Šalyje auginamų javų ir kitų augalų derliui nuimti daugiausiai naudojama tiesioginio kombainavimo technologija. Tai našiausia, mažiausiai degalų ir darbo energijos sąnaudų reikalaujanti sistema, tačiau ji ne be trūkumų. Ši technologija labai priklauso nuo oro sąlygų, nes tik sausus javus galima nuimti tiesiog kombainais. Ką daryti, kai oras yra nepalankus? Kokios priemonės gali padėti sumažinti kuliamų augalų drėgnį?

Drėgni, sugulę, piktžolėti javai - pagrindinė priežastis, trukdanti sklandžiai javapjūtės eigai. Javapjūtės trukmė, darbų kokybė, grūdų nuostolių dydis priklauso ne vien nuo meteorologinių sąlygų, nuimamų javų būklės, bet ir nuo turimų kombainų konstrukcijos, kombainininkų patirties, pasirinktos derliaus nuėmimo technologijos. Darbų spartai įtakos turės ir kombainų techninė būklė (paruošimas darbui), ir sumanus kombainus prižiūrinčių serviso specialistų darbas, ir sklandus grūdų išvežimas nuo kombainų. Per javapjūtę kombainų dienos išdirbis, ypač senų rusiškų, sudaro 5-10 ha nuimtų javų, o grūdų nuostoliai dėl įvairių priežasčių atskirais atvejais gali siekti per 10 proc. Šiuolaikiniai vidutinio našumo ir labai našūs (hibridiniai ir rotoriniai-ašiniai) kombainai per darbo dieną iškuls ir 30-50 ha javų plotą. Jeigu javapjūtės sąlygos palankios, grūdų nuostoliai neviršys agrotechninių reikalavimų leidžiamo 1 proc. derliaus (0,5 proc. kombaino pjaunamosios ir 0,5 proc. kūlimo- separavimo). Kai sąlygos nepalankios, kombainininkams sunkiau išlaikyti 2 proc. leidžiamų grūdų nuostolių dydį, gali būti, kad to padaryti ir nepavyks.

Dvi pagrindinės derliaus dorojimo technologijos

Lietuvoje pagrindinė žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo technologija yra tiesioginis kombainavimas. Jai, kaip ekonomiškiausiai, ir skiriamas didžiausias dėmesys. Be varpinių javų, šalyje auginami ir kiti ilgos vegetacijos, derlių subrandinantys rudenį arba netolygaus sėklų brendimo augalai. Tai sėklinės daugiametės žolės, lubinai, grikiai, vasariniai rapsai, daržovių sėklojai. Minėtų augalų (ir varpinių javų tam tikrais atvejais) derliui nuimti sėkmingai naudojama vadinamoji atskirtinė (pradalginė) derliaus dorojimo technologija.

Ją taikant augalai, 7-10 dienų anksčiau negu nuimant tiesiog kombainu, pjaunami į pradalges, paliekant kuo aukštesnę ražieną. Tai lemia augalų biometriniai rodikliai (kokiame aukštyje išsidėsčiusios sėklos) ir augalų pagulimo (išgulimo) laipsnis. Aukštesnė ražiena užtikrins geresnę pradalgių aeraciją (džiūvimą) ir ne visai subrendusių sėklų arba grūdų brendimo pabaigą. Išdžiūvus pradalgėms, jos renkamos juostiniaistransporteriniais rinktuvais ir kuliamos turimais javų kombainais.

Yra nuomonių, kad Lietuvos sąlygomis atskirtinė derliaus nuėmimo technologija netinkama, nes dėl lietaus prarandamas derlius, grūdai gali sudygti ankštyse arba varpose. Be to, beveik nėra savaeigių (arba skirtų kombainams) javapjovių ir pradalgių rinktuvų šiai technologijai įgyvendinti. Kitose Europos valstybėse net rapsams nuimti naudojama atskirtinė technologija, nes ji sutaupo daug energijos, kuri būtų reikalinga drėgnoms sėkloms išdžiovinti. Be to, sklandesnis darbo technologinis procesas, nes nereikia kulti žalios augalų masės.

