Analizuojant žemės ūkio produkcijos ar pajamų pokyčius, svarbu įvertinti jų priežastis. Išanalizavus atskirų veiksnių poveikį, galima įvertinti ir produktyvumo augimo įtaką gamybos apimtims bei pajamoms, daryti išvadas apie gamybinės veiklos intensyvinimo poveikį gamybos rezultatams. 

Išoriniai veiksniai (pvz., kainų pokyčiai) ir kai kurie vidiniai veiksniai (pvz., veiklos ekstensyvumas, kurį atspindi pasėlių plotas, gyvulių skaičius ir pan.) irgi lemia gamybos rezultatų pokyčius, tačiau tokie pokyčiai neparodo techninio ar ekonominio efektyvumo augimo. Kiekybiškai įvertinti svarbiausius pokyčių veiksnius ir su jais susijusią riziką leidžia tinkama žemės ūkio pajamų analizė.

Siekiant nustatyti žemės ūkio pajamų pokyčių veiksnių poveikį, taikytini indeksinio išskaidymo analizės modeliai, kurie remiasi skirtingomis prielaidomis dėl atskirų veiksnių poveikio rezultatiniam rodikliui (gamybos apimtims, pajamoms, pelnui).

Pienininkystės sektorius yra gana svarbus Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse, nes pienas sudaro apie penktadalį bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūros, t. y. užima antrą vietą po grūdinių augalų. Ši dalis per 2009-2013 m. sumažėjo nuo 21,8 iki 16,5 proc. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje žaliavinio pieno kainos, palyginti su ES šalių narių atitinkamomis kainomis, daugelį metų yra mažiausios ir tai kelia rūpestį gamintojams bei politikams. Siekiant įgyvendinti svarbiausius pajamas lemiančius veiksnius, svarbu nustatyti pagrindines pajamų už parduotą pieną pokyčių priežastis ir jų dinamiką. Autorių siūloma metodika leidžia išskaidyti pajamų už parduotą pieną pokytį į atskirus komponentus ir nustatyti jų poveikį.

Pajamos už parduotą pieną nustatomos kaip pardavimo kainos (už bazinio riebumo ir baltymingumo pieną) ir parduoto kiekio sandauga. Tuomet jų pokytis išskaidomas į šiuos komponentus: karvių skaičiaus pokytį, išmilžio iš karvės pokytį, prekingumo pokytį, pieno sudėties (riebumo) pokytį ir supirkimo kainos pokytį. Šių komponentų poveikis apskaičiuojamas taikant lošimų teoriją, t. y. Šeipli (Shapley) vertę, kai atsižvelgiama į įvairių pajamų už parduotą pieną pokyčių veiksnių derinius. Pavyzdžiui, apskaičiuojamas pajamų pokytis dėl pasikeitusios kainos, dėl pasikeitusios kainos ir primilžio iš karvės ir t. t. Pagal šiuos duomenis įvertinamas ribinis atskirų veiksnių poveikis bendrajam pajamų pokyčiui.

Pieno kaina yra išorinis kintamasis ir nepriklauso nuo ūkininkų sprendimų. Likusieji komponentai yra vidiniai kintamieji ir iš dalies priklauso nuo ūkininkų sprendimų. Be to, šie rodikliai grupuojami ir pagal jų poveikį gamybos intensyvumui: karvių skaičiaus pokytis susijęs su pieno ūkio ekstensyvia plėtra, o kiti rodikliai, priešingai, susiję su intensyvia rinkos arba ūkio plėtra (primilžis iš karvės, pieno sudėties rodikliai ir kainų pokyčiai).

Nagrinėjant 1993-2004 m. duomenis, galima pastebėti, kad pienininkystės ekstensyvumo rodikliai (t. y. karvių skaičius, pieno gamyba ir supirkimas) sumažėjo, tačiau pajamos už parduotą produkciją išaugo. Pagrindinė šio augimo priežastis - padidėjusi pieno kaina.

Vidutinis primilžis iš karvės padidėjo 1,2 tonos. Prekingumas nežymiai sumažėjo, nes padidėjo pieno ir pieno produktų tiesioginiai pardavimai. Pieno sudėtis pagerėjo, tačiau nereikšmingai: natūralaus riebumo pieno kiekio perskaičiavimo į bazinio riebumo pieno kiekį koeficientas padidėjo 8 procentais.

Melžiamų karvių skaičius ir primelžto pieno kiekis toliau mažėjo 2004-2013 m., tačiau superkamo pieno kiekis padidėjo. Supirkimo kaina išaugo 87 proc. Akivaizdu, kad 2004-2013 m. didesnę reikšmę pajamoms už parduotą pieną įgijo pienininkystės intensyvumo veiksniai. Supirkimo kaina taip pat išlaikė gana didelį augimo tempą. Šių veiksnių sąveika lėmė pajamų už parduotą pieną padidėjimą, kuris siekė 230,5 mln. eurų.

Vidutinis primilžis iš karvės 2004- 2013 m. padidėjo tiek pat, kaip ir ankstesniu periodu. Prekingumas gana žymiai padidėjo. Pastarasis pokytis gali būti siejamas su ūkių struktūros kitimu: didesni ūkiai didesnę dalį pieno patiekė supirkti. Pieno sudėties rodikliai išliko nepakitę.

Taikant Šeipli vertės metodą, buvo įvertintas pagrindinių veiksnių poveikis pajamų už parduotą pieną pokyčiams. Analizė atlikta dviem laikotarpiams. Lentelėje „Bendrojo pajamų pokyčio analizė" pateikti rezultatai interpretuojami kaip pajamų už parduotą pieną pokyčiai esant atskirų veiksnių pokyčių tendencijoms, o kitiems veiksniams nekintant. Pavyzdžiui, dėl sumažėjusio karvių skaičiaus 1993-2013 m. būtų prarasta apie 174 mln. Eur pajamų (kitiems veiksniams nekintant). Tačiau tokie veiksniai kaip vidutinio primilžio augimas, prekingumo didėjimas, pieno sudėties rodiklių pokytis ir supirkimo kainų pokytis lėmė pajamų augimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbiausias pajamų augimo veiksnys - kainų pokytis.

Pajamos už parduotą pieną padidėjo nuo 121,4 mln. Eur 1993 m. iki 423,8 mln. Eur 2013 m., t. y. iš viso 302,4 mln. Eur. Tyrimo rezultatai rodo, kad tokios inovatyvaus pobūdžio intensyvinimo priemonės kaip gyvulių produktyvumo kontrolė ir raciono tobulinimas padidino karvių produktyvumą ir pieno sudėties rodiklius (riebumą ir baltymingumą). Dėl to pajamos už parduotą pieną padidėjo 67 mln. eurų 1993-2004 m. laikotarpiu ir 75 mln. eurų 2004-2013 m. laikotarpiu, t. y. kompensavo 80 proc. pajamų, negautų dėl karvių skaičiaus mažėjimo. Šiame tyrime indeksinio išskaidymo analizė atlikta šalies lygmeniu. Šią metodiką tikslinga taikyti ir regionams ar atskiriems ūkiams.