Neseniai įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria valstybėms narėms leidžiama pačioms spręsti dėl GM augalų auginimo savo teritorijoje. Pasvarstykite, kas būtų, jei Lietuva laikytųsi pozicijos neauginti GM augalų, o kaimyninės šalys imtų juos auginti. Ar tai būtų konkurencinis smūgis mūsų žemdirbiams, o gal atvirkščiai - kuo plačiau viešinant informaciją, kad mūsų šalis laisva nuo GMO, lietuviška produkcija įgautų didesnę vertę ir būtų graibstoma sveikai gyventi norinčių pirkėjų? Kas turėtų tarti lemiamą žodį dėl leidimo auginti (arba ne) GM augalus: žemdirbiai, mokslininkai, agroverslininkai, valdininkai? Nuomonę apie GM augalų auginimą mūsų šalyje paprašėme išsakyti įvairių sričių žemės ūkio sektoriaus atstovų.

Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS, Kupiškio r. ūkininkas

„Atsikratykime įpročio gąsdinti vienas kitą įvairiais baubais"

Žinau, kad būsiu nepopuliarus, bet sakau, kaip man atrodo: jau šiandien mes naudojame begalę produktų tiek žmonių maistui, tiek gyvulių pašarui su GMO, todėl teigti, kad Lietuvoje visiškai nėra GMO - neteisybė. Mano manymu, reikėtų leisti labai ribotą plotą auginti ir stebėti, kaip auga tokie augalai, kaip jie ištveria mūsų žiemas ir t. t. Tai galėtų būti maži plotai, pvz., 5-7 ha, kuriuos labai griežtai prižiūrėtų atsakingos valstybės institucijos - tarkime, tyrimai galėtų būti vykdomi valstybės kontroliuojamose bandymų stotyse. Juk apie 40 stiprios ekonomikos pasaulio šalių jau augina GMO. Nejaugi tos valstybės ir jų vyriausybės mažiau myli gamtą ir žmones?

Jei augintume tuos mažus plotus, galbūt mūsų žemdirbiai patys įsitikintų, kad GM augalai nėra pranašesni mūsų sąlygomis, ir paprasčiausiai praeitų noras juos auginti. Neturėsime jokios patirties ir prarasime daug laiko, jei atsisakysime GM augalų bandymų. Kadangi Lietuvoje jokių tyrimų šiuo klausimu nevykdoma, belieka pasitikėti kitų šalių pranašais.

Dar galvoju, kad mumyse yra begalinis noras gąsdinti įvairiais baubais vienas kitą, todėl įvairiuose pasitarimuose, seminaruose net nenorime girdėti kitos nuomonės arba bijome ją išsakyti. Deja, dalis mūsų mokslininkų taip labai pigiai ieško sau populiarumo. Žmonės, turintys kitokią nuomonę, dažniausiai yra linkę patylėti. O pralaimime visi. Tarkime, situacija su rapsų sėklų beicavimu neonikotinoidų turinčiais beicais - vasarinių rapsų sėklą suomiai ir toliau beicuoja. O juk jų gamta tokia graži, tiek daug vandens telkinių. Taigi klausimėlis, ar suomiai mažiau myli savo žemę, vandenis ir žmones? Ir dar viena labai didelė blogybė - valdžios žmonės, nenorėdami spręsti problemų iš esmės, sako: susitarkite tarpusavyje, tarkime, rapsų augintojai su bitininkais, o tai yra neįmanoma.

Kokias dabar auginamų augalų savybes galėtų patobulinti genų inžinerija? Mano supratimu, pirmiausia reikėtų gerinti mūsų augalų žiemkentiškumą - tiek rapsų, tiek javų.

Aleksandras STONKUS L. Stonkuvienės agroserviso įmonės valdytojas

„Draudimais upės bėgimo neužtvenksi"

Manau, požiūris, kad į Lietuvą negalima įsileisti GM augalų, yra neteisingas - upės bėgimo draudimais neužtvenksi....GMO produktai seniai naudojami ir visame pasaulyje, ir toje pačioje Lietuvoje. Tarkime, tokioje jautrioje srityje kaip vaistų ir maisto pramonė.