Panašiai atsitiko ir su augalų derliaus šukavimo-kūlimo technologija, kurią taiko tik pavieniai entuziastai ūkininkai ne tik trumpašiaudžių varpinių javų, bet ir žirnių, aliejinių linų, baltųjų dobilų, net varpinių žolių sėklų derliui nuimti. Akivaizdi tiesa: juo mažesnis kuliamos masės drėgnis, tuo mažesni grūdų nuostoliai, geresni kokybiniai produkcijos rodikliai. Tad ar yra kitų tiesioginio kombainavimo variantų nuimamų augalų drėgniui sumažinti? Be abejo, yra. Vienas iš jų - augalų pjovimas paliekant aukštą ražieną, tačiau ką daryti, kai javai piktžolėti ar pagulę, kai negalima jų aukštai pjauti?

Priešpjūtinė desikacija

Priešpjūtinė chemizuoto ūkio augalų desikacija visai priimtina. Aišku, turi būti žinoma, kaip desikantai veikia augalų derlių, aplinką, dirvą, gyvūnus ir žmogų. Defoliacija, desikacija jau seniai žinoma ir sėkmingai naudojama daugumoje valstybių.

Teko tirti priešpjūtinės desikacijos įtaką įvairių augalų (daugiamečių žolių, lubinų, žirnių, grikių, kviečių, miežių) drėgniui ir derliaus (grūdų, sėklų) kokybiniams rodikliams. Naudoti cheminiai preparatai buvo skirti nuimamų augalų masei išdžiovinti ir brandai paspartinti, ir mažai veikė piktžoles. Anglijos kompanijos „Zeneca Ltd" efektyvus desikantas Reglon arba Reglon Super, kaip kontaktinio veikimo herbicidas, kai oro sąlygos palankios, veikia ir kaip sisteminis, todėl kartu naikina ir dviskiltes piktžoles. Efektyvus, šiuo metu populiarus kompanijos „Monsanto" universalus sisteminis herbicidas Roundup (36 proc. glifosato tirpalas), Roundup Bio, Clasic arba Gold. Jis ne tik išdžiovina kultūrinius augalus, bet ir sunaikina sunkiai įveikiamas daugiametes piktžoles, pavyzdžiui, dirvines usnis, paprastuosius varpučius ir kitas.

Įvairių tyrėjų duomenimis, racionali Roundup norma yra 2-4 l ha-1. Javai juo purškiami, kai varpų grūdų drėgnis būna mažesnis kaip 30 proc., t. y. vaškinės grūdų brandos viduryje (maždaug 10-15 dienų iki derliaus nuėmimo).

Tiriant priešpjūtinę kviečių ir miežių desikaciją, gauti rezultatai parodė, kad Roundup purkštų ir nepurkštų (kontrolė) kviečių drėgnis daugiausiai skiriasi tik prie dirvos paviršiaus. Kadangi kviečiai buvo nepiktžolėti, varpų zonoje (70-90 cm stiebų aukštyje) purkštų ir nepurkštų kviečių drėgnis nesiskyrė ir kombaino bunkeryje prikultų grūdų drėgniui įtakos neturėjo. Taigi, nepiktžolėtų kviečių prieš pjūtį (siekiant sumažinti kuliamų javų drėgnį) purkšti šiuo chemikalu arba kitais desikantais nereikia.

Miežiuose matyti priešingos tendencijos: priešpjūtinė desikacija yra efektyvi, ypač jeigu jie, nors ir nedaug, piktžolėti. Per tyrimus vidutinis miežių piktžolėtumas buvo 7,8 proc. Nustatyta, kad 60-70 cm miežių aukštyje, varpų zonoje, Roundup purkštų ir nepurkštų javų drėgnis skiriasi net 20-30 proc. Tai patvirtina purškimo desikantu efektyvumą.

