Lietuvos grūdų ir rapsų rinkoje brangiausiai mokama už rapsus - per 350 eurų už 1 toną. Tai yra trigubai daugiau negu už rugius, dvigubai daugiau negu už miežius ar kukurūzus ir pusantro karto daugiau negu už pupas ar žirnius. Didžiausia supirkimo kaina atspindi ir žemdirbių triūsą auginant bei nuimant rapsus.

Pernai deklaruotas rapsų plotas buvo per 216 tūkst. ha, užpernai - per 264 tūkst. ha, 2012 metais - 253 tūkst. ha. Apie 45-49 proc. viso ploto užima žieminiai rapsai, kurių derlius yra maždaug 1 t ha-1 didesnis už vasarinių rapsų, tačiau jie yra reiklesni augimo sąlygoms, šaltomis žiemomis jie gali iššalti. Kaip nuimti rapsų derlių, kad patirtume tik minimalius sėklų nuostolius, kokias technologijas pasirinkti, kokią techniką naudoti, kaip sureguliuoti kombainų darbines dalis? Visa tai labai svarbu, siekiant gerų rezultatų.

Rapsų sėklų derlių sunku nuimti todėl, kad jos bręsta netolygiai, kaip ir kitų kryžmažiedžių augalų subrendusios rapsų ankštaros lengvai atsidaro ir sėklos išbyra. Kai rapsų pjūtis suvėlinama, kai netinkamai parenkamos technologijos, mašinos, kai bloga jų techninė būklė arba mašinų darbinės dalys prastai sureguliuotos, sėklų nuostoliai sudaro iki 10-20 proc. viso biologinio rapsų sėklų derliaus.

Nuėmimo technologijos

Kai meteorologinės sąlygos palankios, rapsų derlių racionaliausia nuimti tiesiog kombainu. Tada sėklų nuostoliai ir energijos sąnaudos, palyginti su kitais būdais, yra mažiausios, nes nereikia pjauti į pradalges. Taip pat po lietaus - augantys rapsai išdžiūsta greičiau negu nupjauti į pradalges. Taikant tiesioginio kombainavimo technologiją, rapsai pjaunami ir kuliami tuomet, kai pagrindinis jų stiebas yra geltonai žalias, ankštaros geltonos, lapų jau nebėra, sėklos viršutinėse ankštarose tamsiai rudos arba juodos, apatinėse - rudos, o sėklų drėgnis - apie 15-20 proc. Paprastai tokią brandą rapsų pasėlis pasiekia praėjus 40-50 dienų po žydėjimo. Tačiau pagrindinis kriterijus nustatant rapsų pjūties pradžią turėtų būti augalų brandos fazė, kai sėklose baigiamas kaupti aliejus (drėgnis 35-38 proc.).

Rapsų pjovimo kombainais aukštis paprastai parenkamas apie 5 cm žemiau, negu yra žemutinės augalų ankštaros. Dėl to žieminių rapsų ražienos aukštis turėtų būti 35-40 cm. Jeigu pjaudami paliksime trumpą 10-20 cm ražieną, dėl rapsų sėklų separavimo nuostolių kombaine iš kiekvieno hektaro prarasime 200-150 kg rapsų sėklų.

Tiesiog kombainais nuimami tik vienodai subrendę, nepiktžolėti rapsai. Pagrindinis šio nuėmimo būdo trūkumas - dėl kombaino pjaunamosios darbinių dalių poveikio atsidaro ankštarėlės ir sėklos išbyra ant ražienos. Tai gali atsitikti ir dėl stipraus vėjo.

Sėklų nuostolių mažinimo būdai:

• rapsus pjauti anksti ryte arba vėliau vakarop (jeigu galima, net ir naktį), kai jų ankštarėlės nelabai sausos ir mažiau atsidaro;
•  auginti atsparias ankštarėlių atsidarymui rapsų veisles arba prieš pjūtį purkšti ankštarėlių sandarikliais (cheminiais preparatais, neleidžiančiais lengvai joms atsidaryti);
• jeigu rapsai nedaug pagulę, naudoti stiebų pakėliklius, montuojamus ant kombaino pjovimo aparato pirštų; pagulusius pjauti išilgai (vyraujančios) augalų pagulimo krypties arba kampu į ją;
• palikti kuo aukštesnę ražieną: mažiau masės (drėgnesnės), mažiau piktžolių sėklų pateks į kombainą, mažesni bus ir sėklų nuostoliai, o kombainas galės dirbti našiau;
• nereikėtų naudoti kombaino lenktuvų, jeigu dirbant be jų užtikrinamas nupjautos rapsų masės nepertraukiamas tiekimas į kombainą; jeigu pjaudami naudojame kombaino pjaunamosios lenktuvus, jų pirštų apskritiminio greičio santykis su kombaino darbiniu (važiavimo) greičiu turi būti 1,0-1,1, t. y. lenktuvus reikia sukti lėtai, kad jų lystės su pirštais nekultų rapsų;
• priklausomai nuo rapsų biomasės kiekio, tarp kombaino pjaunamosios sraigės vijų ir pjaunamosios dugno nustatomi 20-25 mm tarpai, jeigu derlius labai didelis (rapsai aukšti), šie tarpai didinami iki 30-35 mm;
• jeigu yra galimybių, į rapsų laukus geriau nesiųsti net ir papildomai užsandarintų SK-5 kombainų, nes, palyginti su Vakarų valstybių gamybos kombainais, jie padaro iki 1 t ha-1 rapsų sėklų nuostolių.

