Paukštininkystė mūsų šalyje turi gilias tradicijas, tačiau dar nėra labai reikšminga žemės ūkio šaka. Remiantis žemės ūkio ekonominėmis sąskaitomis, Lietuvoje 2014 m. paukštiena sudarė 5,4 proc. visos žemės ūkio produkcijos. Vidutiniškai ES-28 šalyse paukštienos produkcijai teko 5,5 procento.

Didžiausią dalį paukštininkystės produkcija sudaro Lenkijoje - 12 proc., po 11 proc. Kipre ir Vengrijoje, mažiausią - Liuksemburge - 0,1 proc., Graikijoje ir Airijoje - po 2 proc. Nors kai kuriose šalyse paukštininkystės dalis žemės ūkio produkcijoje nėra didelė, tačiau šios žemės ūkio šakos reikšmė auga.

Pasaulyje 2013 m.* buvo auginama 24 mlrd. paukščių. Net 91 proc. visų paukščių sudarė vištos (21,7 mlrd.). Antys struktūroje sudarė 5 proc., ir jų buvo 1,3 mlrd. Kalakutų, žąsų, patarškų dalis siekė vos po 2 proc. Balandžių ir kitur nepriskirtų paukščių pasaulyje buvo auginama 32,4 mln.

Per dvidešimt metų pasaulyje auginamų paukščių skaičius kito netolygiai. Labiausiai išaugo auginamų vištų skaičius - 67 proc. Žąsų ir patarškų buvo auginama 66 proc., ančių - 52 proc. daugiau. Kalakutų ir balandžių skaičius augo nežymiai, vos iki 5 procentų.

Nagrinėjant 2013 m. paukščių struktūrą žemynuose, pastebima, jog Azijoje buvo auginama 88 proc. visų ančių, 86 proc. visų žąsų ir patarškų, 56 proc. visų pasaulyje augintų vištų ir pusė balandžių bei kitų paukščių. Taip yra todėl, kad Azijoje gajos tūkstantmetės ančių, žąsų ir balandžių veisimo tradicijos. Tačiau tik 3 proc. pasaulio kalakutų užauginama Azijoje. Juos auginant pirmauja Šiaurės Amerika, kurioje 2013-aisiais užauginta 53 proc. viso pasaulinio skaičiaus. Tai irgi gali būti paaiškinama tradicija - kalakutai po pasaulį pasklido iš Šiaurės Amerikos.

Azijoje 2013 m. buvo laikoma 11,6 mlrd. vištų. Palyginti su 2009-aisiais, jų skaičius išaugo 6 proc. Kinijoje jų buvo auginama 4,7, Indonezijoje - 1,8, Irane - 0,9 mlrd. Azijoje užauginta 1,1 mlrd. ančių, 1 proc. mažiau negu 2009 m. Antys daugiausia buvo auginamos Kinijoje (695 mln.), Vietname (83 mln.) ir Malaizijoje (51 mln.). Žąsų ir patarškų Azijoje buvo auginama 0,3 mlrd., tačiau 9 proc. mažiau negu 2009 m. Beveik visi šie paukščiai buvo auginami Kinijoje. Kalakutai Azijoje nėra labai populiarūs, jų auginta 12,6 mln. Šis skaičius nežymiai išaugo, palyginti su 2009-aisiais. Daugiausia jų buvo auginama Izraelyje (3,3 mln.), Turkijoje (2,8 mln.) ir Irane (2,0 mln.). Balandžių ir kitų paukščių Azijoje buvo auginama 16,1mln. (Kinijoje - 7,7 mln., Saudo Arabijoje - 5,5, Sirijoje - 1,4 mln.).

Afrikoje 2013 m. buvo auginama 1,8 mlrd. vištų. Palyginti su 2009-aisiais, jų skaičius išaugo 11 proc. Daugiausia jų buvo auginama Pietų Afrikos Respublikoje (200 mln.), Maroke (185 mln.), Nigerijoje (165 mln.). Ančių čia buvo auginama 25,5 mln. Per nagrinėjamą laikotarpį šių paukščių skaičius išaugo 5 proc. Gausiausiai šių paukščių auginta Egipte (15,7 mln.), Madagaskare (4,3 mln.) ir Mozambike (1,8 mln.). Kalakutai Afrikoje taip pat nelabai populiarūs. Jų buvo 20,9 mln. Tačiau, palyginti su 2009-aisiais, skaičius išaugo 15 proc. Daugiausia kalakutų buvo Maroke (10 mln.), Tunise (6,3 mln.), Madagaskare (2,2 mln.). Žąsų ir patarškų Afrikoje 2013 metais buvo auginama 25,3 mln. Per penkerius metus jų skaičius išaugo 14 proc. Daugiausia jų buvo auginama Mozambike (15 mln.), Egipte (7,1 mln.) ir Madagaskare (3 mln.). Balandžių ir kitų paukščių buvo 16,1 mln., iš jų 13,3 mln. buvo Egipte, o likusieji - Namibijoje.