Jei Lietuva laikytųsi pozicijos neauginti GM augalų, o kaimyninės šalys imtų juos auginti, tai būtų tragedija Lietuvos žemdirbiams ir visai žemdirbystės šakai. Jau dabar dėl netoliaregiškos kai kurių politikų ir mokslininkų nuomonės patiriame nuostolių - juk produkcijos rinka viena ir kainos joje vienodos visiems... Niekas neįvertins, kad mūsų produkcija ne GM, tai utopija. Konkretus pavyzdys - kas labai „graibsto" Lietuvos ekologinių ūkių produkciją? Jei ji tikrai ekologiška, tai paprastam vartotojui neįperkama, o tai, kas „pigiau grybų" - visi supranta, kad ekologija net nekvepia...

Pas mus viskas taip politizuota, kad niekieno nuomonė nebūna svarbesnė už „tautos vadų". O ką mąsto ir mano Lietuvos gyventojai - mokslininkai, agroverslininkai - niekam nėra įdomu.

Manau vieni iš pagrindinių mūsų auginamų augalų trūkumų, kuriuos galėtų pagerinti genų inžinerija - per mažas atsparumas ligoms, kenkėjams ir piktžolėms.

Ar GM augalų auginimas nebus dar vienas žingsnis siekiant pririšti žemdirbius prie sėklos tiekėjo? Žemdirbiai jau dabar pririšti ir daugeliu atvejų, deja, prie prastos sėklos tiekėjų... Rapsai, cukriniai runkeliai, kukurūzai sėjami tik vienkartine sėkla. Javų sėklos pasidaro nebetinkamos po 2-3 sėjos kartų, nors anksčiau galima buvo be didesnių nuostolių atsėti 5-7 kartus. Manau, kad didžiausią triukšmą kelia būtent tie, kurie dabar bijo prarasti sėklos tiekimo monopolį... Taip pat „nuodų" - pesticidų - gamintojai ir tiekėjai, nes daugeliui GMO augalų jų reikės gerokai mažiau arba nereikės visai. Labai prieštaraujantiems GMO užduočiau klausimą: ar mažėja toksinų ir alergenų vis daugiau naudojant pesticidų?

Žmonija vystosi, progresas neišvengiamas. Mokslas niekada nestovėjo vietoje, net kai mokslininkai buvo deginami ant laužų... Žmonių skaičius planetoje auga geometrine progresija, ištekliai mažėja, badauja per milijardą planetos gyventojų. Negi lauksime, kol dėl maisto trūkumo kils karai ar pandemijos?

Gamta yra galinga, ir joks žmogus, bent jau per GMO, nepakeis užprogramuotos evoliucijos. Netgi esu įsitikinęs, kad gamta nebūtų leidusi savo kūriniui - žmogui - egzistuoti, jei jis keltų jai kiek rimtesnę grėsmę. Jei toks pavojus kils, ji ras būdų, kaip tą pavojų eliminuoti.

Dabartinė situacija tokia: pusė žmonijos seniai GMO gamina, vartoja, naudoja. Kita pusė, palikta už borto, baisisi ir stebisi... Bet, kaip minėjau, proceso jau nesustabdysi. Tad gal daugiau tirkime, dalyvaukime procese, o ne drauskime.

Jonas TALMANTAS, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas

„Uždraudus auginti, būtina uždrausti ir importuoti - tik taip išlaikytume lygias konkurencines sąlygas"

 Galima sutikti su kategoriška nuomone, kad reikia visiškai atsiriboti nuo genetiškai modifikuotų augalų, tačiau tada reikėtų taikyti visą kompleksą priemonių - ne tik neauginti, bet ir neįsivežti GMO produktų. Jei patys neauginsime, bet importuoti leisime, tai mes tikrai būsime „žali" - ne gerąja šio žodžio prasme, o ta kita, blogąja - kitaip tariant, nesusigaudantys situacijoje. Mūsų žemdirbiai atsidurs nelygiose konkurencinėse sąlygose. Mano žiniomis, auginant GM augalus, jų užauginimo savikaina yra 50 proc. mažesnė, o derlius - 2-3 t/ha, o gal net ir daugiau, didesnis. Nėra tokie kvaili anglai, vokiečiai ir prancūzai, kurie iš karto atvėrė vartus GM augalams į savo laukus. Nežinia, kaip pasielgs mūsų artimiausi kaimynai lenkai, bet jei ir jie imtų auginti GM augalus, tai dar daugiau mūsų šalies gyventojų suktų vairą tos šalies parduotuvių link.

