Lietuviai jau nuo seno žino, kad linų sėmenys - vaistas nuo šimto ligų. Buvo gydoma ne tik sėmenų aliejumi, bet ir sėmenų nuovirais. Daug sėmeninių linų auginančioje Kanadoje linų sėmenys ir aliejus naudojami net vėžiui gydyti. Linų sėmenų aliejus vertingesnis (ir brangesnis) už saulėgrąžų, rapsų ar garstyčių aliejų.

Mūsų ūkininkai moka ir sugeba nesunkiai užauginti gerą sėmeninių linų derlių. Tad kodėl sėmeninių (aliejinių) linų plotai šalyje užima tik keletą šimtų hektarų? Kodėl linų sėmenų aliejaus spaudėjai žaliavą turi įsivežti iš Vokietijos ar kitų šalių?

Aišku, kad priežasčių galėtume rasti nemažai. Vis dėlto pagrindinis dalykas - gana problemiškas sėmeninių linų derliaus dorojimas tiesiog kombainais. Dauguma žemdirbių paprasčiausiai nenori laužyti kombainų pjaunamosios dalgių arba kitų darbinių dalių. Tokia rizika yra, nes kombainų darbinės dalys apsivynioja linų šiaudeliais (pakulomis). Reikia meistriškų gabumų ir patirties, kad, nesulaužius kombaino, būtų nupjauti ir iškulti sėmeniniai linai. Tam labai tinkančių, kombainams skirtų šukuotuvių turime labai nedaug, kaip ir nedaug technikos atskirtinei technologijai, kuri naudojama linams pjauti į pradalges, išdžiūvusioms pradalgėms surinkti ir sėkloms iškulti.

Kuo vertingi sėmeniniai linai?

Linai auginami pluoštui ir sėmenims. Sėmeninių (aliejinių) linų plotai pasaulyje sudaro per 70 proc., likę - pluoštiniai. Apie 30 proc. visų sėmeninių linų ploto tenka Kanadai. Didelius plotus augina ir JAV, Indijos, Kinijos, Vokietijos bei kitų valstybių ūkininkai. Lietuvoje sėmeniniai linai pradėti auginti maždaug prieš du dešimtmečius. Šie augalai auginami Žemaitijoje, Šiaurės ir Vidurio lygumoje, Suvalkijoje. Šalyje auginamos šios veislės: Barbara, Lirina, Olinette, Flanders, Gold Merchant, LU-5, Helmi, Symphonia, Blue Chip, Szaphir ir kitos. Derlingumas - 1,5-2,3 t ha^-1 sėmenų. JAV, Kanada pasiekia ir didesnį 2,5-3,0 t ha^-1 sėmeninių linų derlingumą.

Sėmeninių linų (Linum Brevimulticaulia) stiebai 30-75 cm aukščio, šakoti, turi 30-60 ir daugiau dėžučių (galvenų). Sėmenys stambesni už pluoštinių linų, 1 000 sėklų masė 4-8 g, jose yra apie 47 proc. riebalų. Sėmeninių linų pluoštas trumpas ir šiurkštus, jo išeiga maža: tik 6,0-7,7 procento.

Sėmenų aliejus mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Jis vartojamas aterosklerozės, nutukimo, cukrinio diabeto, širdies išeminės ligos profilaktikai ir gydymui. Pagrindinė sėmenų aliejaus sudėtinė dalis - linolenas (jo yra 6-7 kartus daugiau negu rapsų ar sojų aliejuje). Minėta rūgštis svarbi pramonei medžiaga, kuri naudojama dažams, pokostui, lakui, antikorozinėms medžiagoms ir linoleumui gaminti. Po aliejaus gamybos liekančios išspaudos yra vertingas pašaras, kuriame yra 30-32 proc. baltymų, 3-5 proc. aliejaus, daug krakmolo. Viename kilograme išspaudų yra 280 g virškinamųjų proteinų, 4,3 g kalcio, 8,5 g fosforo.

