Nemažai ūkininkų ir įmonių veiklai reikalingą turtą bei žemę nuomojasi iš kitų ūkininkų, gyventojų bei įmonių. Prieš išsinuomojant turtą būtina tiksliai žinoti apie jo nuomos pajamų apmokestinimą, mokesčių deklaravimą ir kitus su turto nuoma susijusius įsipareigojimus nuomininkui ir nuomotojui. Pasitaiko, kad gyventojai, gavę nuomos pajamų, nedeklaruoja jų ir nesumoka priklausančių mokėti mokesčių.

Ūkininkai dažnai klausia, kas turi mokėti gyventojų pajamų mokestį: nuomininkas ar nuomotojas? Neaiškumų kyla iš to, kad, vykdant skirtingus nuomos sandorius, taikomi skirtingi apmokestinimo būdai. Fizinis asmuo gali išnuomoti turtą juridiniam asmeniui ir priešingai - juridinis asmuo gali nuomoti turtą fiziniam asmeniui. Nuomos sandoriai gali būti sudaromi ir tarp dviejų fizinių asmenų ar tarp dviejų juridinių asmenų.

Gyventojų vykdoma nekilnojamojo turto nuomos veikla nėra priskiriama individualiai veiklai, todėl iš nekilnojamojo turto nuomos gautos pajamos gali būti apmokestinamos keliais būdais.

Jeigu fizinis asmuo nuomoja negyvenamosios paskirties patalpas ar žemės ūkio paskirties žemę juridiniam asmeniui, tarp jų sudaroma nuomos sutartis, pagal kurią gyventojų pajamų mokestį (GPM) už fizinį asmenį į biudžetą sumoka juridinis asmuo. Nekilnojamojo turto nuomos pajamos pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką yra priskiriamos A klasės pajamoms, kurias išmokėdami juridiniai asmenys apskaičiuoja, išskaičiuoja iš nuomos pajamų 15 proc. pajamų mokestį ir jį sumoka į biudžetą.

Jeigu fizinis asmuo nuomoja negyvenamosios paskirties patalpas ar žemės ūkio paskirties žemę kitam fiziniam asmeniui, tokiu atveju GPM į biudžetą turi sumokėti nuomotojas, t. y. asmuo, gavęs nuomos pajamų. Gyventojas, pasibaigus metams, gautas nuomos pajamas privalo apskaičiuoti, iki kitų metų gegužės 1 dienos pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokėtiną pajamų mokestį, taikydamas 15 proc. mokesčio tarifą. Jokių papildomų mokesčių gyventojui mokėti nereikia.

Jeigu juridinis asmuo nuomoja negyvenamosios paskirties patalpas ar žemės ūkio paskirties žemę fiziniam asmeniui, tai prievolė sumokėti GPM atsiranda tada, kai juridinis asmuo nekilnojamąjį turtą nuomoja ne rinkos kaina. Tokiu atveju atsiranda gyventojo pajamos natūra ir nuo tų pajamų GPM sumokėti turi taip pat juridinis asmuo.

Jeigu nuomos sandoris sudarytas tarp dviejų juridinių asmenų, toks sandoris - ne GPM objektas ir mokėti gyventojų pajamų mokesčio nereikia.

Jeigu fizinis asmuo nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas kitam fiziniam asmeniui, jis gali pasirinkti, pavyzdžiui, veiklą vykdyti pagal verslo liudijimą arba su fiziniu asmeniu sudaryti patalpų nuomos sutartį. Pasirinkęs tiek vieną, tiek kitą variantą, GPM turi mokėti nuomotojas. Gyventojas, veiklą vykdydamas pagal verslo liudijimą, turi sumokėti fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, tačiau jeigu pajamos iš patalpų nuomos viršytų 45 000 eurų ribą, jos jau būtų apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 d. būtina pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. Jeigu gyventojas gyvenamosios paskirties patalpas nuomoja neįsigijęs verslo liudijimo, bet sudaręs su nuomininku nuomos sutartį, tokiu atveju pajamos iš patalpų nuomos apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Šias pajamas reikia deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d. ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.