Pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje po truputį didėja: 2012 m. jų buvo pasėta 122 ha, 2013 m. - 105, o 2014 m. - 308 hektarai. Ar kanapės yra tinkamas kviečių priešsėlis ligų sukėlėjų išplitimo atžvilgiu? 

Kiekvienas žemės ūkio specialistas puikiai išmano sėjomainos reikšmę augalininkystėje. Nepaisant to, besikeičianti žemės ūkio produktų rinka daro didelę įtaką pasėlių struktūrai - didėja pelningiausių augalų plotai, bet mažėja auginamų augalų įvairovė, kartu ir sėjomainos rotacijos narių skaičius. Be to, neišvengiama atsėliavimo.

Atsėliuodami miežius, rugius, kukurūzus, Lietuvos ūkininkai nesusiduria su rimtomis problemomis. Kviečiai, kaip ir rapsai arba žirniai, yra itin jautrūs atsėliavimui - gaunamas gerokai mažesnis derlius, nes iš dirvos ir per augalų liekanas plinta ligos ir kenkėjai. Tik teisingai pasirinkus priešsėlius, galima racionaliau spręsti ne tik augalų mitybos, gamtosaugos klausimus, bet ir tramdyti piktžoles, ligas ir kenkėjus, taupyti technologinio proceso sąnaudas, mažinti savikainą, užtikrinti reikiamą produkcijos kokybę.

Kviečių pasėliai Lietuvoje užima kone didžiausius plotus, palyginti su kitais javais. Pastaruoju metu žieminių kviečių mūsų šalyje sėjama maždaug perpus daugiau negu vasarinių, tačiau atskirais metais, kai žieminiai kviečiai iššąla, juos pakeičia vasariniai, ir pasėlių plotai susivienodina. Vasarinių kviečių grūdų derlius neprilygsta žieminių kviečių derliui, be to, jie labiau serga varpų fuzarioze - liga, plintančia per sėklą, augalų liekanas ir dirvožemį, todėl teisingas priešsėlinių augalų parinkimas yra itin svarbus agrotechninis elementas.

Pluoštinės kanapės - Lietuvoje labai seniai auginamas ir naudojamas kultūrinis augalas. Manoma, kad kanapės buvo vienos pirmųjų kultūrinių augalų, kaip ir soros. Kanapinių virvelių ir kanapių sėklų liekanų rasta vidurio neolito Narvos kultūros Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr. m. e. II pusėje).

Pluoštinėms kanapėms priskiriamos narkotinių medžiagų neturinčios Cannabis sativa L. šeimos kanapės, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (THC - natūralios psichiką veikiančios medžiagos) yra ne daugiau kaip 0,2 proc. Auginamos tik pramoniniais tikslais (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei.

Lietuvos klimatas labai tinka pluoštinėms kanapėms augti. Augalai atsparūs daugeliui kenkėjų, todėl naudojami biologinėms augalų apsaugos priemonėms gaminti arba auginami šalia kitų augalų kaip apsauga nuo kenkėjų. Po kanapių lieka nepiktžolėti laukai, todėl pluoštinės kanapės yra svarbios sėjomainoje, ypač ūkininkaujant ekologiškai. Tikėtina, kad pluoštinės kanapės gali veikti kaip fungicidas, tačiau tai įrodančių duomenų aptikti nepavyko.

Tyrimai Upytėje

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Upytės bandymų stotyje 2014 m. atlikti tyrimai, kurių tikslas buvo įvertinti pluoštinių kanapių, kaip priešsėlio, įtaką po jų tame pačiame lauke auginamų vasarinių kviečių varpų fuzariozės ir ligos sukėlėjų išplitimui sėklose.

Įvertinta ne tik trijų skirtingų priešsėlių: kanapių, aliejinių linų ir žieminių kviečių, bet ir prieš kanapes augusių augalų įtaka ligos išplitimui ir grūdų kokybei. Varpų fuzariozės išplitimas ir intensyvumas vertintas pieninės brandos pabaigoje, Fusarium grybų infekcijos lygis, mikotoksino deoksinivalenolio (DON) kiekis ir kokybiniai gūdų rodikliai - po derliaus nuėmimo. Pradėti tyrimai bus tęsiami ir šiemet.