Nuėmimo technologijos

Lietuvoje pagrindinė sėmeninių linų derliaus nuėmimo technologija, kaip ir visų kitų žemės ūkio augalų, yra tiesioginis kombainavimas. Sėmeniniai linai pjaunami ir kuliami javų kombainu, kai galvenos paruduoja ir jas pajudinus ima barškėti sėmenys. Dažnai tuo metu linų stiebeliai dar būna žali, drėgni ir pjaunant vyniojasi ant kombaino lenktuvų, pjaunamosios sraigės ir kitų besisukančių darbinių dalių. Mūsų tyrimų duomenimis, pjaunant ir kuliant palyginti sausus Symphonia veislės sėmeninius linus (sėmenų drėgnis 8,44 ± 0,02 proc.), dėl stiebelių vyniojimosi ant lenktuvų ir sraigės, nesustabdžius kombaino negalima buvo nuvažiuoti ir 100 metrų ilgio bandymo užuoganos. Taip atsitinka dėl per didelio 36,27 ± 0,16 proc. linų stiebelių drėgnio.

Kadangi ir subrendusios sėmeninių linų galvenos neatsidaro ir sėmenys neišbyra ant dirvos, reikia palaukti ne tik kol sėmenys subręs, bet ir kol išdžius linų stiebeliai. Kadangi sėmeniniai linai pjaunami ir kuliami vėliau, rudeniop, rugsėjį, o kartais ir spalį (tai priklauso nuo linų veislės ir meteorologinių sąlygų per jų vegetaciją), linų pjūčiai reikia pasirinkti sausą, saulėtą dieną ir linus pjauti tik po vidudienio, kai jie gana sausi. Tada linų stiebeliai mažiau vyniosis ant besisukančių darbinių kombaino dalių, o sėmenys bus gana sausi (apie 10 proc. drėgnio) ir jų nereikės papildomai džiovinti.

Kombainai, nuimantys sėmeninius linus, turi būti geros techninės būklės, tinkamai sureguliuoti. Labai svarbu, kad kombaino pjovimo aparatas būtų tvarkingas, dalgis aštrus, jo segmentai nesulankstyti ir neišlaužyti. Pjovimo aparato pirštai tiesūs, priešpeiliai aštrūs, neištrupėję. Darbinės kombaino dalys mažiau kimšis, kai, pjaudami nesugulusius linus, paliksime kuo aukštesnę ražieną. Linų sėmenys labai slidūs, todėl kombainai turi būti sandarūs. Senesnius kombainus dažnai tenka papildomai sandarinti porolonu, guma, brezentu ar kitomis medžiagomis. Pažymėtina, kad, jeigu yra galimybė, į sėmeninių linų laukus senų SK-5 kombainų geriau nesiųsti.

Būtina desikacija

Lietuvos klimato sąlygomis net ir rudens pradžioje gerų orų (kad išdžiūtų ir linų stiebeliai) pasitaiko retai. Tokiu atveju tiesiogiai kombainuoti sėmeninių linų be priešpjūtinės desikacijos beveik neįmanoma. Tiesa, desikacija ir maistinis sėmenų aliejus yra nesuderinami dalykai, todėl desikuoti galima tik sėklai skirtus pasėlių plotus arba tuo atveju, jei aliejus bus naudojamas ne maisto reikmėms (arba, jeigu pasirinktas ekologiškas desikantas, nežalingas žmogui).

Efektyviausiai linų stiebelius išdžiovina Reglon Super (galima naudoti ir Reglon bei Roundup). Desikanto norma 2,5 l ha^-1. Desikantu purškiama, kai paruduoja apie 90 proc. linų galvenų, t. y. likus 2-3 savaitėms (kai kurių šaltinių teigimu, net 4 savaitėms) iki derliaus nuėmimo. Tinka visų tipų lauko purkštuvai, naudojami augalų apsaugai ar papildomam tręšimui. Desikanto ir vandens tirpalą geriausiai išpurškia pneumohidrauliniai purkštuvai. Kad tirpalas tolygiai padengtų augalus, purkštuvo strypai su purkštukais turi būti 40-50 cm aukščiau virš linų. Agregato su purkštuvu važiavimo greitis purškiant - 6-8 km val.^-1 Sėmeninius linus purkšti reikėtų nevėjuotą dieną. Priešpjūtinė desikacija turėtų būti numatyta pavasarį, dar prieš linų sėją, kad būtų galima įrengti suderintas pagal turimą techniką technologines vėžes.

Užsienyje vyrauja atskirtinis nuėmimo būdas

Atskirtinis sėmeninių linų būdas plačiai taikomas visose juos auginančiose valstybėse. Į pradalges nupjauti linų stiebeliai išdžiūsta ir nebesivynioja ant besisukančių darbinių kombaino dalių. Tai ir apsaugo kombainų pjaunamąsias, kad nesulūžtų.