2013 metais Europoje buvo auginama 2,1 mlrd. vištų. Per penkerius metus jų skaičius išaugo 12 proc. Daugiausia jų buvo auginama Rusijoje (447,6 mln.), Ukrainoje (195,3 mln.) ir Prancūzijoje (167,6 mln.). Ančių Europoje buvo auginama tik 87 mln., palyginti su 2009-aisiais, jų skaičius išaugo 4 proc. Gausiausiai jų buvo auginama Rusijoje (27,3 mln.), Prancūzijoje (26,2 mln.) ir Ukrainoje (10,5 mln.). Kalakutai Europoje populiaresni negu antys. Jų buvo auginama 112,3 mln., ir per penkerius metus jų skaičius išaugo 3 proc. Populiariausi jie buvo Italijoje (25,2 mln.), Prancūzijoje (20,0 mln.) ir Rusijoje (19,0 mln.). Žąsų ir patarškų buvo auginama 21,3 mln., iš kurių Lenkijoje - 6,1 mln., Ukrainoje - 5,6 mln., Rumunijoje - 4,7 mln. Europoje 2013 m. buvo auginama 2,8 mln. balandžių ir kitų paukščių. Jų skaičius per penkerius metus nekito. „Faostato" duomenimis, jų buvo auginama tik Prancūzijoje (1,8 mln.) ir Albanijoje (1,0 mln.).

Europos Sąjungoje 2013 m. buvo auginama 63 proc. visų Europoje augintų vištų. Pagal ES auginamų paukščių struktūrą čia dominavo vištų auginimas.

Lietuvoje 2014 m. dominavo vištų auginimas. Kiti paukščiai sudarė tik 1,6 proc. nuo visų Lietuvoje augintų paukščių.

Pietų Amerikoje 2013 m. buvo auginama 2,2 mlrd. vištų, palyginti su 2009-aisiais, jų skaičius išaugo 6,8 proc. Daugiau negu pusė visų vištų buvo auginama Brazilijoje - 1,2 mlrd., Bolivijoje - 200 mln., Kolumbijoje - 165 mln. Ančių Pietų Amerikoje buvo auginama 9,3 mln., tačiau jų skaičius per nagrinėjamus metus išaugo 10 proc. Gausiausiai jų auginta Brazilijoje (3,8 mln.), Argentinoje (2,6) ir Paragvajuje (1,3 mln.). Kalakutų buvo auginama 64,6 mln., kurių pusė - Čilėje (32 mln.), Brazilijoje (28,9), Argentinoje - 3,1 mln. Žąsų ir patarškų - tik 0,4 mln. Palyginti su 2009 m., jų skaičius išaugo 5 procentais.

Šiaurės Amerikoje 2013 m. buvo auginama 2,1 mlrd. vištų. 92 proc. visų vištų buvo auginama JAV ir 8 proc. - Kanadoje. Kalakutų Šiaurės Amerikoje buvo auginama 245,7 mln., iš kurių 240 mln. - JAV. Palyginti su 2009 m., bendras kalakutų skaičius Šiaurės Amerikoje sumažėjo 3 proc. Ančių, žąsų ir patarškų buvo auginama negausiai, atitinkamai 8,8 ir 0,4 mln. Apie 83 proc. visų ančių augino JAV. Žąsys ir patarškos buvo auginamos tik Kanadoje.

Okeanijoje 2013 m. auginta 126,6 mln. vištų. Palyginti su 2009-aisiais, augintų vištų skaičius išaugo 5 procentais Australijoje jų buvo auginama 98,7, Naujojoje Zelandijoje - 14,7 ir Melanezijoje - 10,8 mln. Iki 1950 m. Australijoje nebuvo stambių paukštininkystės ūkių, tuo metu ten buvo auginama tik apie 3 mln. paukščių. Tačiau situacija kito, vištienos gamyba ir vartojimas išaugo.

Kalakutų ir ančių Okeanijoje buvo auginama po 1,4 mln., o žąsų ir patarškų - tik 82 tūkstančiai.

Paukštienos gamyba ir prekyba

Pasaulyje 2013 m. buvo pagaminta 95,6 mln. t vištienos. Palyginti su 2009-aisiais, šios mėsos gamyba išaugo 15 proc. Didžiausiais augimas buvo Okeanijoje - 27 proc., o Pietų Amerikoje ir Europoje - po 21 proc. Vidutinis vištos skerdenos svoris pasaulyje 2013 m. buvo 1,57 kg, tačiau svyravo nuo 1,18 kg Afrikoje iki 2,03 kg Pietų Amerikoje. Kalakutienos pasaulyje pagaminta 5,5 mln. t, tačiau per penkmetį gamyba išaugo tik 2 proc. Didžiausias šių paukščių gamybos augimas buvo Afrikoje - 23 proc. Vidutinis kalakuto skerdenos svoris pasaulyje buvo 8,84 kg - svyravo nuo 3,53 Okeanijoje iki 10,74 kg Šiaurės Amerikoje. 2013 m. pasaulyje buvo pagaminta 4,3 mln. t antienos - 12 proc. daugiau negu 2009-aisiais. Vidutinis skerdenos svoris buvo 1,51 kg (nuo 1,39 kg Azijoje iki 3,01 kg Europoje). Pasaulyje žąsų ir patarškų pagaminta 2,7 mln. t skerdenos, vidutinis jos svoris buvo 3,95 kg.