Žinoma, yra du lazdos galai - niekas negali pasakyti, kaip GM augalai veikia žmogaus organizmą, genetiką, juk tas poveikis gali išryškėti tik po kelių kartų. Moksliniai tyrimai dar negali atsakyti į visus klausimus, nes tiesiog praėjo per mažai laiko.

Jei apsispręsime, kad Lietuva yra prieš GM augalų auginimą, turime uždrausti įvežti absoliučiai visą produkciją su GMO: kad nebūtų mūsų rinkoje nei tokių maisto produktų, nei pašarų (tarkime, sojų rupinių). Tada Lietuva būtų tikrai švari nuo GMO, tačiau mūsų išaugintos produkcijos kaina, be abejo, taptų aukštesnė. Juk išaugtų ir gyvulių, ir javų užauginimo savikaina (būtina įvertinti vien jau tą faktą, kad, peržiūrint pesticidų sąrašus, kaskart išbraukiami seni, palyginti pigūs augalų apsaugos produktai, o žemdirbiai priversti pirkti naujausius, mažiausiai aplinkai kenkiančius, bet ir brangiausius produktus).

Nepamirškime paklausti vartotojų, ar jie pasirengę mokėti brangiau. Juk Lietuva yra tarp tų ES šalių, kur gyventojų perkamoji galia viena mažiausių. Pirkėjai turi pasirinkti, ką įsigyti - kas pajėgia mokėti daugiau, tas, žinoma, pirks aukščiausios kokybės produktus. Tačiau negalima versti visų mokėti už maistą brangiau. Aš pats esu užaugęs vienuolikos vaikų šeimoje ir puikiai žinau, ką reiškia pinigų stygius ir kaip tokiais atvejais tenka pirkti tai, ką įperki, o ne tai, ko galbūt norėtum. Jei gaminsime tik brangų maistą, kurio nebegalės įpirkti mūsų vartotojai, atsidursime aklavietėje.

Jonas SVIDERSKIS Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius

„Norams auginti GM augalus priešinomės ir priešinsimės"

Šiemet kovo 15 d. pakeista ES Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18 EB. Nauja direktyva numato dviejų etapų procedūrą, kuria valstybė narė gali pasinaudoti, kad atsisakytų ES įteisintų GMO auginimo savo teritorijoje.

Pirmas etapas - politinis apsisprendimas, t. y. prašymas išbraukti valstybės narės teritoriją, kol GMO auginimas dar nėra įteisintas.

Antras etapas - valstybė narė gali taikyti argumentuotas ir su Europos Komisija suderintas draudimo priemones. Antras etapas taikomas, kai jau suteiktas leidimas auginti GMO.

Norų auginti Lietuvoje genetiškai modifikuotus augalus būta, tačiau tam priešinomės. Dar 2009 m. LŽŪBA išsakė savo nuomonę, kodėl Lietuvoje nereikia GMO. Pagrindiniai argumentai buvo šie: kol kas net šalyse, kuriose jau auginami genetiškai modifikuoti augalai, nėra atlikti ilgalaikiai moksliniai tyrimai, kaip tokie augalai ir iš jų pagaminti produktai veikia dabarties ir paveiks ateinančių kartų žmonių sveikatą. Be to, nežinomas jų ilgalaikis poveikis natūraliai aplinkai, o jis bus, nes, pvz., rapsų žiedadulkės sklinda 4 km spinduliu. Pradėjus Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotus augalus, Lietuva nebebus „švari" nuo GMO, o kaip žinia, mūsų žemės ūkis orientuotas į ekologiškos produkcijos auginimą, į saugaus maisto gamybą. Visiems suprantama, kad genų inžinerija nėra toks paprastas dalykas ir už padarytas klaidas gali tekti skaudžiai mokėti ateities kartoms, tai negrįžtami procesai, o žmogaus kišimasis į gamtą dažnai būna pražūtingas, nes nieko geriau už gamtą jis nesukūrė.

