Prasidėjus ganiavos sezonui ūkininkai nerimauja, kad į jų valdas vėl įsisuks vilkai. Kadangi vilkų medžiojimo kvotos ir laikas yra ribojami įstatymo, ūkininkai ieško priemonių, kaip apsaugoti savo turtą. Per devynis praėjusių metų mėnesius (nuo sausio iki rugsėjo) vilkai išpjovė ir sužalojo apie 400 ūkinių galvijų.

Praėję metai buvo pirmieji, kai ūkininkams kompensacijas už vilkų padarytą žalą mokėjo savivaldybės. Nors lėšas galima skirti ne tik kompensacijoms, bet ir apsaugos priemonėms įsigyti, šiam reikalui jos nėra naudojamos. Problemą spręsti bando Žemės ūkio ministerija, kviesdama ūkininkus dalyvauti Kaimo plėtros programoje ir tokiu būdu įsigyti biosaugai reikalingus statinius ir priemones.

Kad vilkų medžioklė nėra vienintelė išeitis, sutinka ir gamtininkai, ir ūkininkai, tačiau jiems vis dar trūksta informacijos apie šiuolaikiškas apsaugos priemones, jų patikimumą, įsigijimo galimybes.

Vilkų daugėja

Savivaldybių pateikti duomenys apie 2014 metais (sausio-rugsėjo mėn.) vilkų papjautus ar sužalotus ūkinius gyvūnus kelia nerimą. Praėjusiais metais ūkininkai neteko mažiausiai 377 gyvulių. Tai nėra galutinis skaičius, nes ne visos savivaldybės Aplinkos ministerijai pateikė duomenis. Daugiausiai gyvulių vilkai išpjovė Utenos (86), Alytaus (79), Klaipėdos (53), Marijampolės (47) apskrityse. Plėšrūnai atklydo ir į tuos kraštus, kuriuose iki šiol apie juos nebuvo girdėti.

Jurbarko rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Ambrakaitis nepamena, kad per pastaruosius metus vilkai būtų pridarę nuostolių. Šiame krašte tai retas atvejis, bet pernai kaip tik toks pasitaikė - plėšrūnai sudraskė kelias ūkininko telyčaites. Savivaldybė išmokėjo kompensaciją, ir tuo viskas baigėsi. Žmonės tikisi, kad situacija nepasikartos, o vilkai aplenks šį rajoną.

Tuo tarpu vilkaviškiečiai optimizmu netrykšta, Vilkaviškio rajone padėtis kur kas sudėtingesnė. Pasak Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistės Jūratės Bindokaitės, nuo vilkų šiame rajone nukentėjo 47 ūkininkai. Būtent tiek jų pateikė prašymus kompensacijoms gauti. „Ir anksčiau girdėjome, kad vilkai pjauna ūkininkų gyvulius, bet kol nebuvo dabartinio kompensavimo mechanizmo, neįsivaizdavome realios situacijos. Kai kreipėsi labai daug žmonių, supratome, kad tai jau yra didelė problema", - sako J. Bindokaitė. Jai pritaria ir Pajevonio seniūnas Gediminas Bisikirskas, besistebintis suaktyvėjusių vilkų įžūlumu. „Vidury dienos užlipę ant piliakalnio stebi avis. Žmonės juos nuveja ankstyvą rytą, o jie toli nesitraukia, stovi ir tarsi laukia, kol žmogus pasitrauks", - prisimena seniūnas.

