Nors vyresnio amžiaus žmonės pasitraukia iš aktyvios darbo veiklos, tačiau gali, yra pajėgūs prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo daugeliu įvairių būdų. Savanoriaudami jie gali teikti paslaugas, kurios priešingu atveju būtų arba brangios, arba apskritai nebūtų teikiamos toje vietovėje. Jų indėlis į bendruomenės problemų sprendimą gali būti lankstesnis ir labiau atliepti vietos poreikius.

Europos Sąjungos (ES) gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė nuo 1960 m. pailgėjo 8 metais, ir, kaip prognozuojama, pailgės dar 4 metais per artimiausius keturis dešimtmečius. Viena vertus, tai istorinis laimėjimas, bet, mažėjant gimstamumui, tai reiškia, kad Europos visuomenė greitai sensta. Ši tendencija būdinga ir kitiems pasaulio regionams, išskyrus skurdesnes šalis. Europos Sąjungoje 2012-ieji buvo paskelbti aktyvaus senėjimo ir solidarumo tarp kartų metais. Aktyvus senėjimas nėra vien tik vyresnio amžiaus gyventojų užimtumas darbo rinkoje, tačiau ir aktyvus dalyvavimas visuomeninėje veikloje savanoriaujant, galimybė gyventi nepriklausomai kuo ilgiau dėka pritaikytų namų ir infrastruktūros.

Nors vyresnio amžiaus žmonės pasitraukia iš aktyvios darbo veiklos, tačiau gali, yra pajėgūs prisidėti prie visuomenės aktyvinimo daugeliu įvairių būdų. Vyresni gyventojai gali būti puikūs paslaugų teikėjai. Tenka išgirsti nuomonę, kad vyresnio amžiaus žmonės jau yra atlikę savo pareigą visuomenei, nebereikia iš jų ko nors tikėtis, ir tegul jie ramiai sau gyvena. Tyrimai rodo, kad yra daugybė veiklų, kuriomis gali užsiimti pagyvenę žmonės. Savanoriaudami jie gali teikti paslaugas, kurios priešingu atveju būtų arba brangios, arba apskritai nebūtų teikiamos toje vietovėje. Jų indėlis į bendruomenės problemų sprendimą gali būti lankstesnis ir labiau atliepti vietos poreikius.

Jungtinėse Valstijose vyresnio amžiaus žmonių savanoriška veikla ypač susidomėta po 2005 m. Buvo parengta daug strateginių dokumentų dėl visuomenės senėjimo ir jo pasekmių įveikimo. Savanoriškos veiklos skatinimas tapo vienu iš prioritetų dėl pozityvaus jos poveikio tiek visuomenei, tiek pačiam asmeniui bei požiūrio į vyresnius, kaip galinčius, norinčius dalyvauti, kaip visuomenės nepanaudotus išteklius.

Vyresnio amžiaus gyventojų savanoriška veikla yra vienas iš kaimo bendruomenių tvarumo, gyvybingumo veiksnių. Savanorišką veiklą mokslininkai įvardija kaip svarbų viešųjų paslaugų teikimo šaltinį kaimo vietovėse, mažuose miesteliuose. Ne pelno siekiančios organizacijos, neformalūs centrai ir savanoriavimo sektorius tampa vis svarbesni, užpildant viešųjų paslaugų teikimo spragas.

Savanorystė, kaip gyvenimo kokybės elementas

JAV, Australijoje ir kitose šalyse atliktais tyrimais nustatyta, kad savanorystė - vienas iš savanoriaujančio asmens gyvenimo kokybės, emocinės gerovės, geresnės fizinės bei psichinės sveikatos elementų. Savanoriška veikla vyresnio amžiaus žmonėms suteikia galimybę įsitraukti į socialinį, pilietinį gyvenimą. Skatinant vyresnio amžiaus gyventojų įsitraukimą į savanorišką veiklą, plečiamos šio amžiaus gyventojų savirealizacijos galimybės, palaikomas vyresnio amžiaus gyventojų aktyvumas, kartu sprendžiant reikalingiausių bendruomenėje viešųjų paslaugų užtikrinimo klausimą. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp savanoriškos veiklos ir sveikatos būklės, pasitenkinimo gyvenimu ir neigiama koreliacija su depresinių nuotaikų apraiškomis. Vyresnio amžiaus savanorių veikla gali sumažinti izoliaciją, stiprinti bendruomeninę veiklą, užtikrinti savigarbą, keisti stereotipus, didinti socialinę ir politinę savimonę.

Savanoriavimo svarbos suvokimas yra būtina sąlyga, rengiant atitinkamas valstybinio reguliavimo priemones senėjimo sukeliamoms problemoms spręsti. Savanoriška veikla yra vienas iš išteklių valstybės ekonominio nestabilumo, biudžeto ir paslaugų mažinimo sąlygomis.

ES piliečiai ir savanorystė

Europos Komisijos užsakymu 2012 m. atliktas tyrimas, kurio metu ES šalyse 15 metų ir vyresnių respondentų buvo klausiama apie piliečių dalyvavimą savanoriškose organizacijose. Paaiškėjo, kad ketvirtadalis ES piliečių dalyvauja savanoriškų organizacijų veikloje. Lietuvoje į savanorišką organizacijų veiklą įsitraukę 14 proc. gyventojų, ir pagal šį rodiklį iš 27 tyrime dalyvavusių šalių esame 21 vietoje. Formalios savanoriškos veiklos tradicijos organizacijose nėra stiprios mūsų šalyje.

