Apie tiksliojo ūkininkavimo būtinybę kalbama vis daugiau. Kokia šių sistemų nauda, tiriama ir Lietuvoje. Praėjusių metų gruodžio mėn. žurnale pateikėme tiksliojo ūkininkavimo tyrimų rezultatus kviečių pasėliuose. Šiame numeryje siūlome susipažinti su įprastai ir pagal tiksliąsias sistemas augintų cukrinių runkelių bandymų rezultatais.

Primename, kad tikslusis ūkininkavimas (TŪ) yra inovatyvi, grindžiama informacija augalininkystės produkcijos gamybos vadybos koncepcija. Ji remiasi įvairiomis naujomis arba dar tobulinamomis technologijomis (pvz., globalia pozicionavimo sistema, jutiklių technologijomis ir geoinformacinėmis sistemomis). Naudojant TŪ technines priemones, atskirose lauko vietose nustatomi dirvožemio ir pasėlio savybių skirtumai, o šių duomenų pagrindu, naudojant specialias informacijos apdorojimo sistemas ir atitinkamą techniką, tiksliau negu iki tol atliekamos žemės dirbimo, sėjos, tręšimo ir pasėlių priežiūros technologinės operacijos.

Pernai Lietuvoje pradėti kompleksiniai tiksliojo ūkininkavimo technologinių procesų tyrimai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai skyrus valstybės paramą žemės ūkio moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai vykdyti, buvo pradėtas įgyvendinti projektas „Tiksliojo ūkininkavimo technologinių procesų įtaka, mažinant poveikį aplinkai bei sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti" (sutartis Nr. MT-14-3).

Projekto tikslas - pagrįsti tiksliojo ūkininkavimo technologinius procesus, ištirti jų efektyvumą, mažinant poveikį aplinkai bei sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti, parengti TŪ techninių priemonių taikymo rekomendacijas. Tyrimai buvo atliekami Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) bandymų stotyje ir ūkininko Alfredo Bardausko ūkyje Raseinių rajone. ASU bandymų stotyje buvo vykdomas lauko eksperimentas su cukriniais runkeliais, o A. Bardausko ūkyje - su vasariniais kviečiais.

Bandymo schema

ASU bandymų stotyje buvo lyginamos dvi ūkininkavimo sistemos (tradicinė ir tikslioji) ir dvi cukrinių runkelių veislės (Primadonna ir Ernestina). Auginant cukrinius runkelius pagal įprastą technologiją, laukas buvo tręšiamas vienoda norma mineralinėmis trąšomis pakrikai. Tiksliosios žemdirbystės sąlygomis laukas buvo tręšiamas pagal kintamas normas, atsižvelgiant į runkelių poreikį maisto medžiagoms ir dirvožemyje esantį maisto medžiagų kiekį.

Praėjusiais metais ASU bandymų stotyje tyrimai buvo vykdomi 7,6 ha ploto lauke (matmenys 221 m x 343 m). Bandymo lauko galuose ir šonuose nuo lauko krašto iki bandymo laukelio buvo paliktos 20 m pločio pagrąžų juostos, reikalingos žemės ūkio technikai apsisukti ir ploteliams apsaugoti nuo išorinių veiksnių įtakos. Kiekvienas bandymo variantas buvo sėjamas ne siauresnėmis kaip 30 m pločio ir ne trumpesnėmis kaip 300 m ilgio juostomis (iš viso 4 juostos). Tarp įprastinės ir tiksliosios žemdirbystės buvo palikta 5 m pločio neužsėta, kultivuojama juosta. Bandymas buvo vykdomas kartojant 4 kartus. Sudygus cukriniams runkeliams, juostos buvo skersai dalijamos į 4 vienodo ilgio dalis (4 pakartojimus). Apskaitinio laukelio plotis 30, ilgis - 75 metrai.

ASU bandymų stotyje žieminių kviečių ražiena buvo nuskusta 10-12 cm gyliu, o po 10-12 dienų suarta 20-25 cm gyliu. Kai pavasarį dirva pasiekė fizinę brandą, bandymui skirtas laukas buvo įdirbtas kombinuotu padargu ir pagal bandymo schemą buvo sėjami cukriniai runkeliai.

Auginant cukrinius runkelius pagal įprastą technologiją, laukas buvo tręšiamas mineralinėmis trąšomis (N₅P₁₅K₂₅) N₂₀P₆₀K₁₀₀ (400 kg/ha). Tiksliosios žemdirbystės sąlygomis laukas buvo tręšiamas pagal kintamas tręšimo normas, atsižvelgiant į runkelių poreikį maisto medžiagoms ir dirvožemyje esantį maisto medžiagų kiekį.

Vertinimo kriterijai ir technika

Cukriniai runkeliai buvo pasėti praėjusių metų balandžio 20 d. sėjamąja Accord Optima. Sėklos norma - 133 777 vnt./ha, tarpueiliai - 45 cm, atstumai tarp sėklų eilutėje - 16,6 cm, sėklos įterpimo gylis - 3 cm. Buvo taikomos tradicinės augalų apsaugos priemonės.