Kompensacija žalos nepadengia

Vilkaviškio rajone žvėrių padaryta žala siekia 9,2 tūkst. eurų. Daliai nukentėjusių ūkininkų savivaldybė kompensavo pernai, kitai daliai - šiemet. Šilalės rajono savivaldybė nuo vilkų nukentėjusiems asmenims kompensavo 10,3 tūkst. eurų. Čia vilkai papjovė 49 ūkininkų gyvulius. Dėl išskirtinio atvejo prie labiausiai nukentėjusių rajonų grupės pateko ir Varėnos rajonas. Čia vilkai išvaikė ir sudraskė nemažą dalį avių bandos. Ūkininkas per dvi naktis neteko maždaug 40 avių, jam išmokėta keletas tūkstančių eurų kompensacijos.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2014 m. nuo sausio iki rugsėjo savivaldybių paskaičiuota žalos atlyginimo suma - daugiau kaip 50 tūkst. Eur. Lėšos žalai atlyginti skirtos iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos, o žala apskaičiuota pagal aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką. „Vadovaujantis šios metodikos 14 ir 15 straipsniais, žala apskaičiuojama, atsižvelgiant į ūkinių gyvūnų rūšį, skaičių, amžiaus grupę, svorį ir gyvūno gyvojo svorio praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą (vidutine rinkos kaina pripažįstama ūkinio gyvūno gyvojo svorio vidutinė supirkimo kaina, kuri skelbiama Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS). Jeigu ūkinio gyvūno gyvojo svorio praėjusio mėnesio vidutinė supirkimo kaina ŽŪMPRIS interneto svetainėje neskelbiama, vadovaujamasi žemės ūkio ministro įsakymu kasmet tvirtinamomis biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis", - atsakyme redakcijai nurodo Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus Miškų departamento vyr. specialistas Zbignev Glazko.

Tokia kompensavimo tvarka netenkina ūkininkų, kurie už papjautus grynaveislius gyvulius gauna tiek pat, kiek kiti už paprastus. Gautos kompensacijos padengia tik dalį patirtos žalos, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato kitokios skaičiavimo metodikos.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovo Žilvino Augustinavičiaus nuomone, toks įstatymas ūkininkų atžvilgiu nėra teisingas. „Jeigu valstybė globoja plėšrūnus, kompensavimo tvarka turėtų būti kitokia - turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokį gyvulį vilkas sudorojo. Dabar ir už paprastas avis, ir už mėsines kompensacijos vienodos, nors žala akivaizdžiai skirtinga. Vilkams sudraskius du mano bandos ėriukus, savivaldybė kompensavo tik po 100 litų, nors jų vertė buvo tris kartus didesnė", - sako Ž. Augustinavičius. Dėl kompensavimo tvarkos asociacija ne kartą diskutavo su Žemės ūkio ministerija, tačiau dėl konkrečių veiksmų nesusitarta.

Situaciją aštrina ir tai, kad kompensacijos skiriamos tik už papjautus gyvulius, o sužalotus ūkininkai gydo savo lėšomis. Neretai toks vilkų apdraskytas gyvūnas skursta, neauga, jį tenka parduoti žemiausia kaina. Neapibrėžta ir kompensacijų išmokėjimo tvarka, kai kuriose savivaldybėse pinigų tenka laukti keletą mėnesių.

ŽŪM teigimu, ūkininkų pastabos ir prašymai turi pagrindo - žalos apskaičiavimo metodiką svarstoma keisti. „Pagal dabartinę metodiką žala valstybės vardu ir už valstybės pinigus atlyginama pagal de minimis taisyklę, t. y. ne daugiau kaip 15 000 Eur per 3 metus. Tas pats galioja ir dėl vilkų daromos žalos. Šiuo metu Aplinkos ministerija yra parengusi metodikos pataisą, kurioje numatoma netaikyti de minimis taisyklės. Projektas išsiųstas tvirtinti Europos Komisijai", - teigia ŽŪM Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Vaičiūnė.

Tam davė, tam davė, o prevencijai neliko

Nors įstatymas numato, kad savivaldybės gali panaudoti savo aplinkosaugos fondų lėšas ne tik išmokant ūkininkams kompensacijas už vilkų padarytą žalą, bet ir remiant prevencijos priemonių įsigijimą, tačiau realiai šis procesas nevyksta. Dauguma kalbintų už šią sritį atsakingų savivaldybių specialistų teigė, kad išmokėjus kompensacijas aplinkosaugos fondai ištuštėja, prevencijai lėšų nepakanka. Ūkininkai neinformuojami apie galimybę prašyti paramos apsaugos priemonėms, todėl į savivaldybes nesikreipia. O kai niekas nesikreipia, nėra ir kam mokėti.

