23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2015/06
Ūkininkų ūkių apskaitos optimizavimas
  • Doc. dr. Valentinas BRUŽAUSKAS
  • Mano ūkis

Oficialiai nustatyta ūkininkų ūkių veiklos (toliau - ūkininkavimo) buhalterinės apskaitos metodika yra pernelyg sudėtinga ir didina ūkininkavimo naštą. Būtina paprastinti šią apskaitą, laikantis apskaitos optimalumo (racionalumo) principo, naudos ir išlaidų pusiausvyros.

Pagrindinis ūkininkavimo apskaitos reglamentas yra Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. priimtas nutarimas Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Aprašas) su vėlesniais pakeitimais (aktuali redakcija 2014-10-15). Šiame Apraše apskaitai tvarkyti nustatytas Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalas. Apraše pateikta nuostata, kad ūkininkai ir gyventojai patys pasirenka buhalterinės apskaitos tvarkymo būdą - supaprastintąją ar dvejybinę apskaitos sistemą. Joms taikyti Žemės ūkio ministerija yra patvirtinusi dvejas rekomendacijas:

  •  „Dėl Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų patvirtinimo" (2005 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 3D-266, aktuali redakcija 2014-10-10);
  • „Dėl Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų patvirtinimo" (2006 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 3D-491).

Išvardytieji individualios žemės ūkio (toliau - ūkio) veiklos apskaitos reglamentai buvo parengti dar tuomet, kai visi ūkininkaujantys gyventojai (toliau - ūkininkai) neturėjo pajamų mokesčio prievolės. Atsiradus šiai prievolei, iškilo būtinumas, taikant šiuos reglamentus, atsižvelgti ne tik į ekonominės informacijos poreikius, bet ir į ūkininkų pajamų apmokestinimo nuostatas. Pastarosios išdėstytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (GPMĮ, aktuali redakcija 2013- 12-30) ir VMI komentaruose.

Supaprastintoji apskaita turi ribotą taikymo sritį. Ją galėtų pasirinkti ūkininkai, kuriems nereikia mokėti pajamų mokesčio, arba kurie yra pasirinkę mokėti pajamų mokestį pagal 30 proc. sumažintas gautas individualios veiklos pajamas. Dauguma ūkininkų privalo tvarkyti apskaitą pagal dvejybinę apskaitos sistemą. Todėl aktualiausias yra dvejybinės apskaitos metodikos tobulinimas.

Finansinių ataskaitų sudėties sumažinimas

Ūkininkavimo dvejybinės apskaitos rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) numatytos keturios finansinės ataskaitos: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) aiškinamasis raštas. Jų skaičius mažintinas. Remiantis naująja ES Apskaitos direktyva (2013/34 ES), tiek ataskaitų nereikalaujama netgi nedidelėse akcinėse bendrovėse (joms priklauso dauguma Lietuvos įmonių). Ūkiuose pakaktų apsiriboti tiktai dviem pirmosiomis, pagrindinėmis, ataskaitomis.

Pinigų srautų ataskaitos, ypač netiesioginės, sudarymas yra sudėtingas ir ne itin būtinas. Atskirų veiksnių įtaką pinigų likučių pasikeitimui galima nustatyti iš balanso, o informaciją apie pinigų įplaukas ir išmokas - iš pinigų analitinės apskaitos.

Aiškinamasis raštas šiek tiek papildo pagrindinėse ataskaitose pateiktą informaciją. Šią papildomą informaciją galima trumpai įrašyti pagrindinėse ataskaitose, poantraštinėse jų dalyse arba pastabose ataskaitų pabaigoje.

Sutrumpintinas ne tik teiktinų ataskaitų skaičius, bet ir jų turinys, atsisakant mažiau reikšmingos informacijos.

Balanso supaprastinimas

Rekomendacijose pateiktoje pavyzdinėje balanso formoje yra pernelyg daug straipsnių (42), dukart viršijančių verslo įmonių sutrumpinto balanso galiojančios formos apimtį (19 straipsnių.). Jų skaičių reikia gerokai sumažinti, orientuojantis į verslo įmonių sutrumpinto balanso projektinę formą. Siūloma balanso straipsnių nomenklatūra pateikta lentelėje.

Siūlomoje balanso formoje numatyta 20 straipsnių, t. y. dukart mažiau negu pateikta rekomendacijose. Atsisakyta atsargų, trumpalaikių gautinų skolų ir ilgalaikių bei trumpalaikių mokėtinų skolų detalizavimo. Kiek kitaip suskirstytas ilgalaikis materialusis turtas - jo straipsnių nomenklatūra papildyta daugiamečių sodinių, produktyviųjų bei darbinių gyvulių straipsniais. Prie nekilnojamojo turto ir atsargų straipsnių pateiktos eilutės šio turto įvertinimo būdui įrašyti.

Pelno (nuostolių) ataskaitos pertvarka

Rekomendacijose pateikta specifiška, neįprastinė, ūkio pelno (nuostolių) ataskaitos forma (apima 16 straipsnių). Jos turinys susietas su Ūkių apskaitos duomenų tinklo rodikliais ir biologinės kilmės turto (BKT) vertinimu tikrąja verte. Ši ataskaita skiriasi nuo standartinės, ne žemės ūkio subjektams skirtos ataskaitos daugeliu specifinių straipsnių - bendrosios produkcijos, kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų, bendrojo gamybinio pelno (nuostolių) bei kitais straipsniais. Dėl tokių skirtumų daugelis apskaitos specialistų siūlo ją keisti, suderinant su standartine.

