln.), Tanzanijoje (2,9), Kenijoje (1,8), Centrinės Afrikos Respublikoje (1,6) ir Angoloje (1,2 mln.). Daugelyje Afrikos valstybių bičių šeimų skaičius augo, o sumažėjo tik Egipte (net 20 proc.!). Bitininkystė populiari ne visoje Afrikoje. Gana dažnas reiškinys yra medžioklinė bitininkystė.

Amerika

Pietų Amerikoje daugiausia bičių šeimų 2013 m. buvo laikoma Argentinoje (3,0 mln.), Brazilijoje, (1,1), Urugvajuje ir Čilėje (po 0,5 mln.). Per penkerius metus, nuo 2009-ųjų, labiausiai bičių šeimų skaičius pakito Brazilijoje - išaugo 7 proc. Po 4 proc. bičių šeimų skaičius padidėjo Kolumbijoje ir Venesueloje.

Bitininkyste Pietų Amerikoje pirmieji pradėjo verstis išeiviai iš Europos, kurie šią žemės ūkio šaką gerai išmanė. Pavyzdžiui, Paragvajuje apie 1900 m. aktyviai bitininkavo vokiečiai ir rusai, o Brazilijoje - ukrainiečiai. Šitai nustatyta pagal tai, kokio tipo aviliai tuo metu plito.

Šiaurės Amerikoje daugiausia bičių šeimų laikoma Jungtinėse Valstijose - 2,6 mln. Jų skaičius per penkerius metus išaugo 6 proc. 2012 m. JAV buvo apie 115-125 tūkst. bičių laikytojų. Dauguma jų turėjo mažiau negu po 25 avilius. Tokie bitininkai vadinami mėgėjais. Komerciniai bitininkai laiko nuo 300 iki kelių dešimčių tūkstančių avilių. Dažniausiai tai šeimos verslas, perduodamas iš kartos į kartą. Bitininkai perkelia savo bitynus keletą kartų per metus iš vienos vietos į kitą. Taip pat jie teikia ūkininkams sodų ir plantacijų apdulkinimo paslaugas. Už vieno avilio pastatymą bitininkams mokama 35-60 JAV dolerių per mėnesį.

Kanadoje 2013 m. buvo laikoma 0,6 mln. bičių, jų skaičius, palyginti su 2009-aisiais, išaugo 6 procentais.

Okeanija

Okeanijoje daugiausia bičių šeimų laikoma Naujojoje Zelandijoje - 0,5 mln. Dvigubai mažiau jų yra Australijoje - 0,2 mln. Nuo 2009 m. jų skaičius Naujojoje Zelandijoje išaugo 18 proc., o Australijoje sumažėjo 32 procentais.

Bitininkystė Australijoje unikali tuo, kad čia visus metus galima bitininkauti. Profesionalūs bitininkai keliauja su savo bitėmis didelius atstumus, ir bitės yra nuolat aprūpinamos maistu. Čia nėra ligų, varginančių bites daugelyje šalių. Australijoje dominuoja įvairių eukaliptų medus.

Medaus gamyba

Pagrindinė bičių produkcija yra medus ir vaškas. Daugiausia medaus ir vaško 2013 m. pagaminta Azijoje. Daugiau kaip pusė viso medaus buvo išsukta Kinijoje (450 tūkst. t). Kitos šalys, stambios medaus gamintojos, yra Turkija (94,7 tūkst. t) ir Indija (61 tūkst. t). Duomenis apie vaško gamybą 2013 m. pateikė nedaug šalių. Jais remiantis teigiama, kad iš Azijos šalių daugiausia vaško pagaminta Indijoje (23,2 tūkst. t), Turkijoje (4,2) ir Pietų Korėjoje (3,1 tūkst. tonos).

Europoje daugiausia medaus 2013 m. pagaminta Ukrainoje (73,7 tūkst. t), Rusijoje (68,4 tūkst. t) ir Ispanijoje (30,6 tūkst. t). Remiantis Europos šalių, pateikusių duomenis apie vaško gamybą, duomenimis, daugiausia jo gauta Ispanijoje (1,5 tūkst. t), Graikijoje (0,44) ir Prancūzijoje (0,42 tūkst. tonos).