Į pradalges sėmeniniai linai pjaunami, kai subręsta 60-75 proc. galvenų. Tuo periodu sėmenų drėgnis būna 20-25 proc., galvenų - 40-45 proc., o stiebelių - per 60 proc. Naudojamos prikabinamos, pakabinamos traktorinės dalginės žoliapjovės, savaeigės arba su javų kombainais agreguojamos pjaunamosios. Jeigu linai nepagulę ir nėra labai žemi, pjaunant paliekama apie 15 cm aukščio ražiena. Ant tokios ražienos gerai laikosi pradalgė ir ji geriau džiūsta.

Jeigu linai žemi, apie 30 cm aukščio, juos į pradalges reikia pjauti skersai pasėjimo eilučių (sėmeniniai linai sėjami 7,5, 15 arba net 45 cm tarpueiliais). Po 6-8 dienų, kai pradalgėse išdžiūsta linų stiebeliai, o sėmenų drėgnis sumažėja iki 12-13 proc., pradalgės renkamos ir kuliamos įvairių kompanijų gaminamais javų kombainais su juostiniais transporteriniais rinktuvais. Tokius javų kombainams skirtus rinktuvus gamina kompanijos „John Deere", „Shelbourne Reynolds", „Claas", „Zaffrani", „Ziegler" ir kitos. Iškūlus sėmeninių linų pradalges, ant ražienos lieka linų šiaudai (stiebeliai), kuriuos sunku aparti. Todėl, prieš apariant linų šiaudų pradalges, reikėtų panaudoti sunkiąsias diskines akėčias arba kombinuotuosius dirvos dirbimo agregatus.

Nors sėmeninių linų stiebeliai trumpi, pasitaiko, kad jie naudojami pluoštui. Tuomet, norint dar labiau nesutrumpinti linų šiaudelių, jie į pradalges pjaunami rotacinėmis žoliapjovėmis, paliekant žemą, apie 5 cm, ražieną. Bet tada linų pradalgė ilgiau ir blogiau džiūsta, nes guli ant dirvos paviršiaus. Lietingu oru pradalgės apačioje esantys sėmenys gali sudygti arba supūti.

Tinkamiausia nušukavimo technologija

Net ir javų varpų nušukavimo technologijos priešininkai pripažįsta, kad sėmeniniams linams nuimti pati tinkamiausia technologija yra galvenų nušukavimas-kūlimas. Kombaine vietoj pjaunamosios naudojama šukuotuvė su besisukančiu rotoriumi su plastikinėmis šukomis. Tam tinka įvairių kompanijų - „Shelbourne Reynolds" (Didžioji Britanija), „Mainero" (Argentina), „Ozon" (Rusija) - javų kombainų šukuotuvės.

Mūsų tyrimų duomenimis, kai šukuotuvės šukuojamojo būgno (rotoriaus) su šukomis skersmuo 540 mm (toks jis yra ir angliškos Shelbourne Reynolds šukuotuvės), racionalus jo sukimosi dažnis sėmeniniams linams yra 600-700 min.^-1. Jį sumažinus iki 400-500 min.^-1, ant linų stiebelių lieka nenušukuotų galvenų su sėmenimis. Nuimant sėmeninius linus, kombaino su šukuotuve darbinis greitis, priklausomai nuo jo techninių galimybių, gali siekti ir 10-12 km val.^-1. Pjaunant ir kuliant tradiciniu būdu, jis siekia tik 4-5 km val.^-1.

Pabrėžtina, kad taikant nušukavimo technologiją, atvirkščiai negu tiesioginį kombainavimą, didinant kombaino darbinį greitį, šukavimo sėmenų nuostoliai (kaip ir grūdų varpiniuose javuose) mažėja. Taip yra todėl, kad pagrindiniai šukavimo sėmenų nuostoliai (sėmenys ar grūdai gali išbyrėti) patiriami tarp šukuotuvės rotoriaus ir sraigės. Juo didesnis greitis, tuo mažiau sėmenų išbyra. Šiems nuostoliams sumažinti šiuolaikinėse šukuotuvėse tarp šukuojamojo rotoriaus ir sraigės (ji tiekia nušukuotą masę į nuožulniąją kamerą) yra įrengti švytuojantys stalai išbyrėjusioms sėkloms nukreipti į sraigę. Šis įrenginys atlieka tarsi kratomosios lentos funkciją. Sėmeninių linų kūlimo-separavimo sėmenų nuostolių dydis beveik nepriklauso nuo kombaino darbinio greičio ir šie nuostoliai nėra dideli - mažiau kaip 0,5 proc. viso sėmenų biologinio derliaus.

