03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2015/08
Į broilerių fermas žvalgosi dešimtys ūkių
  • Artūras JARKUS
  • Mano ūkis

Paukštininkystė - viena iš kelių gyvulininkystės sričių, kuri per pastaruosius keletą metų stabiliai augo ir kol kas augimo tempai nelėtėja.

Lietuvoje paskerstų paukščių skaičius 2014 m., palyginti su 2013-aisiais, buvo 6 proc. didesnis (Statistikos departamento duomenys). Be naujokų, plėsti paukštides žada ir senbuviai. Planų per keletą metų padvigubinti gamybą neslepia „KG Group", valdanti AB „Vilniaus paukštyną" ir AB „Kaišiadorių paukštyną". Į lietuvius, kaip potencialius žaliavos tiekėjus, žvalgosi didžiausius Latvijos paukštynus plečianti AB „Linas Agro". Būtent šiai įmonei produkciją tieks neseniai veiklą pradėjęs Viliaus Kaikario „Alsių paukštynas", kasmet auginsiantis 2 000 t mėsos. Didžiausias nepriklausomas augintojas Lietuvoje Jonas Jagminas, savo kompleksus sujungęs į kooperatyvą „Agroaves Group", taip pat braižo naujų objektų statybos planus.

Šiandien žaliavos reikia bent keliems pirkėjams, tad augintojai gali ramiau vystyti verslą, nes nėra vienintelio pirkėjo diktato. Ateiti į šią sritį planuoja dešimtys stambių augalininkystės ūkių, kuriems susiklostė gera proga diversifikuoti gamybą.

Ferma šalia grūdų

Stambūs augalininkystės ūkiai paukščius vertina kaip patrauklią alternatyvą veiklos išskaidymui. Be to, pašarams naudojant savą derlių sukuriama papildoma pridėtinė vertė. Paprasčiau tariant, pašariniai kviečiai parduodami brangiau.

„Mūsų kuriamo paukštininkystės kooperatyvo nariai skaičiuoja pinigus, netrukus sudėsime galutiniams planams taškus", - apie tai, kad broilerių kudakavimas sklis iš vis daugiau Lietuvos fermų, aiškina Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, pats dirbantis daugiau kaip 1 000 ha. Į fermų statybas kartu su vaikais jis investuos apie 3 mln. Eur.

Be šio projekto, kuriame žada dalyvauti daugiau kaip 20 ūkininkų, Lietuvoje formuojasi paukštininkystės verslo sistema, valdoma ūkininkų ir apimanti visą auginimo ciklą. J. Jagminas kartu su lenkais Lazdijų rajone pradeda pramoninio inkubatoriaus statybą. Viščiukai bus parduodami ne tik mūsų, bet ir Lenkijos ūkiams. Iki šiol paukščiukus paprastai tiekdavo „KG Group" arba augintojai juos atsiveždavo iš Lenkijos.

„Agroaves Group", prisidedanti prie inkubatoriaus statybos ir valdymo, darbo žada ir ūkininkams. „Mums reikės keliolikos ūkininkų, kurie laikys veislines dedekles ir tieks kiaušinius", - dėsto J. Jagminas.

Greitas ciklas

J. Talmantas savo ruožtu aiškina, kodėl broileriai tokie patrauklūs ūkininkams - jų priežiūros technologijos jau įsisavintos, dėl greito augimo mažesnė ligų rizika. Pavyzdžiui, kiaulių auginimo ciklas trunka ilgiau kaip 100, mėsinių vištų - 40 dienų. Jei dėl ligos tektų išnaikinti visą bandą, o po to imtumėmės atnaujinti gamybą, tai vištininkystės komplekse šitai galima būtų padaryti greičiau ir pigiau negu kiaulių ar kalakutų komplekse.

„Mums, augalininkystės ūkių savininkams, svarbu ir tai, kad galime sau auginti pašarinius kviečius, kuriems reikalavimai mažesni negu maistiniams. Grūdus sulesinę paukščiams, gausime papildomą pridėtinę vertę", - gamybos grandinę kloja J. Talmantas.