ES dažniausiai savanoriaujama sporto, pramogų organizavimo srityje, kultūrinėje veikloje, susijusioje su mokymais, menais, muzika, labdaros, socialinėse organizacijose, bažnytinėse, religinėse organizacijose. Vidutinis savanorio paveikslas - vyresnio amžiaus (vyresnis nei 40 m.), aukštesnio išsilavinimo, dirbantis vadovaujančiose pareigose, asmuo. Vyrai linkę savanoriauti labiau nei moterys, vidutiniškai tam skirdami po 12 valandų per mėnesį. Vyresni žmonės linkę savanoriškų organizacijų veikloje dalyvauti šiek tiek aktyviau, t. y. 55 m. ir vyresnių dalyvauja 27 proc., o iki 55 m. amžiaus - 26 proc., be to, vyresni savanoriškai veiklai skiria vidutiniškai daugiau valandų (14). Dėl objektyvių priežasčių daugiau valandų savanoriškai veiklai skiria nedirbantys pensininkai. Dažniausios nedalyvavimo savanoriškose organizacijose priežastys - laiko neturėjimas, neįdomu, kitos (informacijos trūkumas ir finansinės priežastys).

Dalyvavimas formalioje savanoriškoje veikloje Lietuvoje nėra labai paplitęs reiškinys, o neformalioje aplinkoje žmonės yra labiau linkę padėti vieni kitiems. Du trečdaliai Lietuvos piliečių (67 proc.) tyrime nurodė, kad per paskutinius 12 mėnesių yra suteikę kokią nors pagalbą kam nors už šeimos ribų. Čia neatsiliekame nuo ES vidurkio (68 proc. respondentų).

Australijos mokslininkai apskaičiavo, kad šios šalies savanorių darbų vertė 2009 m. siekė 14,6 mlrd. Australijos dolerių kasmet. Savanoriai dažnai teikia tokias paslaugas, kurios kitu atveju turėtų būti apmokamos arba apskritai neteikiamos, todėl savanoriška veikla praturtina kultūrinį, socialinį, politinį ir net ekonominį gyvenimą, užpildydama trūkstamas grandis ir nišas, ko nėra pajėgi padaryti valstybė ar formalios struktūros. Ir ši veikla ypač svarbi kaimo vietovėse viešųjų paslaugų mažėjimo laikotarpiu.

Vyresnio amžiaus lietuviai ir savanoriška veikla

Lietuvos agrarinės ekonomikos institute 2014 m. atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kiek savanoriškoje veikloje (įskaitant formalią ir neformalią) dalyvauja kaimo vyresnio amžiaus gyventojai. Apklausti 65 m. ir vyresnio amžiaus kaimo gyventojai įvairiose Lietuvos seniūnijose (iš viso 225 respondentai). 51 proc. jų pažymėjo, kad dalyvauja savanoriškoje veikloje. Vertinant pagal respondentų užimtumą darbo rinkoje, aktyvesni savanoriškoje veikloje yra dirbantys visa dieną ar dalį jos - labiau užimti gyventojai. Tai iš dalies susiję su nedirbančiųjų blogesne sveikatos būkle, tačiau bendra tendencija yra tokia, kad jei žmogus ieško veiklos ir galimybių save realizuoti, tai jis labiau linkęs ir savanoriauti. Polinkis padėti kitiems, prisidėti prie bendruomeninės veiklos labai priklauso nuo sveikatos būklės. Tačiau kaimo vyresnio amžiaus gyventojai, net ir būdami prastesnės sveikatos, pagal galimybes yra linkę padėti savo kaimynams ir artimiesiems. Vyresniems nei 75 m. gyventojams sunkiau dalyvauti savanoriškoje veikloje, todėl jų aktyvumas mažesnis.

Įdomūs pasirodė savanoriavimo ir išsilavinimo priklausomybės tyrimo rezultatai. Iš 76 proc. asmenų, turinčių aukštąjį ir aukštesnįjį išsimokslinimą, savanoriškoje veikloje dalyvavo beveik 90 proc. Greičiausiai asmenys, turintys aukštesnį išsimokslinimą, turi ir didesnį poreikį save papildomai realizuoti, suteikdami gyvenimui naujų spalvų, atspalvių ir patirčių.

Nesavanoriaujančiųjų buvo prašoma nurodyti to priežastis. Rezultatai rodo, kad pagrindinė priežastis (65 proc.) - sveikatos būklė. Nemaža dalis respondentų (13 proc.) nurodė neturį tam laiko, t. y. įvardijo priežastis, kurios objektyviai trukdo prisidėti prie paslaugų teikimo savo gyvenamojoje vietovėje. Kitaip tariant, beveik 80-čiai proc. nesavanoriaujančių respondentų tą daryti trukdo objektyvios priežastys. Tikėtina, kad jeigu aplinkybės jų gyvenime būtų susiklosčiusios palankiau, galbūt juos taip pat matytume tarp savanoriaujančiųjų. Ir tik nedidelė dalis respondentų - 22 proc. - nurodė, kad tokia veikla jiems nepriimtina.

Maždaug ketvirtadalis savanorystės veiklų susijusios su kultūrine veikla, renginių organizavimu, 17 proc. - gyvenamosios aplinkos, želdynų tvarkymu, apie 40 proc. - su vietos bendruomenės narių gyvenimo kokybės gerinimu. Likę 50 proc. veiklų susijusios su parama konkretiems asmenims: įvairios talkos, kaimynų pavežėjimas, senelių priežiūra ir pan.

Apibendrinant tyrimo rezultatus, teigtina, kad kaimo vyresnio amžiaus gyventojų savanoriavimo mastas yra gana didelis. Vyresnio amžiaus gyventojai aktyvūs savo jėgomis sprendžiant bendruomenės problemas, kurias ne visada gali išspręsti viešasis sektorius.