Sėmeninių linų nušukavimo-kūlimo technologija leidžia ne tik dvigubai padidinti kombainų našumą, bet ir gerokai sumažina degalų sąnaudas. Taip iškultų sėmenų kokybiniai rodikliai (dygimo energija ir daigumas padidėja 10-12 proc.) yra geresni, negu sėmenų, nuimtų tiesiog kombainu. Taip yra todėl, kad, kuliant vien tik linų galvenas, mažiau sėmenų grąžinama perkulti pakartotinai (arba ištrinti varpų kultuvėmis), kur jos labiau žalojamos. Be to, po nušukavimo dirvoje likę trumpi linų stiebeliai netrukdo ražienų skutimo ir rudeninio arimo darbų.

Kombainų reguliavimas

Sėmeninius linus pjaunant ir kuliant javų kombainais (arba taikant atskirtinę technologiją, kai linai pjaunami į pradalges), lenktuvų pirštų apskritiminis greitis turi būti 1,3-1,5 karto didesnis už kombaino (arba agregato su javapjove) važiavimo (darbinį) greitį. Esant tokiam greičiui, sėmenys neiškuliami iš galvenų ir nenutraukiami nuo stiebelių. Kombaino kūlimo būgnas, kuliant sėmeninius linus, priklausomai nuo kuliamų linų veislės, sukamas beveik maksimaliu dažniu.

Jeigu kombaino konstrukcijoje yra numatytos trynimo plokštelės, dedamos ant pobūgnio, tai, kuliant linus, jas reikia sumontuoti. Valytuvo apatinis sietas, jeigu tai numatyta konstrukcijoje, gali būti su apvaliomis 5 mm skersmens skylutėmis. Kombainui dirbant, reikia stebėti iškultų sėmenų kokybę (ar jos nežalojamos) ir nuostolius. Linų lauke iškūlimo kokybę galima patikrinti taip: paimti 25 iškultų linų stiebelius (kiekvienas jų turi apie 30-60 galvenų), patikrinti, ar yra neiškultų galvenų, jų gali būti tik 1-2. Valytuvo ventiliatoriaus sparnuotės sukimosi dažnis sumažinamas (apie 30 proc. nuo maksimalaus), kad sėmenys nebūtų išpučiami kartu su pelais ant dirvos. Dirbant svarbi ir kombaino darbinių dalių švara, ypač pobūgnio, kratomosios lentos ir viršutinio bei apatinio sietų.

Popjūtinis sėmenų tvarkymas

Nuo kombainų atvežtus linų sėmenis reikia nedelsiant valyti, kad nesukaistų. Pradinio valymo metu stambioms priemaišoms atskirti naudojami sietai su pailgomis 1,5-1,7 mm pločio skylutėmis, o smulkioms priemaišoms atskirti - su apvaliomis 2,0-2,2 mm skersmens skylutėmis. Ilgas ir trumpas priemaišas išskiria ir trijeriai, kurių cilindrų duobučių skersmenys - 5 ir 3,5 mm.

Jeigu po pradinio sėmenų valymo jų drėgnis 13 proc. ir didesnis, juos reikia džiovinti. Derėtų priminti, kad linų sėmenis su aktyviąja ventiliacija (nejudančiame sluoksnyje) išdžiovinti sunku, todėl reikės naudoti kitokių tipų džiovyklas. Ne sėklai skirtus sėmenis galima džiovinti ir būgninėmis džiovyklomis. Tuomet šilumos agento temperatūra gali siekti ir 120-180 °C. Sėklai skirtus linų sėmenis geriau džiovinti šachtinėmis ar kitokių tipų (konvejerinėmis, karuselinėmis) džiovyklomis, tačiau šilumos agento temperatūra negali viršyti 55-65 °C, o patys sėmenys gali įkaisti ne daugiau kaip 35-45 °C. Pagrindiniam išdžiovintų sėmenų valymui bei rūšiavimui galima naudoti tas pačias valomąsias, kuriomis valomi grūdai.

Laikymui skirtų sėmenų drėgnis neturi viršyti 11 proc. Jeigu linų sėmenys bus laikomi aruode, jų supylimo aukštis turi būti ne didesnis kaip 1,5 metro.