Pastaraisiais metais parduotuvių lentynose puikuojasi atvežtinės slyvos, tik turguose dar gali pasisekti įsigyti užaugintų Lietuvoje. Kodėl taip nutiko? Ar slyvos nebegrįš į verslinius sodus?

Pirmiausia reikėtų prisiminti po Lietuvos valstybingumo atkūrimo įvykusius rinkos pokyčius. Tuo metu baigėsi daugumos slyvynų produktyvusis amžius, o naujų beveik niekas neveisė. Slyvos dažniausiai buvo parduodamos perdirbimo įmonėms. Dauguma jų tuo metu žlugo, tad nebuvo paskatų veisti naujus slyvynus. Žinoma, slyvos Lietuvoje neišnyko: jas ir toliau augina sodininkai mėgėjai, vieną kitą hektarą įveisė ūkininkai.

Ar galima užsidirbti auginant slyvas? Slyvas žmonės perka ir valgo, tad belieka atsikovoti bent dalį prarastos rinkos. Žinoma, tai padaryti nelengva. Augindami slyvas, ūkininkai galėtų išplėsti pajamų šaltinių ratą. Lengviausia šio verslo imtis obelų augintojams. Jie turi sukurtą infrastruktūrą, kurią nesunkiai galima pritaikyti slyvoms auginti. Reikėtų pasirinkti desertinių slyvų auginimo kryptį, nes tai garantuoja didesnes pajamas.

Lietuvoje sąlygos slyvoms auginti yra vidutiniškai palankios. Slyvos mėgsta iš dalies šiltą ir drėgnoką klimatą. Šylantis klimatas mūsų neapsaugo nuo retkarčiais pasitaikančių šaltų žiemų. Mūsų krašte auginti tinkamų slyvų veislių vaismedžiai gali ištverti trumpalaikius iki -28ºC šalčius. Vaismedžių ištvermingumas padidėja, kai jie auginami tinkamoje vietoje, yra gerai prižiūrimi. Jeigu pasiruošimo žiemoti eiga nepalanki, slyvų ištvermingumas sumažėja. Taip dažnai nutinka, kai po šilto ir drėgno rudens užeina dideli šalčiai. Slyvų ištvermingumą mažina ilgalaikiai atlydžiai žiemą. Pavojingiausi yra žiemos pabaigoje pasitaikantys didieji šalčiai.

Poskiepio ir įskiepio derinys

Vaismedis susideda iš poskiepio ir veislės. Abu komponentai yra labai svarbūs ir turi įtakos vaismedžių biologinėms savybėms ir ūkiniams rodikliams. Poskiepiai lemia vaismedžių prisitaikymą prie dirvožemio sąlygų, turi įtakos ištvermingumui, augumui, produktyvumui, derėjimo pradžiai, vaisių kokybei ir kai kurioms kitoms savybėms. Tarkime, žemaūgiai poskiepiai labai pakeitė obelų auginimo technologijas.

Funkcionalių vaismedžių augumą ribojančių slyvų poskiepių nėra gausu. Vakarų Europos šalyse naudojami įvairaus augumo kloniniai poskiepiai: St. Julien A, St.Julien GF 655/2, Eruni, Pixy, Brompton, GF 8/1, Ishtara, Jaspi ir kt. Lenkijoje ir kai kuriose kitose šalyse populiariu slyvų poskiepiu tapo Vangenheimo vengrinės (Prunus domestica) sėjinukai.

Šios veislės sėjinukai yra vienodo augumo. Dauguma veislių su jais suauga gerai. Vaismedžių augumas, palyginti su skėstašakės slyvos poskiepiu, sumažėja 30-50 procentų. Poskiepis paspartina ir pagerina vaismedžių derėjimą, teigiamai veikia vaisių kokybę. Vaismedžiai su šiuo poskiepiu vaisius sunokina keliomis dienomis anksčiau negu su skėstašakės slyvos poskiepiu.

Poskiepių šaknys gerai išsivysčiusios, tačiau paviršinės, todėl tokiems vaismedžiams reikia geresnės dirvos. Vangenheimo vengrinės sėjinukai šalčiui šiek tiek mažiau atsparūs negu skėstašakės slyvos. Tyrimų duomenys apie poskiepius dažnai būna skirtingi ir labai priklauso nuo vietovės agroklimatinių sąlygų ir įskiepio savybių. Todėl slyvų poskiepių tyrimai atliekami ir Lietuvoje.