Asociacija liko ištikima ankstesnei savo nuomonei, todėl, susirinkę į Žemės ūkio ministerijos organizuotą darbo grupę, priėmėme vieningą sprendimą - laikytis atsargumo principo ir drausti visoje Lietuvoje auginti GMO. Taip pat siūlėme Aplinkos ministerijai, kaip už GMO auginimo valstybiniu mastu atsakingai institucijai, pateikti Europos Komisijai reikalavimą patvirtinti visą Lietuvos teritoriją kaip švarią nuo GMO ir nepradėti jokių procedūrų, kurios galėtų įteisinti esamas ar būsimas paraiškas.

Tam, kad atsilaikytume prieš norą Lietuvoje auginti GMO, reikia labai daug pastangų ir visų noro, nes kompanijos, siekiančios priešingų tikslų, turi didžiulius finansinius išteklius, tai jų verslas. Jie tam perka reklamą, visokios propagandos skleidimą ir kt. Verdiktas būtų toks: priimant sprendimus, būtinos fundamentalaus nepriklausomo mokslo išvados.

Dr. (HP) Vytautas RUZGAS LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius, Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas

„Skubėkime lėtai - būtini išsamūs moksliniai tyrimai"

Bent kol kas pritariu pozicijai, kad Lietuva neturi įsileisti GM augalų. Turime dar daug neišnaudotų agrotechninių galimybių. GMO, be visų aptariamų minusų, - tai ir galimas didesnis chemijos naudojimas laukuose, apie ką paprastai nutylima.

GM augalai neatveria jau tokių didelių „klondaikų", kad mes atsidurtume kažkokiame ekonominiame užnugaryje jų neaugindami. Viską susumavus, tai numanoma saldi GM augalų auginimo galimybė dar svarstytina.

Visų pirma privalu turėti patikrintą šalies sąlygomis informaciją, tam reikia konkrečių tyrimų ir analizių. Vadinasi, mažiausiai 5 metų, o tada ir svarstykime. Sprendimo priėmime turi dalyvauti tik kompetentingi asmenys, turintys objektyvius ir patvirtintus duomenis iš vienos pusės ir konkrečią atsakomybę prieš valstybę iš kitos pusės. Jokiu būdu ne suinteresuotieji GMO verslu ar šiaip rėksniai, norintys pirmiausia parodyti save.

Žmogus jau tūkstančius metų genetiniu keliu ir taikydamas augalų paveldimumo dėsnius keičia augalų savybes norima linkme, iš pradžių net nežinodamas apie genų egzistavimą. Kol kas daugiausia šioje srityje yra nuveikusi klasikinė selekcija. Greitėjant gyvenimo tempui ir vystantis mokslo galimybėms, iškilo uždavinys pagreitinti selekciją ir išplėsti jos galimybes - sukryžminti natūraliai nesikryžminančius augalus ar kokiomis nors manipuliacijomis perkelti naudingus genus. Tai gali būti tik selekcijos dalis - paruošti pradinę medžiagą tolesnei selekcijai šiltnamiuose ir laukuose, nes vien tik kokio nors geno perkėlimas nei laboratoriniu, nei klasikiniu kryžminimų keliu dar nieko nepasako. Veislė turi būti konkurencinga daugeliu savo savybių.

Tiek klasikiniais, tiek genetinio tobulinimo metodais turime gerinti visas žemdirbiams, perdirbėjams ir galutiniams vartotojams reikalingas augalo ir produkto savybes.

Kas galėjo prieš 50 metų pasakyti, kad gausime 20 proc. cukrinių runkelių cukringumą, 10 t ha grūdų derlių, kad melšime iš karvės per metus po 8 t pieno? Aišku, neužmirškime, kad augalo genetinis tobulinimas neįmanomas be bendro agrotechnikos progreso.

Pagal Vakarų pasaulio mokslo ir verslo kompanijų tradicijas, visa nauja informacija kruopščiai slepiama, ir, mano subjektyviu pastebėjimu, išlenda į visiems prieinamų žinių lygmenį po 10-20 metų arba iš esmės neišlenda dar ilgiau.

Kam teko vaikščioti po paprasčiausias gamyklas, tiek pas mus, tiek užsienyje, patyrė, kad dažnai neleidžiama fotografuoti. Kai lankiausi Kinijoje, selekcinius laukus rodė tik pro tinklo tvorą ir iš tolo.