Atlikti tyrimai parodė, kad vasariniuose kviečiuose, augintuose po kanapių, fuzariozė išplito tik šiek tiek mažiau (36 proc.), negu augintuose po aliejinių linų (39 proc.) ir žieminių kviečių (41,7 proc.), tačiau ligos intensyvumas po kanapių buvo didžiausias (1,6 proc.).

Po derliaus nuėmimo įvertinus bendrą Fusarium spp. ir atskirai F. graminearum - pagrindinio DON gamintojo, infekcijos lygį grūduose, pastebėta, kad šiame tyrime didesnis vaidmuo atiteko ne tiek priešsėliui, kiek prieš priešsėlį augintiems augalams. Daugiausia Fusarium spp. ir F. graminearum pažeistų grūdų buvo vasariniuose kviečiuose, augintuose po kanapių, prieš kurias augo kukurūzai (49,5 proc.) ir vasariniai miežiai (47,1 proc.). Svarbu paminėti, kad laukelyje prieš vasarinius miežius taip pat buvo auginti kukurūzai.

DON koncentracijos, viršijančios ES reglamento (EB) Nr.1881/2006 reikalavimus neapdorotuose grūduose (1643,8 μg kg-1 ir 1406,8 μg kg-1), tikėtina, kad taip pat buvo susijusios su kukurūzų auginimu. Pagal Europos Komisijos rekomendaciją 2006/583/EB nurodoma, kad auginant kviečius pasėliuose, kuriuose prieš tai buvo auginami kukurūzai arba kiti grūdiniai augalai, susiduriama su DON rizika, nes šie augalai yra F. graminearum grybo šeimininkai.

Kanapės rizikos nesumažino

Užsienio autorių atlikti tyrimai taip pat rodo, kad javų priešsėlis kukurūzai yra vienas iš pagrindinių agrotechninių elementų, didinančių grūdų užterštumą mikotoksinu DON. Dar 2001 m. buvo nustatyta, kad prieš priešsėlį auginti augalai turi mažesnį negu priešsėlis, tačiau patikimai esmingą poveikį DON koncentracijoms kviečių grūduose. Atlikti tyrimai parodė, kad grūduose, kur dvejus metus prieš kviečius auginti kukurūzai ir kviečiai, DON koncentracijos buvo mažiausiai 57 proc. didesnės negu pasėliuose, kur dvejus metus prieš kviečius augintos sojos.

Analizuojant grūdų kokybinius rodiklius pastebėta, kad mėginiuose su didesne Fusarium grybų infekcija ir DON, 1 000 grūdų ir hektolitro masė buvo mažesnė.

Be Fusarium genties grybų, su sėkla taip pat plito tokie javų patogenai, kaip Bipolaris sorokiniana ir Pyrenophora tritici- repentis ir sąlyginis patogenas Alternaria spp. Pašaknio puvinių sukėlėjas B. sorokiniana pažeidė 27-28 proc. vasarinių kviečių grūdų, priešsėliai šiam grybui plisti įtakos neturėjo.

Lapų dryžligių sukėlėjo P. tritici-repentis infekcijos lygis grūduose buvo 15- 24 procentų. Vasariniuose kviečiuose, augintuose po kanapių, P. tritici-repentis pažeistų grūdų aptikta mažiau (15 proc.) negu augintuose po žieminių kviečių (24 proc.) ir aliejinių linų (21 proc.). Alternaria spp. pažeidė nuo 15 iki 24 proc. vasarinių kviečių grūdų. Po aliejinių linų (15 proc.) ir kanapių (18 proc.) augintuose vasariniuose kviečiuose Alternaria spp. grybais užkrėstų grūdų nustatyta mažiau negu augintuose po žieminių kviečių (24 proc.).

Tikėtis, kad kanapės, kaip priešsėlinis augalas, galėtų sumažinti varpų fuzariozės riziką vasariniuose kviečiuose, matyt, nereikėtų. Vis dėlto pasitvirtino ankstesnė patirtis, kad kukurūzų priešsėlis didina grūdų užsikrėtimo Fusarium grybais ir mikotoksinais riziką.