Pirmuosiuose lauko bandymuose Sodininkystės ir daržininkystės institute buvo įvertintas veltininės vyšnios (P. tomentosa) sėjinukų tinkamumas slyvų poskiepiams. Jie sumažino slyvų augumą, tačiau nepadidino produktyvumo, prastino vaisių kokybę. 1999-2005 m. tirti kloniniai poskiepiai St. Julien A, St. Julien GF 655/2 ir GF 8/1. St. Julien A ir GF655-2 slyvų kamienų skersmenį sumažino atitinkamai 6 ir 10 procentų. GF8/1 augumu prilygo skėstašakės slyvos (P. cerasifera) sėjinukams. Daugiausia atžalų augino GF655-2 poskiepis.

Poskiepių atžalos sunkina sodo dirvos priežiūrą. Derlingiausios ir produktyviausios slyvos buvo su sėkliniais skėstašakės slyvos poskiepiais. Tirti poskiepiai neturėjo įtakos vidutinei slyvų masei. Apibendrinant galima teigti, kad tirti kloniniai poskiepiai nebuvo pranašesni už skėstašakės slyvos sėjinukus.

Veislių palyginimo bandymai

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute 2012 m. pavasarį įrengtas lauko bandymas, kuriame lyginami skėstašakės slyvos ir Vangenheimo vengrinės sėkliniai poskiepiai. Trejų tyrimo metų duomenimis, pastarieji slyvų kamienų skersmenį sumažino vidutiniškai 30 procentų. Pirmaisiais derėjimo metais gausiau derėjo vaismedžiai su skėstašakės slyvos poskiepiais. Vidutinė vaisiaus masė ir tirpių sausųjų medžiagų kiekis vaisiuose buvo panašūs su abiem tirtais poskiepiais.

Lietuvoje slyvų poskiepiams iki šiol dažniausiai naudojami skėstašakės slyvos (P. cerasifera) sėjinukai. Jie atsparūs ligoms ir kenkėjams. Slyvų veislės su šiuo poskiepiu gerai suauga, vaismedžiai sode yra augūs. Augalai su šiuo poskiepiu geriau auga ir dera šiek tiek drėgnesnėse dirvose negu sausose, kai kurių veislių vaismedžiai derėti pradeda vėlokai, dera vidutiniškai gausiai. Poskiepis linkęs išauginti atžalų iš kamieninės dalies.

Slyvos su skėstašakės slyvos poskiepiais sodinamos 5 x 3-2,5 m atstumais (667-800 vaism./ha), su Vangenheimo vengrinės - 4,5-4 x 2-1,5 m (1 111-1 667 vaism./ha). Didžiausi sodinimo atstumai parenkami, kai sodinami augių veislių vaismedžiai su skėstašakės slyvos poskiepiais, tankiausiai sodinamos silpniau augančių veislių slyvos su Vangenheimo vengrinės poskiepiais, numatomos formuoti verpstės formos vainikais.

Desertinių slyvų vaisiai turi būti pakankamai stambūs ir transportabilūs. Vartotojai, pirkdami vaisius, pirmiausia kreipia dėmesį į jų išvaizdą ir tvirtumą (kietumą). Labai svarbus yra geras vaisių skonis - be šios savybės negalimi ilgalaikiai vaisių pardavimai. Skonio savybės siejasi su tirpių sausųjų medžiagų kiekiu, cukrų ir rūgščių santykiu. Tirpių sausųjų medžiagų vaisiuose turėtų būti ne mažiau kaip 12,5 procento.

Sodininkystės ir daržininkystės institute pradėto tyrimo duomenimis, stambiausi pirmo derliaus vaisiai buvo Jubileum, Valor, Čačanska Rana ir Kijevo vėlyvosios veislių - 52-61 g. Daugiausia tirpių sausųjų medžiagų sukaupė Valor veislės vaisiai - 21 procentą. Mažiausiai tirpių sausųjų medžiagų buvo Kometa vaisiuose - 10,8 procento.

Lietuvoje slyvų vaisiai noksta nuo liepos pabaigos iki spalio pradžios. Ankstyvosios ir vėlyvosios veislės paprastai yra pranašesnės negu vidutinio ankstyvumo (vėlyvumo), nes per jų nokimą rinkoje būna mažesnė vaisių pasiūla ir galima pelningiau parduoti. Renkantis veisles, reikia nepamiršti vaismedžių ištvermingumo žiemą. Didesnis ištvermingumas mūsų klimato sąlygomis yra neabejotinas privalumas. Taip pat labai svarbios konkrečios vietos mikroklimato ypatybės. Slyvynus reikėtų veisti pakilesnio reljefo vietose, apsaugotose nuo žvarbių vėjų, vengti šiaurės krypties nuolydžių.