Miežių drėgnio skirtumas grūdų kombaino bunkeryje, žinoma, mažesnis, nes kuliant javų ir piktžolių masę, ji susmulkinama, sumaišoma, drėgmė persiskirsto ir suvienodėja. Net esant ir nepalankioms oro sąlygoms (tyrimų metu apie 60 proc. dienų buvo lietingos), nuimamų miežių drėgnis kombaino bunkeryje buvo 4 proc. (absoliutiniu dydžiu) mažesnis, palyginti su desikantu Roundup nepurkštų grūdų drėgniu. Tai didžiulė energijos, kurios reikėtų grūdams išdžiovinti, sąnaudų ekonomija.

Buvo tirta ir priešpjūtinės desikacijos pradžios (purškimo laiko) iki derliaus nuėmimo įtaka miežių grūdų derliui. Yra duomenų, kad ją galima atlikti ir prieš 3 savaites iki pjūties. Todėl miežius Roundup Bio purškėme 19 ir 14 dienų prieš pjūtį. Pjūties dieną vertinome miežių grūdų derlių, nustatėme skirtingu laiku purkštų 1 000 grūdų masę ir lyginome ją su visai nepurkštų javų derliumi. Rezultatai parodė, kad 19 dienų purškimo terminas prieš pjūtį yra per didelis (per anksti nupurkšta), nes 1 000 purkštų miežių grūdų masė, palyginti su nepurkštų (kontrolė), sumažėjo 3,29 proc.: nuo 46,15 ± 0,04 g iki 44, 63 ± 0,02 g. Dėl to sumažėjo ir grūdų derlius. Kai purškimo-pjūties terminas buvo 14 dienų, ir purkštų, ir kontrolinio (nepurkštų) variantų 1 000 miežių grūdų masė buvo vienoda. Grūdų laboratorinis daigumas abiejuose variantuose nekito: desikuotų miežių jis buvo 98,0 ± 0,11 proc., nedesikuotų - 98,2 ± 0,08 proc.

Kiek sunkesnė netolygiai bręstančių lubinų priešpjūtinė desikacija. Pagal standarto reikalavimus lubinų ankščių branda skirstoma į 4 grupes pagal jų spalvą: rudos - pilnoji branda, rusvos (pageltusios) - vaškinė branda, blizgančios (pilkos) ankštys - pieninė branda ir žalios ankštys. Ankščių drėgnis, priklausomai nuo oro sąlygų, Lietuvoje svyruoja taip: rudų - 21-50, rusvų - 60-63, blizgančių pilkų - 65-81 ir žalių - 85-94 procentai.

Kad lubinus reikėtų desikuoti prieš pjūtį, įrodo ir nedesikuotų augalų atskirų dalių drėgnis nuimant derlių: grūdų - 22-68, ankščių - 17-73, stiebų - 32-83, piktžolių - 23-82, bendrosios kombainu kuliamos masės drėgnis svyruoja 25-80 proc. Lubinų priešpjūtinei desikacijai naudojome Reglon, jo normą keitėme nuo 3 iki 7 l ha^-1 ir lyginome su desikantu nepurkštų (kontrolė) lubinų drėgniu.

Nustatant optimalią desikanto normą, reikia atsižvelgti į Reglon kiekio poveikį lubinų sėklų daigumui. Žaliose ir blizgančiose lubinų ankštyse esantys grūdai, paveikti desikantu, tampa nedaigūs, dėl to bendras sėklų daigumas sumažėja 12-14 procentų.

Tyrimai parodė, kad racionali Reglon norma geltonžiedžiams lubinams yra 3-4 l ha^-1. Purkšti reikėtų tada, kai nesubrendusios žalios ir blizgančios ankštys pasėlyje sudaro kuo mažesnę dalį.

Geresni rezultatai gauti, desikuojant grikius herbicidu Glyfos. Preparato glifoso (Raundup) norma 3,5 l ha^-1.

Kreivės rodo, kad iki 40-50 cm aukščio nuo dirvos paviršiaus ir desikuotų, ir nedesikuotų grikių drėgnis mažėja nežymiai. Labiau drėgnis mažėja nuo tos vietos, kur prasideda augalų kekės su grūdais. Remiantis tyrimais, kai yra nedidelis (apie 7 proc.) augalų pagulimas, šios augalų zonos (nuo augalo šaknies iki pirmosios kekės su grūdais) atstumas yra: lietuviškos grikių veislės Vokiai 47,76 ± 0,23 cm, baltarusiškos veislės Smuglianka - net 60,14 ± 0,48 cm. Šie biometriniai grikių rodikliai rodo, kad ir grikius galima pjauti ir kulti, paliekant aukštą ražieną.

