Didelė produktų įvairovė, ypač augant gyvulininkystės produktų importui, išplečia vartotojų pasirinkimo galimybes. Kokie veiksniai nulemia vartotojų apsisprendimą rinktis lietuviškus ar įvežtinius gyvulininkystės produktus? Kokiai daliai pirkėjų svarbiau kaina, o kokiai - kokybė?

Statistikos departamento duomenimis, 2014 m., palyginti su 2011-aisiais, pieno ir pieno produktų, paukščių kiaušinių, natūralaus medaus ir kitų gyvūninės kilmės maisto produktų importo vertė padidėjo 56 proc., mėsos ir mėsos valgomųjų subproduktų - 16 proc. Įvežtų iš užsienio šalių gyvulininkystės produktų paskirstymas turėjo įtakos Lietuvos vartotojų prioritetams ir pirkimo elgsenai. Kai kurių lietuviškų gyvulininkystės produktų dalis vidaus rinkoje mažėjo, o importuotų - didėjo. Pavyzdžiui, 2014 m., palyginti su 2011-aisiais, lietuviškų pieno produktų dalis vidaus rinkoje sumažėjo nuo 86 iki 79 proc. Koks Lietuvos vartotojų požiūris į lietuviškus gyvulininkystės produktus ir kokia vartotojų pirkimo elgsena minėtų pokyčių kontekste?

Lietuvos vartotojų požiūrį į lietuviškus gyvulininkystės produktus ir pirkimo elgseną tyrė Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai", 2014 m. rugpjūčio mėnesį atlikusi reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą (iš viso apklausti 1 009 suaugę Lietuvos gyventojai, kurie pirko ir / arba vartojo gyvulininkystės produktus (mėsą ir jos produktus, pieną ir jo produktus, kiaušinius, medų) per paskutiniuosius vienus metus. Apklausa vyko 75 Lietuvos vietovėse (36 miestuose ir 39 kaimo vietovėse). Buvo aplankyti 1 553 namų ūkiai (būstai).

Visų respondentų buvo paprašyta įvertinti 10 veiksnių (kainos, šviežumo, skonio, išvaizdos, lietuviškos kilmės, konkretaus prekės ženklo / konkretaus gamintojo, ekologiškumo, tinkamumo ir palankumo sveikatai, nekenksmingumo aplinkai, gyvūnų gerovės) svarbą renkantis pirkti mėsą, pieną ir jų produktus, kiaušinius, medų. Paaiškėjo, kad svarbiausias veiksnys yra šviežumas (vidutinis balas - 4,66 iš 5 galimų). Kiti 2 svarbūs veiksniai yra skonis ir kaina (vidutiniai balai - atitinkamai 4,52 ir 4,46). Lietuviška kilmė atsidūrė 5 vietoje (vidutinis balas - 4,16) - ją, kaip labai svarbų ir greičiau svarbų veiksnį, nurodė 77 proc. respondentų.

Siekiant nustatyti vartotojų, kurie renkasi lietuviškus gyvulininkystės produktus, dalį, respondentų buvo paprašyta nurodyti, kaip dažnai (visada, dažnai, kartais, retai, niekada) jie, pirkdami / vartodami gyvulininkystės produktus, renkasi lietuviškus. Pagal pasirinkimo dažnumą respondentai suskirstyti į 2 grupes: vartotojai, besirenkantys lietuviškus gyvulininkystės produktus (t. y. tie, kurie pirkdami / vartodami gyvulininkystės produktus visada, dažnai ir kartais renkasi lietuviškus), ir vartotojai, nesirenkantys lietuviškų gyvulininkystės produktų (t. y. retai arba niekada nesirenka lietuviškų).

Pirkdami / vartodami gyvulininkystės produktus, 19 proc. respondentų visada renkasi lietuviškus, 62 proc. juos renkasi dažnai, 9 proc. - kartais, 5 proc. - retai, 1 proc. - niekada nesirenka lietuviškų ir 4 proc. - nežino. Taigi, vartotojų, besirenkančių lietuviškus gyvulininkystės produktus, dalis sudaro 90 proc., o vartotojų, nesirenkančių lietuviškų gyvulininkystės produktų, dalis - tik 6 proc. Rinktis lietuviškus gyvulininkystės produktus labiau linkusios moterys, 30-49 metų amžiaus asmenys, didžiausias pajamas (daugiau kaip 2 500 Lt arba 725 Eur) gaunantys respondentai, didmiesčių gyventojai. Prie nesirenkančių lietuviškų gyvulininkystės produktų dažniau priskirtini vyrai, 18-29 metų amžiaus asmenys, respondentai, gaunantys mažiausias pajamas (mažiau kaip 1 500 Lt arba 435 Eur), kaimo gyventojai.