Augintojų dėmesio vertos veislės

Slyvų veislių yra daug. Aptarsime kai kurias, mūsų nuomone, galinčias užauginti desertinius vaisius mūsų klimato sąlygomis.

Herman - sukurta Švedijoje (Carinė x Ruth Gerstetter). Vaismedžiai medelyne ir jauni sode auga stipriai, pradėję derėti - vidutinio augumo, vainikai platūs piramidiški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 3-4 metais, dera vidutiniškai arba gausiai. Vaisiai gražūs, skanūs, transportabilūs, vidutiniai arba didesni už vidutinius (25-35 g), elipsiški arba kiaušiniški. Odelė rausvai violetinė, įsaulyje intensyviai mėlyna, su melsvu apnašu. Minkštimas žalsvai gelsvas, standus, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas. Kauliukas apvaliai elipsiškas, iš minkštimo išsiima lengvai. Prinoksta liepos pabaigoje, nuskinti laikosi apie savaitę. Žiemą vaismedžiai ištvermingi. Vaismedžiai atsparūs žievės ir medienos ligoms, tolerantiški slyvų raupų virusui. Veislė vertinga dėl anksti sunokstančių vaisių.

Čačanska Rana - sukurta Serbijoje (Vangenheimo vengrinė x Požegača). Vaismedžiai medelyne ir jauni sode auga stipriai, pradėję derėti - vidutinio augumo, vainikai platūs piramidiški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda anksti (3-4 metais), derlingi, dera reguliariai. Žydi anksti, neretai nukenčia nuo šalnų. Iš dalies savidulkė. Tinkamos dulkininkės - Čačanska Lepotica, Empress. Vaisiai labai gražūs, patenkinamo arba gero skonio, vidutinio transportabilumo, didesni už vidutinius arba dideli (35-40 g), kiaušiniški. Odelė rausvai violetinė, su pilkšvai melsvu apnašu. Minkštimas gelsvas, minkštas, sultingas, saldžiarūgštis. Kauliukas apvalus, stambokas, elipsiškas, iš minkštimo išsiima lengvai. Prinoksta liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje, nuskinti laikosi kelias dienas. Šaltą žiemą gali pašalti, augintina šiltesnio mikroklimato sąlygomis. Ligoms gana atspari, tolerantiška šarkos (slyvų raupų) virusui.

Favorite de Sultane - sukurta Italijoje, kilmė nežinoma. Vaismedžiai medelyne ir sode vidutinio augumo, vainikai platūs piramidiški, tankūs. Derėti pradeda 4-5 metais, dera gausiai, kasmet. Vaisiai patrauklios išvaizdos, gero skonio, transportabilūs, dideli (apie 50 g), kiaušiniški. Odelė žalsvai geltona, įsaulyje intensyviai rausva. Minkštimas žalsvai gelsvas, salstelėjęs, palyginti sultingas, silpno aromato. Kauliukas elipsiškas, didokas, iš minkštimo išsiima ne visai lengvai. Prinoksta rugsėjo viduryje, nuskinti laikosi apie dvi savaites. Šaltą žiemą vaismedžiai ištveria patenkinamai. Vaisiai gana atsparūs puviniui.

Čačanska Najbolje - sukurta Serbijoje (Vangenheimo vengrinė x Požegača).  Vaismedžiai auga labai stipriai. Derėti pradeda maždaug ketvirtaisiais metais. Tinkamos dulkininkės - Čačanska Rana, Čačanska Lepotica, Stanley. Vaisiai labai gražūs, patenkinamo skonio, transportabilūs, stambūs, kiaušiniški. Odelė tamsiai mėlyna, su ryškiu vaškiniu apnašu.

Minkštimas žalsvai gelsvas, visiškai sunokusių - geltonas, standus. Kauliukas iš minkštimo išsiima itin lengvai. Prinoksta rugsėjo pirmoje pusėje, nuskinti laikosi apie dvi savaites. Šaltą žiemą gali pašalti arba iššalti, ypač jautrūs žiediniai pumpurai, augintina šiltesnio mikroklimato sąlygomis.