ASU Bandymų stotyje pirmiausia buvo nuimamas cukrinių runkelių derlius galinėse apsaugos juostose, paskui - apskaitiniuose laukeliuose: 1 išilginiame metre penkiose vietose. Šakniavaisių derlingumas buvo perskaičiuojamas t/ha.

Vertinant cukrinių runkelių auginimo technologijas įprastinėje ir tiksliojoje žemdirbystės sistemoje, buvo nustatoma:

• pasėlių tankumas;
• pasėlių piktžolėtumas;
• augalų biometriniai ir fotosintetiniai rodikliai;
• dirvožemio agrocheminės savybės;
• dirvožemio elektrinis laidumas;
• dirvožemio biologinis aktyvumas;
• kultūrinių augalų optinės savybės;
• derlingumas ir derliaus struktūros elementai;
• produkcijos kokybė.

Dirvožemio elektrinis laidumas buvo nustatytas su traktoriumi agreguojama mobiliąja mašina Veris 3150 MSP, kurioje įrengta navigacinė sistema. Matavimai atlikti dviejuose dirvožemio pjūviuose (paviršiniame ir giluminiame): nuo dirvožemio paviršiaus iki 30 cm gylio ir 0-90 cm gylyje. Dirvožemio elektrinio laidumo žemėlapiai sudaryti, naudojant kompiuterinę programą SMS Advanced.

Agrocheminės dirvožemio savybės

Dirvožemio agrocheminių savybių tyrimai parodė, kad ASU bandymų stoties lauke labai netolygiai buvo pasiskirstęs judrusis kalis (K₂O). Jo kiekis bandymų lauko dirvoje kito nuo 136 iki 233 mg/kg. Bandymų lauko dalyje, kurioje cukriniai runkeliai buvo auginami pagal įprastinę technologiją, judriojo kalio dirvoje buvo vidutiniškai 174 mg/kg, o tiksliojo ūkininkavimo dalyje - vidutiniškai 200 mg/kg arba 14,9 proc. daugiau.

Judrusis fosforas (P₂O₅) buvo pasiskirstęs kiek tolygiau, tačiau atskirose lauko vietose jo kiekis kito nuo 231 iki 406 mg/kg. Bandymų lauko dalyje, kurioje cukriniai runkeliai buvo auginami pagal įprastinę intensyviąją technologiją, judriojo fosforo dirvoje buvo vidutiniškai 292 mg/kg, o tiksliojo ūkininkavimo dalyje - vidutiniškai 313 mg/kg arba 7,2 proc. daugiau. Dirvos rūgštumo (pH) svyravimai bandymų lauke buvo labai nedideli - tik nuo 7,3 iki 7,5.

Dirvos elektrinio laidumo tyrimai parodė, kad ASU bandymų stoties lauke vyrauja lengva smėlio ir priesmėlio dirva, o molio yra tik gilesniuose dirvos sluoksniuose. Pagal organinių medžiagų kiekį cukrinių runkelių bandymų laukas buvo gana heterogeniškas, nes organinių medžiagų kiekis dirvoje svyravo nuo 2,52 iki 4,96 procento.

Pagal dirvos agrocheminių savybių tyrimų duomenis sudarytame tręšimo plane tiksliojo ūkininkavimo variante kompleksinių trąšų (NPK 5-15-25) norma kito nuo 360 iki 720 kg/ha (vidutiniškai 534 kg/ha). Taigi, mažiau mineralinių trąšų buvo išberta bandymų lauko viduryje.

Cukrinių runkelių vystymosi ir fitosanitariniai rodikliai

Praėjusių metų pavasario meteorologinės sąlygos buvo palankios cukriniams runkeliams sudygti. Bandyminiuose laukeliuose pasėtų runkelių sudygimas buvo rekordinis - jis svyravo nuo 92,8 iki 96,2 proc., todėl didesne norma pasėti runkeliai suformavo tolygius tankius pasėlius, kurių tankumas buvo panašus tiek tiksliosios, tiek įprastinės žemdirbystės sąlygomis. Tankiausi runkelių pasėliai nustatyti tradicinės žemdirbystės sąlygomis Primadonna veislės pasėliuose ir siekė apie 129 tūkst. augalų hektare.

Cukrinių runkelių vystymosi sąlygos, deja, nebuvo idealios. Cukriniams runkeliams turint 3-4 poras tikrųjų lapelių, per parą iškrito daugiau kaip 25 mm kritulių, kurie užtvindė pasėlius, o kruša smarkiai sužalojo lapus. Tiksliosios žemdirbystės sąlygomis cukrinių runkelių daigai augo sparčiau negu įprastinės žemdirbystės sąlygomis. Ypač išsiskyrė veislės Ernestina daigai, kurie tiksliosios žemdirbystės sąlygomis buvo patys stambiausi ir su didžiausia lapija.

Vėliau užlietuose plotuose intensyviau plito bakterinės ir grybinė cukrinių runkelių lapų ligos. Antroje vegetacijos pusėje plačiausiai plito rudmargė ir baltuliai, tačiau nustatyti ir miltligės bei bakteriozės atvejai. Įprastinės žemdirbystės sąlygomis cukriniai runkeliai rudmarge ir baltuliais sirgo intensyviau negu tradicinės, o bakterioze - atvirkščiai. Piktžolių masė buvo panaši abiejose sistemose.