Dėl GMO reikia taikyti lotynišką posakį Festina lente - skubėk lėtai. Nemanau, kad egzistuoja atmetimas iš principo. Paprasčiausiai yra žmonių, kurie nori per GMO neigimą iškilti į dėmesio centrą, kurie, pasiskaitę keletą straipsnių ar brošiūrų, dedasi autoritetais ir juos žiniasklaida maloniai priima.

GMO esmė yra labai plati. Žmogus seniai dirbtinai sukryžmino rugį su kviečiu ir gavo kvietrugį - pirmą GMO. Auginame ir nieko baisaus. Mačiau užsienyje laboratoriją, kur bulvei norėjo įdėti žuvies geną. Šiuo atveju ir aš būčiau pesimistas dėl tokios bulvės valgymo. Čia turbūt labai tinka posakis, kad „velnias slypi detalėse".

GMO kūrėjai nori rasti savo vietą po saule ir uždirbti pinigų. Augintojus sugundo didelių pelnų iliuzija. Manyčiau, kad būtina tirti ir turėti ne vienoje vietoje atliktus išsamius agronominius, biologinius, mitybinius, genetinius tyrimus ir tik tada bus galima pasakyti, kelia GMO grėsmę ar ne.

Prof. Antanas SVIRSKIS Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos narys

„Įsileisdami GMO į Lietuvos laukus, atvertume Pandoros skrynią"

Vis daugiau mokslininkų GMO kūrimą įvardija kaip evoliucijos vėžį su nenusakomomis pasekmėmis visai gyvajai gamtai. To niekada nebuvo per visą gyvybės evoliuciją. Žmogus dar nieko nesukūrė tobuliau už gamtą. Europos Sąjunga, su nedidelėmis išimtimis, iki šiol priešinosi GM augalų invazijai į laukus. Nuo šių metų pavasario įsigaliojo nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl GMO, kuri numato galimybę valstybėms narėms pačioms spręsti dėl ES įteisinto GMO naudojimo ar apribojimo savo teritorijoje. Iki šios direktyvos įsigaliojimo ES teisinė bazė numatė tik vieną galimybę taikyti GMO draudimą - pasinaudojant apsaugos sąlyga, pagal kurią galima drausti tam tikro GMO auginimą tik besiremiant naujais konkretaus GMO neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai tyrimais.

Pagal dabartinę Europos Komisijos ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) teisinę bazę buvę draudimai tarsi nėra tinkamai pagrįsti ir todėl traktuojami kaip neteisėti. Nauja direktyva tarsi ir sudaro sąlygas GMO auginti nenorinčioms valstybėms vadovautis kitais (kokiais - nenurodoma) motyvais, negu poveikiu aplinkai ir sveikatai, bei taikyti teisėtas (kokias?) GMO draudimo ar ribojimo priemones.

Taigi, GMO lobistams ir prekeiviams nepavykus prasibrauti pro ES duris, jie bandys įsibrauti pro langus. Nereikia būti dideliu specialistu, kad suprastum, jog dideli pinigai gali sugundyti atskirų valstybių atsakingus valdininkus bei lobistus įsileisti GMO į savo šalis. Auginant, pavyzdžiui, atsparius glifosatams augalus, naudojamų herbicidų kiekiai išauga neribotai. Daugelio tyrimų duomenimis, glifosatai yra labai kenksmingi dirvožemio mikroorganizmams, įvairiems gyvūnams ir žmogui. Glifosatų darinių likučiai randami daug ilgesnį laiką, negu nurodo šiuos herbicidus siūlančios firmos. Tie likučiai randami įvairiuose produktuose ir net žmonių organizmuose, kurie neturėjo jokio sąlyčio naudojant herbicidus.

Kita, dar pavojingesnė, GM augalų grupė yra veislės, atsparios kenkėjams. Naudojant genų inžineriją, bakterijų Bacillus thuringiensis aktyvaus Bt toksino gamybą lemiantys genai buvo įsodinti į augalus. Todėl visą laiką kiekviename GM augalo audinyje, kiekvienoje jo ląstelėje yra gaminamas aktyvus Bt toksinas, naikinantis ne tik konkrečius kenkėjus, bet ir kitą gyvybę. Ar gali būti, kad toksinas, naikinantis kenkėjus, bus nekenksmingas bitėms, gyvuliams ir žmogui? Kas norėtų valgyti bulves, kurių paragavę žūsta kolorado vabalai, ar pomidorus, į kurių genomą įterpti žmogaus ar bakterijos genai? Mes to nenorime.