Netolygiai bręstančius rapsus prieš pjūtį galima desikuoti. Desikuojama 7-10 dienų prieš pjūtį, pasėlį purškiant preparatais Reglon, Reglon Super (3 l ha^-1), Basta (1,5-2 l ha^-1). Jeigu daug piktžolių, galima naudoti ir Roundup (glifosą), bet Reglon geriau negu Roundup džiovina augalus. Pabrėžtina, kad desikuojami tik sėklinių rapsų plotai arba biodegalams gaminti skirti pasėliai, t. y. rapsai ne maisto reikmėms. Be to, cheminiai preparatai nemažai kainuoja, jais teršiama aplinka, purškimui reikalinga papildoma technika, darbo energijos ir degalų sąnaudos.

Užsienyje pagrindinė technologija - atskirtinis nuėmimo būdas

Net ir nepalankiomis oro sąlygomis atskirtinis nuėmimo būdas leidžia vienodai subręsti į pradalges nupjautiems rapsams. Šis rapsų nuėmimo būdas naudojamas regionuose, kuriuose vyrauja stiprūs vėjai ir kai pasėlis labai piktžolėtas. Į pradalges rapsai pjaunami, kai paruduoja apie 75-80 proc. ankštarėlių, o sėklų drėgnis jose būna apie 35 proc. Į pradalges rapsus galima pjauti su javapjovėmis, montuojamomis su javų kombainais, su pjaunamosiomis, agreguojamomis su traktoriais arba su savaeigėmis pjaunamosiomis.

Kai kuriais atvejais nupjauti rapsai su specialiais volais tarsi „privoluojami" tam, kad būtų suformuota kompaktiška pradalgė. Joje išdžiūvusias ankštarėles mažiau veikia stiprūs vėjai (tai aktualu audringose vietovėse), todėl ir mažiau jų savaime atsidaro. Didesnio kaip 5 m darbinio pločio pjaunamosioms į lauką atvežti naudojami vežimėliai. Jų būna ir universalių - bet kokio darbinio pločio mašinoms.

Atskirtinė rapsų sėklų derliaus dorojimo technologija leidžia bent savaite anksčiau pradėti rapsų pjūtį. Priklausomai nuo oro sąlygų, pradalgėms išdžiūvus, po 4-7 dienų pradalgės renkamos ir kuliamos įvairiausių kompanijų gaminamais juostiniais transporteriais. Tuo metu sėklų drėgnis ankštarėlėse būna apie 12- 14 proc. Rinktuvus, skirtus javų kombainams, gamina kompanijos „Claas", „John Deere", „Shelbourne Reynolds", „Ziegler", „Zaffrani" ir kitos. Jeigu neturite kombainų rinktuvų, išdžiūvusias pradalges galima iškulti jas renkant (pakartotinai pjaunant) įprastinėmis kombainų pjaunamosiomis, pakėlus lenktuvus. Tik reikia palikti aukštą ražieną, o kombainininkas turėtų būtų patyręs, kad kuo mažiau papildomai pripjautų į kombainą drėgnos ražienos.

Rapsų stalai ir aktyvieji skyrikliai

Nuimant rapsus tiesiog kombainais, apie 90 proc. visų sėklų nuostolių sudaro pjaunamosios padaromi nuostoliai (dėl lenktuvų, pjovimo aparato ir pjaunamosios šonuose esančių pasyviųjų skyriklių). Atlikti tyrimai parodė, kad, naudojant vien tik dešinįjį aktyvųjį skirtuvą, sumažinami ne tik sėklų nuostoliai, bet ir kombaino našumas padidėja mažiausiai penktadaliu (20 proc.), nes pasyvus skyriklis netinka: jis ne tik nudrasko ankštaras, bet ir rauna rapsus, kombainui važiuojant, juos stumia tarsi buldozeris. Tokiu atveju kombainininkas privalo stoti, viską pašalinti nuo pjaunamosios.