Kiaušinių gamybos apimtys 2013 m., palyginti su 2009-aisiais, pasaulyje išaugo 9 proc. Didžiausias augimas buvo Okeanijoje ir Afrikoje, atitinkamai 32 ir 18 proc. Kitų paukščių kiaušinių gamyba per nagrinėjamą laikotarpį išaugo 8 proc. Šių kiaušinių gavyboje dominavo Azija.

2012 m. pasaulyje eksportuota 12,6 mln. t vištienos. Daugiausia jos išvežė Pietų Amerikos šalys - Brazilija - 3,6 mln. t, Argentina - 0,3 mln. t. Kalakutienos daugiausia eksportavo Europos šalys: Lenkija 117,1 tūkst. t, Vokietija 96,5 tūkst. t ir Prancūzija 87,3 tūkst. t. Daugiausia antienos išvežta iš Europos šalių - iš Prancūzijos 36,8 tūkst. t, Vengrijos 34,3 tūkst. t ir iš Vokietijos 23,9 tūkst. t. Žąsų ir patarškų mėsos eksportas pasaulyje, palyginti su kitomis paukštienos rūšimis, buvo nežymus - tik 50,6 tūkst. t. Tačiau čia taip pat dominavo Europos šalys - Vengrija eksportavo 18,3 tūkst. t, Lenkija - 16,1 tūkst. t ir Vokietija 1,2 tūkst. tonų.

Apie pusę visos 2012 m. pasaulyje parduodamos vištienos importavo Azijos, 27 proc. - Europos ir 14 proc. - Afrikos šalys. Daugiausia vištienos importavo Kinija. Dešimt pagrindinių vištienos įsivežusių šalių nupirko apie 14 proc. viso pasaulinio importo kiekio.

Nors pusė viso pasaulinio 2012 m. kalakutienos importo buvo į Europos valstybes, tačiau daugiausia jos įsivežė Afrikos valstybė Beninas ir Kinija. Dešimt daugiausia kalakutienos importuojančių valstybių įsivežė 19 proc. viso importuoto kiekio.

Net 74 proc. viso pasaulinio antienos importo teko Europos šalims. Pagrindinių antieną importavusių šalių dešimtuke dominuoja ES šalys. Europos ir Azijos šalys daugiausia įsivežė ir žąsų bei patarškų mėsos. Importas į Europos šalis sudarė 67 proc. viso pasaulinio importuotos šios rūšies paukštienos kiekio.

2012 m. pasaulyje eksportuota 2,1 mln. t konservuotos vištienos, palyginti su 2009-aisiais, eksporto apimtys išaugo 20 proc. Didžiausios eksportuotojos buvo Azijos ir Europos šalys. Europos šalys dominavo ir eksportuojant paukštienos kepenėles. Daugiausia vištų kepenėlių eksportavo Nyderlandai (93,3 tūkst. t), ančių - Prancūzija (3,9 tūkst. t) ir žąsų - Vengrija (1,5 tūkst. t). Konservuotos vištienos ir paukščių kepenėlių daugiausia importuoja Europos šalys.

Paukštienos suvartojimas auga. Vidutiniškai pasaulyje vienam gyventojui per 2012-2014 m. teko 13,2 kg paukštienos, tačiau žemynuose šis skaičius labai skiriasi. Vienam Afrikos gyventojui teko 4,1 kg, o vienam Šiaurės Amerikos gyventojui 43,0 kg paukštienos. Remiantis pasaulinėmis prognozėmis, iki 2024 m. daugiausia augs būtent paukštienos vartojimas (palyginti su kitų rūšių mėsa), ypač besivystančiose šalyse. Afrikoje jis turėtų išaugti iki 4,6 kg, Azijoje - nuo 8,4 iki 10,1 kg per metus vienam gyventojui.

Nors 2014 m. pasaulinė paukštienos skerdenos kaina buvo didžiausia per pastaruosius dvidešimt metų, t. y. artėjo prie 2 000 JAV dol./t, tačiau OECD ir FAO prognozuoja, kad iki 2024 m. ši kaina dėl pingančių pašarų turėtų kristi ir siekti apie 1 500 JAV dol./t. Numatoma, kad iki 2024 m. paukštienos gamyba pasaulyje išaugs 20 proc. Prognozuojama, kad didžiausios paukštienos eksportuotojos bus Brazilija, JAV ir ES. Didžiausiomis importuotojomis taps Vietnamas, Japonija ir Kinija.