Visi desikuotų grikių kokybės rodikliai, palyginti su nedesikuotų grikių rodikliais, buvo geresni (absoliutiniais dydžiais): grūdų drėgnis 12 proc. mažesnis, grūdų švarumas kombaino bunkeryje 7 proc. didesnis, sėklų daigumas 3-4 proc. didesnis, 1 000 sėklų masė ir grūdų derlius - taip pat šiek tiek didesni.

Aukšta ražiena - našesnis kombainų darbas

Ką daryti, jeigu nenorime prieš pjūtį augalų desikuoti chemikalais, o atskirtinei derliaus dorojimo technologijai neturime nei kombainų javapjovių (arba savaeigių universalių), nei kombainų rinktuvų išdžiūvusioms ir grūdus (sėklas) subrandinusioms pradalgėms rinkti ir kulti? Kaip sumažinti pjaunamų ir kuliamų augalų drėgnį, jų derlių nuimant tiesiog kombainais?

Išeitis yra - jeigu augalai nedaug arba visai neišgulę, juos galima pjauti ir kulti kombainais, paliekant kuo aukštesnę ražieną. Visiems suprantama, kad juo arčiau dirvos paviršiaus pjaunama, tuo daugiau ir tuo drėgnesnė javų masė patenka į kombainą ir sunkiau iš jos išskirti grūdus - tenka mažinti darbo greitį. Be to, nuo žalių piktžolių šiek tiek sudrėksta ir grūdai. Padidinus pjovimo aukštį, žemaūgės piktžolės ir dalis šiaudų į kombainą nebepatenka ir taip išvengiama jų neigiamos įtakos. Taip doroti derlių nereikia jokių papildomų priemonių. Ražienos aukštis priklauso nuo javų aukščio, pagulimo, dirvos nelygumų ir kombaino pjaunamosios konstrukcinių ypatybių. Trumpašiaudžių miežių, ypač jeigu jie pagulę, pjauti, paliekant aukštą ražieną, dažniausiai negalima.

Priklausomai nuo javų aukščio, stačius kviečius galima pjauti, paliekant 30-50 cm aukščio ražieną. Tada į kombaino kuliamąją patenka apie 20 proc.mažiau masės, todėl galima didinti kombaino darbinį greitį. Nustatėme, kad 3-5 kg s^-1 masės laidumo kombainų našumą galima padidinti 1,3 karto, dyzelino sąnaudas sumažinti 20 proc. Pjaunant javus aukštesne ražiena, kombainų kuliamosios reguliuojamos taip pat, kaip ir pjaunant bei kuliant javus įprasto aukščio ražiena. Didinant kombaino darbinį greitį kviečiuose, kūlimo-separavimo grūdų nuostoliai beveik nesikeičia (kinta netolygiai) ir neviršija leistinų. Kuliant miežius dideliu greičiu, priklausomai nuo javų būklės (drėgnio, piktžolėtumo) ir kombaino kratiklių ilgio, valytuvo konstrukcijos (sietų ploto ir kt.), kūlimo-separavimo grūdų nuostoliai gali padidėti ir viršyti leistinus. Todėl dirbant reikia stebėti, kiek grūdų išbyra ant ražienos išmetamuose peluose ir šiauduose.

Didesnio aukščio ražiena galima nuimti ne tik varpinių javų, bet ir kitų augalų derlių, pavyzdžiui, grikių: ražienos aukštis 20-40 cm. Įvairių veislių geltonžiedžių lubinų ankštys su grūdais ant stiebų auga 35-85 cm intervalu. Todėl, kada lubinai yra nedaug pagulę, jų pjovimo kombainu aukštis (ražiena) gali būti 25-35 cm. Tai ne tik sumažins kuliamos masės drėgnį ir kiekį, bet padidins ir našumą, nes kombainas galės dirbti didesniu greičiu.