23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2015/07
Slyvų apsaugos sistema
  • Dr. Alma VALIUŠKAITĖ, dr. Juozas LANAUSKAS, dr. (HP) Nobertas USELIS, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Mano ūkis

Lietuvoje po truputį vis daugiau auginama slyvų. Desertinių slyvų vaisiai turi būti pakankamai stambūs, transportabilūs ir, be abejonės, nepažeisti ligų bei kenkėjų. Kaip tokius užauginti?

Kai kurie slyvų žaladariai yra lengvai kontroliuojami su leistinomis priemonėmis, kitus valdyti sunkiau, nes nėra pakankamai augalų apsaugos produktų. Yra ir viena didžiausių slyvų rykščių, kurią kol kas suvaldyti galima tik sunaikinus visą vaismedį. Tai karantininė slyvų liga - slyvų raupligė, vadinamoji šarka. Ši liga išplinta dėl viruso Plum pox potyvirus, sutrumpintai PPV.

Raupligė

Ligos požymiai pirmiausia pasirodo ant jaunų lapų - atsiranda vos įžiūrimų mozaikiškų dėmių, kurios geriausiai matyti pakėlus lapą prieš šviesą. Tokius lapų pakitimus galima sumaišyti su maisto medžiagų trūkumo požymiais. Pamažu dėmės ryškėja, plečiasi, bet yra be ryškių ribų, ilgainiui persimeta ant vaisių. Užkrėsti slyvų vaisiai būna išmarginti įvairių formų dėmių, kurios iš pradžių būna tamsiai žalios, o paskui įgauna violetinį atspalvį. Atsiranda ne tik odelės, bet ir minkštimo pakitimų - perpjovus slyvą matyti rūdžių spalvos drebučių masė.

Virusus platina vabzdžiai kenkėjai: amarai, erkės, cikadėlės, tripsai, žiedgraužiai ir kiti. Vabzdžiai apdulkintojai: bitės ir kamanės. Virusus taip pat perneša nematodai, patogeniniai grybai ir parazitiniai augalai. Be natūraliai gamtoje egzistuojančių virusų pernešėjų, pats žmogus savo antropogenine veikla taip pat prisideda prie virusų platinimo, kai vegetatyviai daugina virusais užkrėstą sodinamąją medžiagą, geni arba skiepija, akiuoja ligotus vaismedžius. Virusai gali plisti nuo padargų, kuriais ruošiama dirva, ir kitais būdais - per sėklas ar žiedadulkes.

Yra tikrai daug slyvų veislių, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamas auginti mūsų sąlygomis ir atsparias slyvų šarkai. Čačanska Rana, Čačanska Najbolje, Herman, President slyvų veislės yra tolerantiškos raupų virusui. Vidutiniškai jautrios - Jubileum, Uleno renklodė, Bluefree, Ana Spath, Opal, Dambrovicų vengrinė. Jautrios - Empress, Vangenheimo vengrinė ir itin jautrios raupų virusui yra Valor veislės slyvos.

Slyvų ligos yra pakankamai lengvai kontroliuojamos leistinomis priemonėmis. Šiuo metu registruotais fungicidais galima susidoroti su pagrindinėmis slyvų grybinėmis ligomis: ruduoju vaisių puviniu (monilioze), šratlige ir kokomikoze bei slyvų rūdimis. Tačiau dar lieka kaulavaisiams irgi labai žalingos bakterinės, žievės ir kamieno ligos. Pastarosios aktualios visiems vaismedžiams, bet kaulavaisiniams sodo augalams itin svarbios, o apsaugos produktų nuo jų yra tik skirtų profilaktikai.

Sidabraligė

Sunkiai kontroliuojamoms ligoms taip pat galima priskirti slyvų sidabraligę, kurios kilmė gali būti dvejopa - infekcinė ir neparazitinė. Sidabraligę sukelia boro stoka, oro ir dirvos drėgmės trūkumas, kai ypač intensyvus saulės apšvietimas, stipriai nugenėta, perskiepyta, yra voratinklinių erkių pažeidimų. Stresui išnykus, ant naujų ūglių nelieka ligos požymių.

Jeigu ligos kilmė neinfekcinė, prie pagrindinių pažeistų lapų gyslų paprastai būna žalių zonų. Tačiau dažniau pasitaiko negrįžtama - infekcinė - ligos forma, kuri gali tęstis ilgą slaptąjį periodą, o išoriniai požymiai gali pasirodyti tik atsiradus minėtam stresui. Pažeistų šakų ir kamienų žievė suaižėja ir vėliau apsitraukia grybo vaisiakūniais.

Kenkia per smarkus augimas, paskatintas azoto trąšų pertekliaus, stiprus genėjimas, boro trūkumas. Todėl itin svarbi yra sodinamosios medžiagos kontrolė ir tinkama agrotechnika. Taip pat labai svarbu apsaugoti, kad nesutrūkinėtų slyvų kamienai. Nepalikti pūvančios medienos.

