Rekomendacijas augintojams teikiančioms sėklininkystės kompanijoms ir derlingą bei atsparią veislę siekiantiems pasirinkti ūkininkams labai trūksta žinių apie žieminių rapsų veislių savybes. Šią spragą mokslininkai bando užpildyti naujausiais tyrimais.

Šiuo metu Lietuvoje registruotos 44 žieminių rapsų veislės, iš kurių 70 proc. sudaro hibridai, 30 proc. - linijinės veislės. Auginamos žieminių rapsų veislės yra sukurtos kitose šalyse, didelė dalis jų priklauso šiltesnio klimato zonoms, todėl kai kuriais metais šių veislių rapsai sunkiai žiemoja Lietuvos sąlygomis.

Dėl nepalankių žiemojimo sąlygų (plonos sniego dangos, šalčių ir kitų veiksnių) 2013-2014 metais net ypač gerų žiemkentiškumo savybių turinčios veislės sunkiai žiemojo. Taip pat veislės skiriasi pagal jautrumą ligoms ir pagal produktyvumą, tačiau tai nėra pakankamai išsamiai įvertinta mūsų vietos sąlygomis.

Žiemojimo svarba

Tyrimų duomenimis, rudenį žieminių rapsų veislių augalai buvo apnikti fomozės, juodosios dėmėtligės ir netikrosios miltligės. Iš rudens žieminių rapsų veislės Carlo H, Petrol H ir Technic H buvo jautresnės fomozei, Galileo L, Nelson H ir Remy L - netikrajai miltligei, o Nelson H, Remy L ir Rumba H veislių augalai - juodajai dėmėtligei.

Kovo pradžioje žieminių rapsų veislės vizualiai atrodė gerai ir buvo sunku įvertinti jų peržiemojimo skirtumus. Balandį jie išryškėjo. Iš tirtų žieminių rapsų veislių geriausiai peržiemojo Abakus H, Galileo L, Komando L, Sherpa H ir Visby H.

Fomozė

Fomoze rapsų augalai paprastai užsikrečia oru plintančiomis askosporomis, ir tai laikoma pagrindiniu šios ligos sukėlėjo infekcijos šaltiniu. Pirmiausia užkrečiami augalų lapai, vėliau ilgą laiką grybas vystosi augaluose latentiškai (nematomai) ir tik brendimo tarpsniu išryškėja ligos požymiai apatinėje stiebo dalyje arba aukščiau ant stiebo.

Žieminių rapsų augalai šia liga gali užsikrėsti ir rudenį, ir pavasarį, fomozės žala labai priklauso nuo to, kuriuo periodu augalas užsikrėtė. Nuo rudenį užsikrėtusių rapsų lapų fomozės dėmės išsivysto stiebo apatinėje dalyje, o nuo pavasarį užsikrėtusių - aukščiau ant stiebo.

Daug pavojingiau, kai liga pažeidžia stiebo apačią negu aukščiau patį stiebą, ypač jeigu liga išplinta visoje apatinėje stiebo dalyje. Tai gali atsitikti, jei ligos požymiai ant lapų išryškėja anksti rudenį, rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje. Tuomet dar rudenį, iki užšąlant, yra pakankamai laiko grybui peraugti lapkotį ir pasiekti šaknies kaklelį. Stiebo apatinėje dalyje arba šaknies kaklelio srityje pažeisti augalai, nutrūkus medžiagų apykaitai, bręsta anksčiau negu sveiki.

Meteorologinės sąlygos ligos sukėlėjo Leptosphaeria maculans askosporoms plisti ant žieminių rapsų augalų 2014 m. buvo nepalankios, labai trūko drėgmės, todėl tiek nepurkštuose, tiek purkštuose žieminių rapsų veislių augaluose liga išplito daugeliu atvejų panašiai: vidutiniškai brendimo tarpsniu buvo pažeista iki 80 proc. stiebų.

Jautriausios fomozei buvo žieminių rapsų veislės Rumba H, Abakus H, Triangle H, Sareo H, Bagira H ir Cult H, o mažiausiai buvo pažeistų žieminių rapsų veislių Turan H, Troy H ir Kolumb H stiebų. Nupurškus fungicidu (BBCH 65) per žieminių rapsų žydėjimą, fomozės intensyvumą ant žieminių rapsų veislių augalų stiebų (aukščiau virš šaknies kaklelio srities) pavyko sumažinti 3 kartus.