Geriausiai naudoti rapsų stalus su aktyviaisiais skyrikliais abiejose pusėse. Jie ypač naudingi apipjaunant didelį lauką arba jį suskirstant į užuoganas. Aktyvieji skyrikliai būna su mechanine, hidrauline ir elektrine pavaromis. Pastaroji yra ne tokia patikima, o kartais net pavojinga, nes dėl trumpo sujungimo gali užsidegti. Rapsų stalus su aktyviaisiais skirtuvais (dažnai universalius) gamina Vokietijos kompanijos „Ziegler", „Zürn", Austrijos „Biso Schattenecker", Prancūzijos „Cheval Groupe" ir kitų šalių kompanijos.

Baltarusijos bendrovė „Lidagroprommaš" gamina rapsų stalus su dviem aktyviaisiais skyrikliais (dalgių pavaros hidraulinės arba elektrinės) kombainams Lida-1300, KZS-7, KZS-10. Ukrainos įmonė „Berdianskije žatki" gamina priedą rapsams PRBŽ-6D, montuojamą ant kombaino DON-1500B. Šį prietaisą galima pritaikyti ir kitų šalių gamybos javų kombainams, kurių pjaunamųjų darbiniai pločiai yra 5-7,9 m. Rusijos Krasnojarsko kombainų gamykla gamina kombainams Jenisej skirtus rapsų stalus PRŽ-6. Gamintojų teigimu, jie gali rapsų sėklų nuostolius sumažinti 30 proc. Kita Rusijos bendrovė „Techservis" kombainams DON-1500B gamina rapsų stalus RS-6 vien tik su dešiniuoju aktyviuoju skyrikliu.

Austriška Biso universali pjaunamoji VX 550 Crop Ranger montuojama (prijungiama) vietoje standartinės kombaino pjaunamosios. Ji turi lenktuvus, pjovimo aparatą, du aktyviuosius skyriklius ir svarbiausia - reguliuojamą (išstumiamą) iki 70 cm papildomą stalą (skydą) atstumui nuo dalgio iki sraigės keisti. Su tokia pjaunamąja galima nuimti įvairių žemės ūkio augalų derlių. Be to, daugelis Vakarų šalių gamybos kombainų gali būti komplektuojami su VarioFeed ir VarioStar keičiamo pločio dugno javų (ir rapsų) pjaunamosiomis.

Naujovė - augantys rapsai specialiai išguldomi

Atrodo, negirdėtas dalykas, bet tai tiesa. Prieš kelerius metus JAV šis metodas imtas taikyti itin audringuose regionuose, siekiant išvengti netolygaus išguldymo ir ypač viršutinių ankštarėlių savaiminio atsidarymo iki derliaus nuėmimo (anglų kalba šis metodas vadinamas „pushing canola"). Rapsams nulenkti (dirbtinai išguldyti) reikalinga speciali platforma, dažniausiai agreguojama su bendrosios paskirties traktoriais. Tas įrenginys turi ir aktyviuosius skirtuvus tam, kad nerautų rapsų. Be to, pasėlis turi turėti suderintas pagal darbinį plotį technologines vėžes, kad traktorius nevažiuotų per rapsus. Tokios rapsų išguldymo technikos Lietuvoje nėra, o jeigu ir būtų, vargu ar atsirastų entuziastų šį metodą taikyti praktikoje.

Kai dirbtinai suguldyti (privalumas - viena kryptimi) rapsai subręsta iki tinkamos brandos tiesiogiai kombainuoti, jie pjaunami ir kuliami įprastiniais kombainais tik nenaudojant lenktuvų (jie pakeliami) ir kombainui važiuojant prieš augalų pagulimo kryptį. Tokius dirbtinai suguldytus rapsus pjauti reikia žemiau, tai padidina kombaino apkrovimą kuliama mase, kombainas turi važiuoti lėčiau, sumažėja jo našumas. Nepaisant minėtų trūkumų, Jungtinėse Amerikos Valstijose tam tikrais atvejais rapsai taip nuimami.

Kombainų technologiniai reguliavimai

Subrendusių rapsų ankštarėlės lengvai išsikulia, todėl visų tipų kombainų kūlimo būgnų sukimosi dažniai turi būti apie 30-40 proc. mažesni negu kuliant kviečius. Per didelis kombaino kūlimo būgno greitis labiau smulkina rapsų šiaudus ir labiau sužaloja sėklas.