Šią problemą bando spręsti Žemės ūkio ministerija, skatindama ūkininkus dalyvauti KPP priemonėse. „Vilkų daromos žalos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, tvoros, apsauginės juostos ir (ar) kiti biosaugai užtikrinti reikalingi statiniai, remiami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą" veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas". Pagal šią veiklos sritį remiami ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra didesnis kaip 8 000 Eur.

Remiamos investicijos į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus) gamybą, apdorojimą ir perdirbimą, parama skiriama ūkiams, veikiantiems ne mažiau kaip vienus metus iki paraiškos pateikimo ir minėtą laikotarpį gaunantiems ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio pajamų iš žemės ūkio veiklos (netaikoma pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurių visi nariai užsiima žemės ūkio veikla). Paramos intensyvumas gyvulininkystės sektoriui - 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Jauniesiems ūkininkams, investuojantiems penkerių metų laikotarpiu po įsikūrimo, pareiškėjams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, taip pat investuojantiems į ekologinį ūkininkavimą gyvulininkystės sektoriuje, paramos intensyvumas gali būti padidintas iki 20 proc. Didžiausias kompleksinės paramos lygis - iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Paramos suma - iki 400 000 Eur projektui ir 2014-2020 m. laikotarpiui. 2014-2020 m. laikotarpiui partnerių ir (arba) susijusioms įmonėms, sutuoktiniams - iki 1 mln. eurų.

Trūksta žinių ir patirties

Artėjant gyvulių ganymo sezonui kyla susirūpinimas, ką daryti, kad nepasikartotų praėjusių metų scenarijus. Dalis ūkininkų įsitikinę, kad geriausia išeitis - medžioklės kvotų didinimas, tačiau įstatymais medžioklė ribojama, kad būtų išsaugota gyvybinga ir stabili vilkų populiacija. Ūkinių gyvūnų savininkams belieka naudoti įvairias apsaugos nuo vilkų priemones ir domėtis galimybėmis jas įsigyti.

„Geriausią efektą duoda tokios šiuolaikinės prevencinės priemonės kaip elektrinis aptvaras („elektrinis piemuo") ar elektrinis tinklas. O štai įprastas vėliavėles vilkai perpranta per 3-4 savaites. Be jau minėtų priemonių, apsaugai nuo vilkų naudojami mirksiukai, specializuoti sarginiai šunys, kilnojami tvartai ir kitos priemonės", - pasakoja Aplinkos ministerijos atstovas Z. Glazko.

Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas" tarybos pirmininkė Lina Paškevičiūtė pritaria, kad visos išvardytos priemonės efektyvios, tačiau jas renkantis reikia atsižvelgti į ūkio tipą, dydį, vietą, finansines galimybes ir kitus aspektus. Informacijos apie tai vis dar trūksta.

Tam, kad ūkininkai įsitikintų apsaugos priemonių tinkamumu, „Baltijos vilkas" kartu su elektrinius piemenis gaminančia bendrove vykdo švietėjišką veiklą - Vilkaviškio rajono Vištyčio seniūnijos ūkininkų Rasos ir Sergejaus Gavrilovų ūkyje įrengė specialų aptvarą, saugantį galvijus nuo vilkų. Praėjusią vasarą vilkai papjovė du ūkininkų galvijus - 6 ir 8 mėnesių mėsinius limuzinus. Minėtų partnerių iniciatyva ūkininkams buvo aptverta pusė hektaro pievos, kur ganėsi jautukai bei karvė.