Ūkininkų kuriamame kooperatyve yra keliolika stambių ūkių, kuriems reikia diversifikuoti gamybą ir nepriklausyti vien nuo grūdų. Kol kas neapsisprendžiama, ar statyti vieną didelę skerdyklą visiems (kiekvienas kooperatyvo narys tada turėtų investuoti iki 100 tūkst. eurų), ar skerdimą palikti kiekvienam atskirai. Dabar dauguma ūkininkų, auginančių pagal Lenkijos verslininkų, „Linas Agro" arba „KG Group" užsakymą, pirkėjams atiduoda gyvus paukščius. J. Talmantas sako, kad tai ne jų kelias, jų tikslas dirbti taip, kad būtų parduodama ne vien mėsa, bet ir produkcija.

Per keletą metų, jei daugumai ūkių pavyks įgyvendinti savo planus, bus sukurta daugiau kaip 500 darbo vietų. Kiek naujų fermų atvers duris, priklauso ir nuo to, kaip sėkmingai pavyks gauti ES paramą. Gyvulininkystę Žemės ūkio ministerija oficialiai paskelbė prioritetine šaka, kuriai bus skiriama daugiausia dėmesio ir pinigų.

Savi kviečiai

„Pelninga paukštininkystė - investicijoms imlus verslas. „Viena ferma su visa įranga - tai 1 milijonas eurų. Ekonomiškai naudingas kompleksas tai toks, kurį sudaro 5 tokios fermos ir kuriame dirba samdomi žmonės", - dėsto J. Talmantas. Jis įvardija ir fermos dydį - 20 m pločio ir 100 m ilgio. Vien pragyventi ir šeimą išlaikyti užtektų 3 fermų. Tačiau tai būtų šeimos verslas. Pagal naujausias šėrimo metodikas kartu su pirktais pašarais duodama 15-20 proc. grynų kviečių, kuriuos augina patys ūkininkai. Tai pigina gamybą.

„Aš pats jau suderėjęs pirkti vieną fermą, dar turiu vieną buvusį karvių kompleksą, kuriame 5 fermos,", - J. Talmantas vaizdžiai piešia, kokio dydžio objektą žada kurti. Pradėti jis planuoja nuo vienos fermos, taip, siekdamas paramos, palaipsniui broileriais apgyvendins visas penkias. „Man patrauklu ir tai, kad verčiuosi augalininkyste, tad net ir ne sezono metu paukštininkystės plėtrai galiu skirti technikos bei žmonių, kuriuos vis tiek turiu išlaikyti visus metus", - dėsto J. Talmantas.

Paukštynų tinklas

J. Jagminas jau šios rinkos senbuvis, sukūręs pelningą paukštynų tinklą. Dirbamos žemės jis neturi, visus pašarus perka. „Mano ūkiuose 72 tūkst. m2 gamybinio ploto ir 50 fermų. Praktiškai tai dar vienas didelis fabrikas, išdėstytas 6 skirtinguose kompleksuose", - apie pasiekimus pasakoja J. Jagminas ir priduria, kad šiemet baigs dar vieno objekto statybas Varėnos rajone ir jau derasi dėl kelių apleistų fermų kitose Lietuvos vietose, kur taip pat bus paukštynai. Kai baigsis jau pradėtos statybos, per metus vien „Agroaves Group" augins 22 tūkst. t mėsos. Be to, kooperatyvas pradeda pašarų gamyklos Ariogaloje statybas. Savi pašarai taip pat leis atpiginti mėsą. J. Jagminas sako, kad jo tikslas - 30 tūkst. t mėsos, nes tokiam kiekiui suprojektuota gamykla.

„Agroaves Group" išaugintus paukščius parduoda įmonei „KG Group". Eiti į perdirbimą ir mažmeninę prekybą neplanuoja. J. Jagminas įvardija ir tai, kuo, jo manymu, žemdirbiams naudingas didžiulės grupės užnugaris - nors mėsos kainos „nusmaugtos", tačiau nereikia investuoti į pardavimą.

„Moderni skerdykla 20 mln. Eur, tačiau reikia rasti rinkas, kur parduoti mėsą. Kitaip patiems skersti paukščius nėra prasmės. Kurti prekybos ir perdirbimo verslą kur kas brangiau ir sudėtingiau nei paprasčiausiai efektyviai auginti mėsą", - samprotauja J. Jagminas ir patikina, kad jam, kaip ūkininkui, svarbiausia efektyvi gamyba ir kad nereikėtų užsiimti papildomomis veiklomis.