Jubileum - švediška slyvų veislė (Giant x Yakima). Tinkama dulkininkė - Viktorija. Vaisiai panašūs į Viktorijos, bet didesni už juos - sveria apie 50-60 g, violetiniai, skanūs, saldžiarūgščiai, aromatingi. Sunoksta rugpjūčio pabaigoje. Vaismedžiai vidutinio augumo, pakankamai atsparūs šalčiui ir ligoms, derėti pradeda anksti, dera gausiai ir kasmet.

Valor - sukurta Kanadoje (Imperial Epineuse x Grand Duke). Vaismedžiai medelyne ir sode auga vidutiniškai, vainikai platūs piramidiniai. Derėti pradeda 3-4 metais, dera kasmet, jei nepašąla žiediniai pumpurai. Vaisiai gražūs, skanūs, transportabilūs, dideli arba labai dideli (50-60 g), elipsiški arba kiaušiniški. Odelė mėlyna, su violetiniu atspalviu ir šviesiai mėlynu apnašu, gausu gelsvų poodinių taškelių. Minkštimas gelsvas ar gelsvai žalsvas, visiškai prinokusių - rausvai geltonas, standus, sultingas, saldus su vos juntama rūgštele. Kauliukas elipsiškas, vidutinio dydžio, iš minkštimo išsiima neblogai. Prinoksta rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, vienu metu, nuskinti laikosi apie savaitę. Vaismedžiai šaltą žiemą gali pašalti arba žūti, augintina šiltesnio mikroklimato sąlygomis.

Bluefree - sukurta JAV (Stanley x President). Jauni vaismedžiai sode augūs, pradėję derėti - vidutinio augumo, derlingi. Tinkamos dulkininkės - Empress, Stanley, President. Vaisiai labai stambūs (55-65 g), elipsiški. Odelė tamsiai mėlyna su švelniu apnašu. Minkštimas žalsvai geltonas, standus. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Vaisiai sunoksta apie rugsėjo vidurį. Vaismedžiai šaltas žiemas ištveria neblogai, atsparūs ligoms.

President - sukurta Anglijoje. Vaismedžiai gana augūs, jaunų vainikai siauri, šakos auga gana statmenai, pradėjusių derėti - nulinksta. Tinkamos dulkininkės - Uleno Renklodė, Stanley, Amers. Labai vėlyva - vaisiai noksta spalio pradžioje. Vaisiai stambūs (apie 50 g), ovališki. Odelė tamsiai raudona, kai orai šilti, gali tapti tamsiai mėlyna. Minkštimas žalsvai geltonas, tvirtos konsistencijos, gero skonio. Vaismedžiai šalčiui gana atsparūs.

Empress - sena nežinomos kilmės veislė. Jauni vaismedžiai sode auga stipriai, pradėjusių derėti augumas susilpnėja. Vaisiai elipsiški, labai stambūs. Sunokusių vaisių odelė tamsiai mėlyna, su apnašu. Minkštimas geltonas, gali būti su oranžiniu atspalviu, tvirtos konsistencijos, sultingas, skanus, lengva išimti kauliuką. Vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje. Vaismedžiai gana atsparūs šalčiui. Veislė kryžmadulkė. Geros dulkininkės - Bluefree, President, Stanley, Valor, Italų vengrinė.

Savidulkės ir kryžmadulkės - kaip sodinti?

Slyvų veislių yra savidulkių, iš dalies savidulkių ir kryžmadulkių. Savidulkes veisles reikia derinti pagal atsparumą ligoms ir skynimo laiką. Sunkiau suplanuoti kryžmadulkių veislių slyvyną. Joms reikia parinkti tinkamas dulkininkes ir taisyklingai jas išdėstyti sode. Viename kvartale reikėtų auginti 3-4 kryžmadulkių slyvų veisles.

Žiedai geriausiai apdulkinami, kai veislės dulkininkės pasodintos pagrindinės veislės eilėse, tačiau taip auginant sunkiau nuimti derlių. Galima veisles dulkininkes pasodinti eilių galuose ir ties skersiniais kvartalų keliukais. Jeigu eilės ilgos, tiek dulkininkių nepakanka. Organizaciniu požiūriu paprasčiau kas 4-6 pagrindinės veislės eiles sodinti 1-2 eiles dulkininkių. Jeigu pasirinktos veislės apsidulkina tarpusavyje, tuomet patartina jų sodinti po 4-6 eiles. Reikia stengtis, kad pagrindinių veislių ir dulkininkių vaisiai noktų panašiu laiku.