Daugiausia iš Pietų Amerikos šalių medaus prisukama Argentinoje (80,0 tūkst. t), Brazilijoje (35,4) ir Urugvajuje (20,0 tūkst. t). Minėtos šalys pagamino ir daugiausia šiame žemyne vaško (nuo 4,7 tūkst. t Brazilijoje iki 1,0 tūkst. t Urugvajuje).

Afrikoje daugiausia medaus 2013 m. prisukta Etiopijoje (45,0 tūkst. t), Tanzanijoje (30,0) ir Angoloje (23,3 tūkst. t). Vaško daugiausia pririnkta Etiopijoje (5,0 tūkst. t), Kenijoje (2,5) ir Angoloje (2,3 tūkst. tonos).

JAV 2013 metais prisukta 67,8 tūkst. t medaus, o Kanadoje - 34,6 tūkst. t. Vaško JAV gauta 1,6 tūkst. tonos.

Okeanijoje daugiausia medaus 2013 metais prisukta Naujojoje Zelandijoje (17,9 tūkst. t) ir Australijoje (10,5 tūkst. t.). Vaško šiose šalyse pagaminta apie 0,6 tūkst. tonos.

Duomenys apie bičių produktyvumą pasaulyje nevienareikšmiai. Remiantis „Faostato" duomenimis, vidutiniškai pasaulyje iš vieno avilio gaunama 45 kg medaus per metus. Tačiau skiriasi įvairiuose šaltiniuose pateikiami įvairių šalių duomenys, pvz., Australijos vietovėse iš avilio prisukamo medaus kiekis svyruoja nuo 39 iki 200 kg, Indijoje - nuo 15 iki 35 kg. 2013 m. JAV vidutiniškai buvo prisukama apie 25 kg iš avilio.

2012 m. daugiausia medaus ir vaško eksportavo Azija, tačiau gyvų bičių daugiausia išvežė Pietų Amerika ir Okeanija.

Daugiausia medaus 2012 m. importavo Japonija, Italija ir Nyderlandai. Japonijos importas sudarė apie 7 proc. viso pasaulinio medaus importo. Daugiausia vaško importavo Vokietija ir Prancūzija. Gyvų bičių daugiausia importavo Kazachstanas, Saudo Arabija ir Čilė, vidutiniškai po 22 tūkst. bičių šeimų.

Iš Lietuvos 2014 m. eksportuota 815 t, o importuota - 849 t medaus. Palyginti su 2010-aisiais, eksportas išaugo 4 kartus, o importas - 1,7 karto.

Daugiausia medaus išvežta į Vokietiją - 28 proc., Daniją ir Graikiją - po 12 proc., Estiją - 11 proc. viso eksportuoto medaus. Daugiausia medaus importuota iš Ukrainos - 38 proc., Lenkijos - 29 proc. ir Kinijos - 22 proc. Vidutinė eksportuoto medaus kilogramo kaina 2014 m. sudarė 2,8 euro. Tai 7 proc. mažiau negu vidutinė 2010 m. eksportuoto medaus kaina. Vidutinė importuoto medaus kaina 2014 m. buvo 2,1 Eur/kg. Tai 14 proc. mažiau negu 2010-aisiais.

Medaus kainos pasaulyje įvairuoja. „Faostato" duomenimis, didžiausia medaus kaina pasaulyje 2012 m. buvo Jemene. Šis medus vertinamas dėl jo skonio, medicininių savybių. Tai lemia ypatinga šio krašto augmenija.

Medaus kainos pasaulio šalyse 2012 m., palyginti su 2009-aisiais, išaugo daugiau negu 30 proc. Tačiau šalyse, kuriose medaus kaina mažiausia, kainos augo nežymiai ar net sumažėjo (Kenijoje ir Argentinoje).

„Faostato" duomenimis, vidutiniškai vienam pasaulio gyventojui 2011 m. teko 0,23 kg medaus per metus. Lietuvoje suvartota 0,72 kg medaus per metus vienam žmogui. Tai 6 proc. daugiau negu 2010-aisiais.