„Nebijau, kad „KG Group" pradės diktuoti sąlygas. Mėsos ieško „Linas Agro" ir lenkai. Kam parduoti, turiu pasirinkimą", - apie tai, kad monopolinis pirkėjas neatsiras, įsitikinęs J. Jagminas.

Reikia pusfabrikačių

„KG Group" plėtros nestabdo, bet didinti gamybą ūkininkus skatina ir nebijo, kad ES staiga atsiras paukštienos perteklius, kaip nutiko su pienu. Toks optimizmas grindžiamas palankiomis pasaulinėmis vartojimo tendencijomis. Statistika rodo, kad kasmet paukštienos gamyba ir vartojimas pasaulyje auga apie 2-3 proc. Jei ir toliau išliks tokia tendencija, o pasaulio gyventojų skaičius didės, apie 2030 m. paukštienos bus suvartojama daugiau nei bet kurios kitos mėsos", - optimistiškai kalba Tautvydas Barštys, „KG Group" vadovas.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus vienas gyventojas vidutiniškai suvalgo 24 kg paukštienos (prieš 10 metų šis rodiklis siekė 12 kg).

„Atnešame vištienos vartojimo madas į mūsų šalį, pristatome naujus aukštesnės pridėtinės vertės produktus, kurie yra itin populiarūs Europoje", - apie kintančias mitybos tradicijas pasakoja T. Barštys. Jis žino, kad įeiti į šią produktų mažmeninę rinką nėra taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nors vištienos pardavimai auga, tačiau vartotojai vis daugiau perka ne grynos išpjaustytos mėsos, bet pusfabrikačių. Auga ir eksportas. Nuo praėjusių metų pradžios „KG Group" paukštynai eksportuoja vištienos pusgaminius į Skandinaviją, tačiau be naujausių gamybos linijų ten nėra ką veikti. Pavyzdžiui, Suomijoje, „KG Group" duomenimis, daugiau kaip du trečdaliai mėsos produktų yra skirti būtent greitai maisto gamybai: marinuoti, padengti įvairiais džiūvėsėliais, užšaldyti ir pan. Paruošti patiekalą užtrunka vos 3-5 min. Sukurti tokią gamybą ir palaikyti pardavimus sudėtinga ir brangu. Pavyzdžiui, „KG Group" kartu su partneriais atidarė didmenos sandėlius Nyderlanduose ir iš jų išveža produkciją į Skandinaviją. Kaip sako T. Baršys, tokie sandėliai naudingi tuo, kad leidžia keliomis dienomis greičiau nei tradiciniu keliu iki parduotuvių atvežti produkciją, kurios galiojimo laikas tik keliolika dienų. Tos kelios papildomos paros labai svarbios.

***

Rentabili paukštininkystės ferma pagal Joną Jagminą

  • 10 tūkst. m2 kompleksas. Tai 5-7 fermos.
  • Paukščiai laikomi ant kraiko, ne narvuose.
  • 10-12 darbuotojų.
  • 150-200 tūkst. eurų - iš tokio objekto gaunamas metinis pelnas.
  • 1-2 fermos - tiek užtektų šeimai pragyventi, bet užauginamos produkcijos kiekis mažas, išlaidų patiriama vežant pašarus, surenkant paukščius, todėl mokama mažesnė kaina už mėsą. Tai bus ne verslas, o samdomo darbo pakaitalas.
  • 2,5-3 tūkst. t mėsos per metus jau galima vertinti kaip verslą.
  • Pritaikant gamybai senus pastatus, į kiekvieną paukštyno kvadratinį metrą teks investuoti šimtus eurų, nes reikia geros ventiliacijos ir papildomo apšiltinimo.
  • Gyvūnų priežiūrai ir maitinimui reikalingų įrengimų kaina - 50 Eur/m2.
  • 40 dienų - vienas paukščių auginimo ciklas.
  • Viename paukščių komplekse - 7 auginimo ciklai per metus.
  • 16-18 paukščių viename kvadratiniame metre.
  • 39 kg per vieną ciklą - tiek ES normos leidžia išauginti mėsos 1 m2.