Aptvaras stacionarus, su 5 juostų sistema, neleidžiančia patekti vilkams į vidų. Apatinė juosta 18-20 cm aukštyje, viršutinė 1,3-1,5 m aukštyje. Aptvare įrengti mirksiukai, voltmetras. Tokia įranga, pasak ūkininkės Rasos, kainuoja kiek mažiau kaip 900 eurų. Dar apie 300 eurų - specialus akumuliatorius. Pastarąjį šeimyna įsigijo savo lėšomis. Jeigu aptverti reikėtų didesnį plotą, kaina būtų didesnė. Aptvarą žiemos metu reikia išardyti, jo garantija - penkeri metai.

R. ir S. Gavrilovams elektrinis tinklas buvo paskolintas iki žiemos, tačiau, norėdami galutinai įsitikinti rezultatu, jie pasistengė su gamintojais sutartį pratęsti dar vienam sezonui. „Nors aptvaru spėjome pasinaudoti tik porą mėnesių, pastebėjome, kad vilkai nedrįso pulti gyvulių. Rasdavome šalia paliktų pėdų, bet į vidų nelindo. Prašėme, kad aptvaru leistų dar šią vasarą pasinaudoti, nes netekti veislinių galvijų mums būtų labai nuostolinga", - sako Rasa Gavrilova.

GAA „Baltijos vilkas" atstovės L. Paškevičiūtės teigimu, šiais metais ketinama projektą tęsti ir apsaugos priemones panaudoti dar trijuose nuo vilkų nukentėjusiuose ūkiuose. „Pirmasis mūsų projekto dalyvis - nedidelio ūkio ūkininkas, dabar ieškome vidutinio ūkio savininko, turinčio maždaug 100 avių, tačiau sąlygos jau pasikeitusios. Esame priklausomi nuo mūsų rėmėjų ir įrangos gamintojų. Planuojame, kad 50 proc. išlaidų turės sumokėti ūkininkas, o 50 proc. padengs įmonė partnerė," - planais dalijasi L. Paškevičiūtė, neslėpdama, kad surasti ūkininką, kuris sumokėtų pusę sumos ir dar skirtų laiko aptvaro priežiūrai, nėra lengva.

Anot L. Paškevičiūtės, Lietuvoje apsaugos nuo vilkų priemonės vis dar sunkiai skinasi kelią, nes vilkų medžioklė laikoma viena iš pagrindinių prevencijos priemonių. Asociacijos ir partnerių iniciatyva šiemet sukurta interneto svetainė saugiavis.lt.

Medžioklė vasarą - su specialiu leidimu

Regionuose, kur vilkai daro didelę žalą ir jokios kitos apsaugos priemonės negelbsti, medžioklė gali būti intensyvesnė ir vykdoma žalos padarymo metu, t. y. vasarą. Pasak Miškų departamento vyr. specialisto Z. Glazko, tokia galimybė numatyta Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo". Remdamasi šiuo įsakymu Aplinkos apsaugos agentūra gali išduoti fiziniam, juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų atstovybei ar filialui vienkartinį leidimą naudoti saugomas rūšis (paimti iš gamtos), jeigu nėra kito priimtino sprendimo ir jei tai nesutrukdys palaikyti tos rūšies populiacijos palankios būklės jos natūraliame areale. „Belieka tik kreiptis. Iš mūsų pusės tikrai jokių trukdžių nebus - leidimas „paimti" vilką iš gamtos ūkininkui problemų keliančioje vietovėje bus išduotas kuo operatyviau", - teigia Z. Glazko.

Vasario pradžioje atlikta gyvūnų apskaita rodo, kad Lietuvos miškuose gyvena mažiausiai 292 vilkai. 2013 m. jų buvo suskaičiuota 208. Gauti duomenys yra svarbūs ne tik vertinant šių plėšrūnų populiacijos pokyčius, bet ir priimant sprendimus dėl vilkų medžioklės limito. Per 2014-2015 m. medžioklės sezoną (nuo spalio 15 iki balandžio 1 d.) buvo leista sumedžioti 33 vilkus. Koks limitas bus šį rudenį, iš dalies priklausys nuo ūkiniams gyvūnams per vasarą padarytos žalos.