Visa tai dar labiau gali komplikuoti numatoma pasirašyti tarp ES ir JAV bei Kanados laisvos prekybos sutartis. Prekyba būtina įvairiose srityse, tačiau tos sutartys neturi būti sudaromos saugaus maisto ir gamtosaugos standartų supaprastinimo sąskaita. Europa ir Lietuva visiškai apsirūpina kokybiškais ir saugiais maisto produktais. Be to, amoralu gabenti GM sojas ar kukurūzus per vandenyną. Turime visas galimybes prisiauginti ne GM sojų ir kukurūzų. Svarbu turėti valstybinį požiūrį į šios problemos sprendimą. Jei nebus įvesti stiprūs ir tikslūs saugikliai - GMO invazija į Europą neišvengiama jau artimiausiais metais.

Lietuva - žalia, su švariais vandenimis ir mažėjančia populiacija šalis, sugebanti prisiauginti pakankamai saugių ir kokybiškų maisto produktų. Turime neblogas sąlygas vystyti tausojamąją ir ekologinę žemdirbystę bei bitininkystę, kurios nesuderinamos su GMO. Jei atversime Pandoros skrynią ir įsileisime GMO į Lietuvos laukus, susidursime su daugybės teisinių aktų stygiumi, turėsime sukurti įvairiausius skyrius ir įstaigas, kurios stebės ir reguliuos tą svetimkūnio invaziją, baus pažeidėjus, galutinai sužlugdysime įprastinę, klasikiniais metodais sukurtų veislių sėklininkystę, bioįvairovę ir t. t. Tad nebūkime ištroškusių pelno stambių vertelgų bandomaisiais triušiais. Į GMO traukinį įsėsti visada suspėsime.

Saulius BUCEVIČIUS Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

„Jei nutarėme, kad Lietuvoje draudžiama auginti GM augalus, tai turime uždrausti ir jais prekiauti"

Seimo Kaimo reikalų komitetas bendru susitarimu pasisakė už GMO draudimą Lietuvoje. Lietuva visą laiką laikėsi atsargumo principo dėl genetiškai modifikuotų organizmų. 2013 m. balandžio 11 d. LR Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl valstybės nuoseklios politikos dėl genetiškai modifikuotų organizmų", kurioje skatina Lietuvos Respublikos Vyriausybę paskelbti principinę poziciją dėl GMO ribojimo kaip vieną iš pagrindinių sveikatos, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio politikos tikslų. Ši nuostata atitinka gyventojų nuostatas ir ilgalaikę šalies strategiją - aprūpinti sveiku, kokybišku, kiek galima ekologiškesniu maistu tiek vietos, tiek eksporto rinkas.

GMO problemos sudėtingumas yra tai, kad galutinai moksliškai nėra įtikinamai įrodyta, kokį poveikį genetiškai modifikuoti augalai daro aplinkai ir žmogui. Vyrauja ir kita nuomonė, kad GMO gali turėti ūkininkams ar vartotojams naudingų savybių. Štai pasaulyje išpurškiami didžiuliai kiekiai chemikalų kovai su augalų kenkėjais ir ligomis, kurie yra labai kenksmingi aplinkai ir žmonių sveikatai. Atitinkamos genetinės modifikacijos augalai gali turėti toksiną, nuo kurio žūva augalo kenkėjai ir taip mažinamas chemikalų poreikis. Dėl to visuomenė ir dalijasi į dvi priešingas grupes, kur vieni priešinasi, o kiti palaiko GMO. Kol mokslas ir laikas kažką įrodys, reikia nerizikuoti ir laikytis atsargumo principo.

Mūsų pagrindiniai socialiniai partneriai - Žemės ūkio rūmai - išreiškė žemdirbių poziciją dėl GMO auginimo Lietuvoje uždraudimo, taigi, vadovaujantis 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/412, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl valstybių narių galimybės savo teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotus organizmus, politikai turėjo pakankamą pagrindą priimti tokį sprendimą, koks jis šiandien yra. Jei aplinkybės kardinaliai keisis ir mūsų visuomenės bei socialinių partnerių nuostatos bus kitokios, šį sprendimą bus galima pakeisti. Bet tikiu, kad šiandien Lietuvos, kaip šalies „be GMO" įvaizdis yra labai svarbus tiek mūsų piliečiams, tiek vartotojams užsienio šalyse.