Per vegetaciją ilgoki (3-4 savaičių) sausringi tarpsniai keitėsi su liūtimis. Rugpjūtį per vieną dieną iškrito daugiau kaip 35 mm kritulių. Lietus maišėsi su kruša, todėl runkelių lapai nukentėjo dar kartą.

Iš tyrimo duomenų matyti, kad vidutinis pagal įprastą technologiją ASU bandymų stotyje augintų cukrinių runkelių derlius buvo 69,2 (Ernestina) ir 76,9 t/ha (Primadonna), o pagal tiksliąją - atitinkamai 76,7 (+10,8 proc.) ir 86,1 t/ha (+12 proc.). Pagal tiksliąją technologiją užaugintų cukrinių runkelių Ernestina cukringumas buvo 2,7 proc., o Primadonna - net 8,5 proc. didesnis, negu auginant įprastai. Pagal kitus kokybinius rodiklius įprastinė žemdirbystė mažai skyrėsi nuo tiksliosios.

***

Bandymuose buvo sėjamos tik Nacionaliniame augalų veislių sąraše registruotų veislių sėklos. Primadonna - diploidinė vienadaigių cukrinių runkelių hibridinė veislė. Sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG sėklininkystės įmonėje. Šakniavaisiai normalaus tipo, veislė tolerantiška rizomanijai. Ernestina - vidutinio cukringumo ir derlingumo diploidinė veislė, tolerantiška rizomanijai. Sukurta Vokietijoje, KWS SAAT AG selekcijos ir sėklininkystės įmonėje. Lietuvoje registruota 2008 metais.

Pirmųjų tyrimų metų apibendrinimas

• ASU bandymų stoties lauke labai netolygiai buvo pasiskirstęs judrusis kalis (K₂O). Jo kiekis bandymų lauko dirvoje kito nuo 136 iki 233 mg/kg. Bandymų lauko dalyje, kurioje cukriniai runkeliai buvo auginami pagal įprastinę intensyviąją technologiją, judriojo kalio dirvoje buvo vidutiniškai 174 mg/kg, o tiksliojo ūkininkavimo dalyje - vidutiniškai 200 mg/kg arba 14,9 proc. daugiau.
• ASU bandymų stoties lauke judrusis fosforas (P₂O₅) buvo pasiskirstęs kiek tolygiau, tačiau atskirose lauko vietose jo kiekis kito nuo 231 iki 406 mg/kg. Bandymų lauko dalyje, kurioje cukriniai runkeliai buvo auginami pagal įprastinę intensyviąją technologiją, judriojo fosforo dirvoje buvo vidutiniškai 292 mg/kg, o tiksliojo ūkininkavimo dalyje - vidutiniškai 313 mg/kg arba 7,2 proc. daugiau.
• Dirvos rūgštumo (pH) svyravimai bandymų lauke buvo labai nedideli - tik nuo 7,3 iki 7,5.
• Dirvos elektrinio laidumo tyrimai parodė, kad ASU bandymų stoties lauke vyrauja lengva smėlio ir priesmėlio dirva, o molio yra tik gilesniuose dirvos sluoksniuose.
• Pagal organinių medžiagų kiekį cukrinių runkelių bandymų laukas buvo gana heterogeniškas, nes organinių medžiagų kiekis dirvoje svyravo nuo 2,52 iki 4,96 procento.
• Pagal dirvos agrocheminių savybių tyrimų duomenis sudarytame tręšimo plane, tiksliojo ūkininkavimo variante, kompleksinių trąšų (NPK 5-15-25) norma kito nuo 360 iki 720 kg/ha (vidutiniškai 534 kg/ha).
• Tankiausi runkelių pasėliai vegetacijos pradžioje nustatyti tradicinės žemdirbystės sąlygomis Primadonna veislės pasėliuose ir siekė apie 129 tūkst. augalų hektare.
• Tiksliosios žemdirbystės sąlygomis cukrinių runkelių daigai augo apie 12,5-12,7 proc. sparčiau negu įprastinės.
• Įprastinės žemdirbystės sąlygomis cukriniuose runkeliuose rudmargė plito apie 93, o baltuliai - 36 proc. intensyviau negu tiksliosios, tačiau bakteriozių paplitimas buvo apie 80 proc. mažesnis.
• Vidutinis pagal įprastą technologiją ASU bandymų stotyje augintų cukrinių runkelių derlius buvo 69,2 (Ernestina) ir 76,9 t/ha (Primadonna), o pagal tiksliąją - atitinkamai 76,7 (+10,8 proc.) ir 86,1 t/ha (+12 proc.).
• Pagal tiksliąją technologiją užaugintų cukrinių runkelių Ernestina cukringumas buvo 2,7 proc., o Primadonna - net 8,5 proc. didesnis, negu auginant įprastai. Kiti kokybiniai rodikliai buvo panašūs.