Tačiau fungicido purškimas žydėjimo tarpsniu nebuvo efektyvus nuo šaknies kaklelio srities fomozės. Tik atskirais atvejais ir tik iš dalies pavyko apsaugoti žieminių rapsų veislių augalus nuo fomozės. Žieminių rapsų veislės Triangle H, Nelson H, Turan H, Remy H ir Visby H veislės iš tirtųjų išsiskyrė mažesniu jautrumu šaknies kaklelio srities fomozei (ligos intensyvumo indeksas siekė 5). Iš tirtų veislių Rumba H, Sherpa H ir Nelson H ryškiausiai reagavo į augalų apsaugos produktą nuo fomozės.

Sklerotinis puvinys

Ir anksčiau, ir tyrimų metais žieminius rapsus pažeidė sklerotinis puvinys. Brendimo tarpsniu visų žieminių rapsų veislių augalai buvo apimti sklerotinio puvinio, veislių jautrumas šiai ligai tyrimų metais buvo panašus. Tirtų veislių augalai vidutiniškai daugiau kaip 50 proc. buvo apnikti sklerotinio puvinio. Labiausiai apniktų Rumba H, Triangle H, Belana H, Visby H ir Komando L veislių sklerotinio puvinio intensyvumas buvo didesnis negu visų tirtų veislių vidutinis ligos intensyvumas.

Tyrimų duomenimis, nupurškus fungicidu per žydėjimą (BBCH 65), visų žieminių rapsų veislės buvo mažiau Žieminių rapsų veislių jautrumas fomozei (ligos išplitimas brendimo tarpsniu), 2014 m. Žieminių rapsų veislių jautrumas fomozei (ligos intensyvumo indeksas brendimo tarpsniu), 2014 m. Žieminių rapsų veislių reakcija į augalų apsaugos produktus nuo grybinių ligų, 2014 m. apniktos šios ligos. Iš tirtų veislių Rumba H, Triangle H, Bellana H, Sareo H, Petrol H, Compass H, Komando L, ir Cult L labiausiai reagavo į augalų apsaugos produktą nuo sklerotinio puvinio.

Verticiliozė

Pastaruoju metu intensyviai plintanti ir daug žalos pridaranti verticiliozė kelia nemažai rūpesčių, nes, kaip ir kitos per dirvą plintančios grybinės ligos, yra sunkiai kontroliuojama.

Didelę įtaką verticiliozei plisti daro sėjomainos nesilaikymas. Siekdami sumažinti verticiliozės protrūkį plačiu mastu, rapsų augintojai turėtų panaudoti visas įmanomas agrotechnines priemones, nes cheminė apsauga nuo verticiliozės neveiksminga. Viena pagrindinių prevencinių priemonių yra tolerantiškų verticiliozei veislių auginimas.

Tirtų veislių augalai nuo 10 iki 45 proc. buvo apnikti verticiliozės, o intensyvumas siekė 16 balų, tačiau tirtos veislės skyrėsi jautrumu šiai ligai. Jautriausios verticiliozei buvo Troy H, Abakus H, Triangle H, Belana H, Nelson H, Turan H, Visby H, Remy L ir Komando L veislės. Mažiausiai verticiliozė pažeidė Bagira H, Carlo H, Petrol H, Technic H, Compass H ir Cult L veislių augalus - ligos intensyvumas buvo 4 kartus mažesnis negu visų tirtų veislių vidutinis.

Žieminių rapsų derlingumas

Tirtų žieminių rapsų veislių vidutinis derlingumas, nenaudojant augalų apsaugos produktų, buvo 2,38 t/ha, o purkštame fone vidutinis veislių derlingumas gautas 2,66 t/ha. Tyrimuose tiek linijinės, tiek hibridinės žieminių rapsų veislės panašiai reagavo į augalų apsaugos produktų naudojimą, tačiau visų tirtų veislių reakcija į augalų apsaugos produktų panaudojimą žydėjimo viduryje (BBCH 65) buvo ryški: gautas ne tik sėklų derliaus priedas, bet ir padidėjo 1 000 sėklų svoris, užderėjo aliejingesnės sėklos.

Tirtų žieminių rapsų veislių vidutinis sėklų derliaus priedas buvo 280 kg iš hektaro. Didesnis negu vidutinis gautas Rumba H, Inspiration H, Kolumb H, Belana H, Nelson H, Carlo H, Turan H, Visby H, Remy L ir Galileo L veislių sėklų derliaus priedas. Didžiausi žieminių rapsų sėklų derliaus priedai gauti tų veislių, kurios parodė ryškią reakciją į augalų apsaugos produkto nuo grybinių ligų naudojimą.

Pirmųjų metų tyrimų duomenimis, įvertinus žieminių rapsų veislių žiemojimą, jautrumą grybinėms ligoms ir pagal produktyvumą, kaip tinkamiausios atrinktos Rumba H, Abakus H, Belana H, Sherpa H, Turan H, Visby H, Komando L ir Cult L veislės.