Mano žiniomis, artimiausiu metu turi pasirodyti ES teisės akto projektas dėl genetiškai modifikuotų pašarų, bet Kaimo reikalų komitetas jau išreiškė savo poziciją - pagal galimybes riboti tokių pašarų patekimą į mūsų rinką. Kitais atvejais neturime pamiršti, kad esame vieningos ES rinkos dalyviai ir turime žaisti pagal bendras taisykles, taigi savavališkai drausti vieno ar kito produkto patekimą į šalies lentynas neturime teisės. Tikiu, jog geriausia kontrolė yra savikontrolė, todėl būtinas tinkamas produktų ženklinimas ir platus visuomenės informavimas šiuo klausimu.

Reikia pažymėti, kad ES, taip pat ir Lietuvoje, genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai yra vieni labiausiai tiriamų produktų. Vertindami jų saugą ir keliamą riziką, mokslininkai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, negu vertinant tradicinį maistą. Kartu vykdomi ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina šį maistą, ir tai trunka ne vienus metus.

Reikia pripažinti, kad pasaulyje genetiškai modifikuoti augalai plinta. Šiuo metu ES teritorijoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus. Jie auginami penkiose ES valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. Be to, ES įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 - kukurūzų, 6 - rapsų, 5 - medvilnės, 2 - sojos veislės. Neseniai gautas pranešimas, kad Europos Komisija leidžia įvežti dar 10 naujų kukurūzų, sojos pupelių, medvilnės ir aliejui naudojamų rapsų veislių bei jas ateinančius 10 metų naudoti maisto produkcijos ar gyvulinių pašarų gamyboje. JAV jau įteisinta daugiau negu 8 tūkst. genetiškai modifikuotų augalų veislių ir vien tik maistui patvirtintos 52 augalų veislės.

Dėl to noriu atkreipti dėmesį ir į tą faktą, kad dabar tarp ES ir Amerikos vyksta derybos dėl laisvos prekybos sutarties, kuri gali atverti vartus masiškam GMO produktų importui į Europą, o kartu ir į Lietuvą. Lietuvoje galima prekiauti ES teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais. Kaimo reikalų komitete, svarstant GMO klausimus, aiškėja nuomonė, kad, uždraudus auginti genetiškai modifikuotus augalus, o leidus ir toliau laisvai prekiauti jų produktais, jokio teigiamo rezultato nepasieksime. Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovai teigia, kad tokiu atveju toms šalims, kuriose auginami GMO augalai ir gaunamas dvigubai didesnis derlius, bus naudinga juos vežti į Lietuvą, ir taip mūsų žemdirbiai atsidurs nevienodose konkurencinėse sąlygose. Todėl mano nuomonė yra tokia: jei nutarėme, kad Lietuvoje draudžiama auginti genetiškai modifikuotus augalus, tai turime uždrausti ir jais prekiauti.

Modifikuotas maistas yra pigesnis, o kiek jo įvežama į šalį iš užsienio, galime spręsti iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje skelbiamo Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašo. Pagal šį sąrašą mūsų prekybos tinkluose galima rasti 9 pavadinimų augalinių aliejų ir 10 pavadinimų saldumynų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų. Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo valstybinę importuojamų ir rinkoje esančių genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolę.

Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kad produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų augalų. Patvirtintame ES Reglamente dėl ženklinimo nereikalaujama specialiai ženklinti genetiškai modifikuotais pašarais šertų ar vaistais, kurių sudėtyje yra GMO, gydytų gyvūnų produktų (mėsos, pieno ar kiaušinių). Dėl to ir Seime verda diskusijos, teikiami projektai, reikalaujantys ženklinti visus maisto produktus ir pašarus, kurių gamybai buvo panaudota GMO.

Saulius CIRONKA Žemės ūkio viceministras

„Svarbu išlaikyti šalies, gaminančios natūralius produktus, reputaciją"

Šiuo metu Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai neauginami. Žemės ūkio ministerija genetiškai modifikuotų organizmų klausimais laikosi atsargumo principu paremtos pozicijos.