Šiems siūlymams reikėtų iš dalies pritarti. Jų įgyvendinimas atitiktų ir tarptautinę praktiką. Dauguma ūkių BKT vertina pasigaminimo savikaina, ir tai neaktyvios ž. ū. rinkos bei galiojančiomis gyventojų pajamų apmokestinimo sąlygomis yra pateisinama. Visiems ūkiams nustatytina paprastesnė pelno (nuostolių) ataskaita, atsižvelgiant į ES Apskaitos direktyvoje vieną iš įmonių ataskaitų, sudaromą pagal sąnaudų pobūdį. Siūloma ataskaita parodyta lentelėje. Šioje ataskaitoje yra perpus mažiau straipsnių nei pateiktoje Rekomendacijose. Pakeisti sąnaudų straipsniai ir atsisakyta tarpinių rezultatų straipsnių.

Materialiojo turto apskaitos metodikos koregavimas

Šio turto apskaita yra viena iš metodiškai sudėtingesnių apskaitos sričių. Jai palengvinti priimtinos tokios pagrindinės apskaitos metodikos supaprastinimo nuostatos:

  • su turto įsigijimu susijusį negrąžinamą (neatskaitomą) pridėtinės vertės mokestį iš karto įskaityti ne į turto įsigijimo savikainą, o priskirti bendrosioms ūkio sąnaudoms;
  • nenustatinėti ilgalaikio materialiojo turto likvidacinės vertės (prilyginti ją nuliui), nes praktiškai ji būna nereikšminga; nekoreguoti iš anksto nustatyto šio turto naudingo tarnavimo laiko;
  • turto nusidėvėjimui (amortizacijai) skaičiuoti taikyti vadinamąjį pusmečio metodą - skaičiuoti tik pirmajame pusmetyje įsigyto ir pradėto naudoti turto nusidėvėjimą (amortizaciją). Dar paprasčiau būtų skaičiuoti tik ataskaitinių metų pradžioje buvusio turto nusidėvėjimą (amortizaciją);
  • daugumoje ūkių taikyti periodinį atsargų apskaitos būdą - per ataskaitinį laikotarpį buhalterinėse sąskaitose registruoti tik šio turto pirkimą, įsigijimo vertę iš karto priskiriant sąnaudoms. Laikotarpio pabaigoje inventorizacijos metu nustatomi atsargų likučiai, įvertinami FIFO būdu, apskaičiuojami ir registruojami buhalterinėse sąskaitose jų pokyčiai;
  • sezoninės veiklos ūkiuose nesutapatinti finansinių metų su kalendoriniais metais ir leisti pasirinkti kitą 12 mėnesių trukmės laikotarpį (pavyzdžiui, nuo vienų metų birželio 30 d. iki kitų metų liepos 1 d.). Tokie patys turėtų būti ir mokestiniai metai gyventojų pajamų mokesčiui skaičiuoti;
  • daugelyje ūkių leisti pajamų ir išlaidų registracijai dvejybinėje apskaitoje pasirinkti pinigų principą, kuomet pajamos fiksuojamos, gavus pinigus, o išlaidos - išleidus pinigus. Šis principas taikytinas tiek finansinėje apskaitoje, tiek pelno mokesčiui skaičiuoti.

Sąskaitų plano supaprastinimas

Rekomendacijose pateiktas pavyzdinis sąskaitų planas apima palyginti daug sąskaitų: 38 sintetines (pirmo lygio) sąskaitas ir 89 subsąskaitas (antro lygio sąskaitas). Kaip ir visi pavyzdiniai sąskaitų planai, taip ir šis yra tiktai orientacinis. Kiekvienam ūkiui, atsižvelgiant į jo veiklos ypatumus, gali būti sudarytas savas sąskaitų planas. Daugumoje ūkių galima apsiriboti gerokai mažesniu sąskaitų skaičiumi (žr. lentelę apačioje).

Galima atsisakyti šių sintetinių sąskaitų: 15 Statyba ir kiti kapitaliniai įdėjimai; 25 Kitos gautinos skolos; 26 Terminuotieji indėliai ir kitos trumpalaikės investicijos; 28 Kitas trumpalaikis turtas; 31 Kapitalo papildymas ūkininko ir jo partnerių ar gyventojų įnašais ir paėmimas; 43 Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis; 44-48 (kitos trumpalaikių skolų sąskaitos); 53 Finansinės ir investicinės veiklos pajamos; 61 Kintamosios sąnaudos; 62 Pastoviosios sąnaudos; 63 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos; 65 Pagrindinės gamybos suvestinė; 67 Biologinio turto pirkimai.

Rekomendacijose numatyti įrašai šiose sąskaitose gali būti perkelti į kitas sąskaitas, pavyzdžiui, 15 sąskaitos - į 12 sąskaitą, 25 sąskaitos - į 24 sąskaitą, 26 sąskaitos - į 27 sąskaitą ir t. t.

Siūloma sąskaitų nomenklatūra apima beveik perpus mažiau sintetinių sąskaitų negu jų pateikta pavyzdiniame plane.

Sumažintinas ir subsąskaitų skaičius. Daugelyje ūkių nebūtinos medžiagų, finansinės bei investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų, bendrųjų ūkio sąnaudų ir kai kurių kitų apskaitos objektų subsąskaitos.

Dabartiniame visų ūkio subjektų administracinės naštos mažinimo siekių fone yra pribrendusi ir ūkininkavimo apskaitos reglamentų pertvarka. Iniciatyva ją pateikti tenka Žemės ūkio ministerijos apskaitos politikos formavimo specialistams.