Genint slyvas, svarbu išpjaustyti ir sunaikinti pažeistus ūglius, šakutes. Atsiradusias po žiemos žaizdas, iš kurių teka syvai, būtina išvalyti, dezinfekuoti, aptepti gydomuoju tepalu. Ankstyvajam purškimui ir nuėmus derlių pravartu naudoti vario grupės fungicidus, kurie profilaktiškai veikia bakterines kaulavaisių ligas. Po žydėjimo ir per vegetaciją naudoti kito veikimo fungicidus.

Šratligė

Slyvų šratligė ryškiausiai matyti ant lapų - tai šviesiai rudos dėmės su raudonai ruda lapalakščio riba. Dėmės tarpusavyje susilieja, o vėliau jų vietoje audiniai iškrinta ir lapai lieka skylėti, tarsi sušaudyti. Iš čia ir kilo pavadinimas - šratligė.

Ligai įsismarkavus, ant ūglių žievės gali susidaryti nedidelės, iš pradžių apskritos, vėliau tįstančios oranžiškai raudonos šviesesniais centrais dėmės. Žievė tose vietose suplyšta, sunkiasi lipai.  Ligos apimti pumpurai būna pajuodę, blizgančiu, tarsi lakuotu paviršiumi. Jie neišsiskleidžia. Anksti užsikrėtę vaisiai su giliomis, tarpusavyje susilieti galinčiomis žaizdomis. Vėliau užsikrėtę būna išmarginti truputį įdubusių, purpurinių su rausvu apvadu dėmių. Šratligė pažeidžia vieną vaisiaus pusę ir matosi kauliukas. Tai irgi šiai ligai labai būdingas požymis.

Slyviniai pjūkleliai

Slyviniai pjūkleliai vieni žalingiausių slyvų kenkėjų. Juodojo slyvinio pjūklelio lervos yra gelsvos arba žalsvos, su ruda galva, o geltonojo slyvinio pjūklelio - geltonos, su rusva galva. Suaugę vabzdžiai būna juodi, blizgūs arba rudai geltoni, panašūs į muses, pradeda skraidyti prieš žydėjimą ir deda kiaušinėlius į žiedpumpurius. Baigiant žydėti slyvoms, ritasi lervos. Pjūklelių lervos įsigraužia į slyvų užuomazgas ir graužia jų minkštimą, net kauliuką. Ligotose užuomazgose matyti apvalios skylutės, iš kurių sunkiasi rudas skystis. Užuomazgos vėliau nubyra.

Lietuvoje slyvinių pjūklelių būna gausu, jie pridaro žalos kasmet, labai išplinta drėgnomis ir šiltomis vasaromis. Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai slyvos mažai dera arba kai užsitęsia slyvų žydėjimas.

Slyviniai vaisėdžiai

Slyviniai vaisėdžiai pažeidžia slyvų vaisių minkštimą - jį išėda rausvi su tamsiai ruda galva vikšrai. Sužalotų vaisių išorėje matyti apvali anga su trupinėtais ekskrementais. Iš ligotos vietos dažnai sunkiasi lipai. Sužaloti vaisiai nebeauga, tampa violetiniai ir nukrinta. Slyviniai pjūkleliai pažeidžia užuomazgas, o vaisėdžiai - vaisius. Slyvinių vaisėdžių būna gausu, jie pridaro žalos kasmet. Ypač daug žalos padaro, kai slyvos mažai dera ir kai oro temperatūra per drugių skraidymą (birželį nuo 21 iki 23 val.) būna aukštesnė negu 16°C.

Slyvinės erkutės

Slyvinės erkutės itin kenksmingos medelynuose ir jaunuose slyvynuose, nes labai mėgsta šviežius ūglius ir lapus. Mikroskopinės, kirmėliškos erkutės gyvena slyvų lapų audiniuose ir čiulpia jų sultis. Pažeistų lapų apatinėje, rečiau - viršutinėje, pusėje susidaro smulkūs rausvi ar balsvi gumbeliai. Smarkiai apnikti lapai deformuojasi, išsigaubia. Erkėms išplitus masiškai, apsaugos produktai naudojami skleidžiantis pirmiesiems pumpurų lapeliams ir slyvoms peržydėjus. Efektyviausia purkšti sisteminiais akaricidais, tačiau registruotų produktų nėra.

***

Pastarųjų metų stebėjimų duomenimis, vidutiniškai mūsų soduose slyvų kenkėjai pažeidžia:

  • juodieji slyviniai pjūkleliai ir geltonieji slyviniai pjūkleliai - 62 proc. sužalotų užuomazgų;
  • slyviniai vaisėdžiai - 63 proc. pažeistų vaisių;
  • slyviniai miltamariai - 74 proc. pažeistų ūglių;
  • slyvinės erkutės - 3 proc. pažeistų lapų;
  • slyviniai lapsukiai - 0,5 proc. pažeistų lapų.

Deja, slyvoms apsaugoti nuo kenkėjų registruotų insekticidų Lietuvoje nėra.