GM augalų auginimas daro poveikį visam šalies, kurioje jie auginami, žemės ūkiui. Atsiranda papildoma rizika, kad tos šalies augalinėje produkcijoje gali atsirasti GMO priemaišų. Kadangi Lietuvoje GM augalai neauginami, tai yra mūsų šalies privalumas, suteikiantis konkurencinį pranašumą parduodant bet kokius Lietuvoje užaugintus žemės ūkio produktus, palyginti su tomis šalimis, kuriose auginami GMO. Lietuvoje užauginti produktai yra vertinami pasaulio rinkose dėl jų kokybės ir natūralumo bei turi didelę paklausą būtent tarp tų vartotojų, kurie nori gyventi sveikai.

Lietuva jau ilgą laiką skatina ekologiškų produktų gamybą. Mūsų žemdirbiai savo ekologiškais produktais sėkmingai konkuruoja pasaulinėje rinkoje. Plėtoti ekologinį žemės ūkį yra ir viena iš pagrindinių Vyriausybės 2012-2016 m. veiklos krypčių. Jei Lietuvoje būtų pradėti auginti GM augalai, iškiltų didelis pavojus ekologiniams ūkiams. Netekus ekologinių ūkių statuso, būtų prarastos metų metus darytos investicijos į ekologiškų produktų gamybą.

Svarbu išlaikyti šalies be GMO, gaminančios natūralius produktus, reputaciją. Ši reputacija užtikrina geresnes lietuviškos produkcijos eksporto sąlygas. Labai svarbu ir plačiau viešinti informaciją, kad mūsų šalis laisva nuo GMO.

Manome, kad sprendimas auginti (arba ne) GM augalus Lietuvoje turėtų būti priimtas bendru susitarimu. Siekdama išsiaiškinti socialinių partnerių nuomonę apie GMO auginimą Lietuvoje, vasarį Žemės ūkio ministerija organizavo pasitarimą su Lietuvos žemdirbių atstovais. Pasitarime dalyvavo Žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos bitininkų sąjungos, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos ir Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos atstovai. Šios organizacijos vienbalsiai pasisakė už visų GM augalų auginimo draudimą visoje Lietuvos teritorijoje.

Seimo Kaimo reikalų komitetas neseniai įvykusiame posėdyje nusprendė toliau laikytis atsargumo principo GMO atžvilgiu ir siekti drausti genetiškai modifikuotų augalų auginimą Lietuvoje.

Pesticidų ir trąšų perteklinis vartojimas yra pavojingas tiek gamtai, tiek žmonių sveikatai. Skirtumas tarp jo ir GMO pavojaus yra tas, kad pesticidų ir trąšų poveikį galima greičiau ištirti, o siekiant išsiaiškinti GMO pavojų, turi pasikeisti kelios žmonių kartos, kad būtų galima daryti išvadas, kokį poveikį žmogui gali daryti dirbtinai sukurtos genų struktūros.

Verta pažymėti, jog žemdirbiai, norėdami auginti GMO, turi daug mažesnį sėklos tiekėjų pasirinkimą palyginti su įprastinės sėklos tiekėjais. GM augalų auginimui keliami reikalavimai yra nustatyti Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais taisyklėse. Auginti leidžiamos tik ES įteisintos GM augalų veislės, įrašytos į ES bendruosius žemės ūkio augalų rūšių veislių ar daržovių rūšių veislių katalogus arba į Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Lietuvos Vyriausybės pozicija

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius palaiko Lietuvos atsakingų institucijų priimtą sprendimą drausti genetiškai modifikuotų organizmų auginimą visoje šalies teritorijoje. Premjeras taip pat džiaugiasi, jog tokiam sprendimui pritaria ir žemės ūkio sektoriaus organizacijos, pasisakančios už visų genetiškai modifikuotų augalų auginimo draudimą visoje Lietuvos teritorijoje. Vyriausybės vadovo teigimu, Lietuva turi pasinaudoti naujos direktyvos, suteikiančios ES valstybėms narėms teisę, bet ne pareigą drausti genetiškai modifikuotų organizmų auginimą visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje, numatytomis teisinėmis priemonėmis. Lietuva dėl didesnių konkurencijos galimybių turėtų ir toliau išlaikyti neauginančios GMO šalies statusą.