Rapsus, ypač žieminius, galima pjauti paliekant aukštą ražieną. Juo aukštesnė ražiena, tuo mažesni sėklų nuostoliai, sėklos kombaine mažiau žalojamos. Visi kiti kombaino parametrai tokie pat, kaip ir kuliant javus. Būtina, kad kombainai būtų techniškai tvarkingi: kūlimo būgno spragilai tiesūs, jų rifai nenudilę, pobūgniai neišlankstyti, švarūs jų darbiniai paviršiai (kaip ir sietų, kratomosios lentos ir kratiklių). Ypač pavojinga, kai labai aplimpa ar net visai užanka viršutinis valytuvo sietas, tada daug sėklų išbyra su pelais.

Popjūtinis sėklų tvarkymas

Valymas. Rapsų sėklos valomos keliais etapais:

• pirminis valymas - dažniausiai oro srove ir sietais išskiriamos lengvai atsiskiriančios priemaišos;
• pagrindinis valymas - oro srove, sietais ir trijeriais išskiriamos pagrindinės priemaišos;
• specialusis valymas ir rūšiavimas - specialiomis mašinomis išskiriamos sunkiai išvalomų piktžolių sėklos, o rapsų sėklos surūšiuojamos

Pirminiam ir pagrindiniam rapsų sėklų valymui sietai parenkami taip: viršutinio sieto apvalių skylučių skersmuo 2,0-4,0 mm, sietų pailgų (stačiakampio formos) skylučių plotis - 1,8-2,0 mm, apatinio sieto apvalių skylučių skersmuo - 1,1-1,6 mm, pailgų skylučių plotis - 0,8-1,4 mm. Tikslų skylučių dydį, kaip ir oro srauto dydį, reikia parinkti pagal turimos valomosios eksploatavimo instrukcijos rekomenduojamus dydžius.

Džiovinimas. Kai rapsų sėklos drėgnesnės kaip 12 proc., jas reikia džiovinti. Sėkliniai rapsai turi būti išdžiovinti iki 8,5 proc. drėgnio, o skirti pramoniniam perdirbimui (greitai realizuoti) - iki 12 proc. drėgnio. Juo drėgnesnės sėklos, tuo greičiau jas reikia pradėti džiovinti, nes praėjus 4 valandoms po kūlimo rapsų sėklos savaime gali imti kaisti, pablogės jų kokybė, sumažės daigumas. Sėklinius rapsus geriausiai džiovinti aktyviai ventiliuojant. Ant aktyviosios ventiliacijos įrenginių rapsai pilami 30-50 cm sluoksniu. Iš pradžių (apie 3 dienas) pučiamas atmosferinis (šaltas) oras, sėklos ne tik džiūsta, bet kartu ir baigia bręsti. Paskui, jeigu reikia, galima pūsti pašildytą orą. Džiovinant reikia stebėti, kad nesušoktų viršutinis sluoksnis, o jei taip atsitinka, rapsų sėklas reikia perkasti.

Rapsų sėklas džiovinant šiluminėse (šachtinėse, karuselinėse, konvejerinėse ir kt.) džiovyklose, džiovinimo agento temperatūra parenkama priklausomai nuo sėklų drėgnio. Juo sėklos drėgnesnės, tuo temperatūra mažesnė: kai drėgnis 14-16 proc., šiluminio agento temperatūra 45 ºC, kai sėklų drėgnis 20 proc. ir daugiau, džiovinimo agento temperatūra - 40 ºC. Vienu praleidimu per džiovyklą drėgnis sumažinamas 2-4 proc., todėl sėklos per džiovyklą praleidžiamos keletą kartų. Svarbu, kad sėklai skirti rapsai neįkaistų daugiau kaip 35 ºC.

Laikymas. Jeigu sėklinių rapsų sėklos laikomos maišuose, jie kraunami ant padėklų į rietuves po 2 arba 3 eilėje ir ne daugiau kaip 6 maišai vienas ant kito. Tarpai tarp rietuvių ir sandėlio sienų paliekami ne mažesni kaip 0,7 m, o priėmimo- išdavimo vietoje - 1,5 m. Kas 6 mėnesius rietuvės perkraunamos - viršutinius maišus į apačią, apatinius - į viršų. Pramoniniam perdirbimui rapsai gali būti laikomi aruoduose, bet supilti ne storesniu kaip 1,5 m sluoksniu. Laikant kasdien reikia patikrinti, ar nekaista. Kai temperatūra pasiekia 15 ºC, rapsus reikia vėl ataušinti vėdinant aktyviąja ventiliacija.