Apklausa atskleidė, kad lietuviškų gyvulininkystės produktų pasirinkimą nulemia 3 svarbiausi veiksniai - šviežumas, geras skonis ir palanki kaina. Šviežumą nurodė 74 proc. respondentų. Šį veiksnį dažniau paminėjo moterys, 30-49 metų amžiaus asmenys, respondentai, gaunantys didžiausias pajamas, miestų gyventojai. Gerą skonį nurodė 55 proc. respondentų. Šį veiksnį dažniau paminėjo moterys, 18-29 metų amžiaus asmenys, respondentai, gaunantys didžiausias pajamas, didmiesčių gyventojai. Palankią kainą nurodė 49 proc. respondentų. Šį veiksnį dažniau paminėjo vyrai, 30-49 metų amžiaus asmenys, respondentai, gaunantys mažiausias pajamas, kaimo ir miestų gyventojai.

Svarbiausias veiksnys, lemiantis vartotojų apsisprendimą nesirinkti lietuviškų gyvulininkystės produktų, yra nepalanki kaina, kurią nurodė 35 proc. respondentų. Šį veiksnį dažniau paminėjo vyrai, 18-29 metų amžiaus asmenys, respondentai, gaunantys mažiausias pajamas, miesto gyventojai. Kiti 2 svarbūs veiksniai, lemiantys vartotojų apsisprendimą nesirinkti lietuviškų gyvulininkystės produktų, yra per trumpas produktų tinkamumo vartoti terminas ir nepakankamas asortimentas. Šiuos veiksnius nurodė po 10 proc. respondentų. Per trumpą tinkamumo vartoti terminą dažniau paminėjo vyrai, 30-49 metų amžiaus asmenys, respondentai, gaunantys mažiausias pajamas, kaimo gyventojai, o nepakankamą asortimentą - vyrai, 18-29 metų amžiaus asmenys, respondentai, gaunantys didžiausias pajamas, didmiesčių gyventojai. Beje, 49 proc. respondentų į šį klausimą nepateikė atsakymo.

Daugumos gyventojų (71 proc.) nuomone, jie daugiau pirktų lietuviškų gyvulininkystės produktų, jei kaina būtų palankesnė. Tai yra pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti vartotojus daugiau pirkti lietuviškų gyvulininkystės produktų. Šį veiksnį dažniau paminėjo moterys, 50 metų amžiaus ir vyresni asmenys, respondentai, gaunantys mažiausias pajamas, didmiesčių gyventojai. 28 proc. respondentų nurodė, kad lietuviškus gyvulininkystės produktus daugiau pirkti paskatintų aukštesnė kokybė. Šį veiksnį dažniau paminėjo vyrai, 30-49 metų amžiaus asmenys, respondentai, gaunantys didžiausias pajamas, miestų gyventojai. 27 proc. respondentų nurodė, kad lietuviškus gyvulininkystės produktus daugiau pirkti paskatintų galimybė įsigyti jų visose prekybos vietose. Šį veiksnį dažniau paminėjo 30-49 metų amžiaus asmenys, respondentai, gaunantys didžiausias pajamas, miestų ir didmiesčių gyventojai.

Dauguma Lietuvos gyventojų, pirkdami konkrečius gyvulininkystės produktus, pirmenybę teikia lietuviškiems: 88 proc. respondentų pirmenybę teikia lietuviškai grietinei ir geriamajam pienui, 85 proc. - medui, 84 proc. - kefyrui ir kitiems raugintiems pieno gėrimams, 81 proc. - kiaušiniams, varškei ir varškės sūriams, sūreliams, 80 proc. - sviestui, 74 proc. - paukštienai, 73 proc. - kiaulienai, 71 proc. - mėsos gaminiams (dešroms, dešrelėms, skilandžiams ir pan.). Lietuviškam jogurtui pirmenybę teikia 63 proc. respondentų, valgomiesiems ledams - 61 proc., fermentiniams sūriams - 57 proc., tačiau šių paminėtų produktų iš viso neperka 13-15 proc. apklaustųjų. Palyginti didelei daliai respondentų (16-23 proc.), perkant šiuos produktus, kilmės šalis nėra svarbi.

Taigi didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, pirkdami / vartodami gyvulininkystės produktus, renkasi lietuviškus, ir ši visuomenės dalis sudaro 90 proc. Svarbiausias veiksnys, nulemiantis vartotojų apsisprendimą rinktis lietuviškus gyvulininkystės produktus, yra šviežumas. Svarbiausias veiksnys, nulemiantis vartotojų apsisprendimą nesirinkti lietuviškų gyvulininkystės produktų, yra nepalanki kaina.

***

Mažiausiai Lietuvoje perkami / vartojami šie gyvulininkystės produktai:

• arkliena, aviena, ožkiena, triušiena - jos neperka / nevartoja 62 proc. respondentų, o didžioji dalis tokią mėsą perkančių pirmenybę teikia lietuviškai produkcijai (23 proc. visų apklaustųjų);
• pelėsiniai sūriai - jų neperka / nevartoja 48 proc. respondentų, o perkančių pelėsinius sūrius nuomonė išsiskyrė - daliai jų kilmės šalis nesvarbi (20 proc. visų apklaustųjų), dalis pirmenybę teikia lietuviškiems pelėsiniams sūriams (17 proc.), kita dalis - užsienyje pagamintiems (12 proc.);
• jautiena - jos neperka / nevartoja 36 proc. respondentų, o didžioji dalis perkančių jautieną pirmenybę teikia lietuviškai produkcijai (46 proc. visų apklaustųjų).