Šiemetinė tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2015" buvo jubiliejinė - dvidešimtoji pavasarinė ir iš viso keturiasdešimtoji paroda, rengiama Aleksandro Stulginskio universitete. Organizatoriai ir dalyviai pasistengė, kad šventiška atmosfera sklandytų visomis parodos dienomis - nuo parodos pradžią paskelbusio traktorių parado su pučiamųjų orkestru „Ąžuolynas" priešakyje iki paskutinių akordų šeštadienio pavakarę.

Parodoje dalyvavo daugiau kaip pusė tūkstančio dalyvių - 311 firmų ir organizacijų, apie 200 smulkiųjų augintojų, gamintojų, amatininkų. Šešiolika firmų atvyko iš užsienio: Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos. Gausiausia buvo žemės ūkio technikos ekspozicija, užėmusi 31 800 m2 plotą. Netrūko ir naujausias technologijas, fermų įrangą ir produktus, skirtus gyvulininkystei, demonstruojančių kompanijų. Pastebima tendencija, kad vis daugiau firmų pristato vandentvarkos ir šilumos ūkio įrangos naujoves.

111 firmų, teikiančių įvairias paslaugas, pristatančių naujausias technologijas ir žemės ūkio produktus, įsikūrė parodos paviljonuose. Beje, norinčiųjų turėti ekspozicijas po stogu buvo gerokai daugiau negu telpa stacionariame 2 400 m² paviljone, tad teko pastatyti laikiną 1 500 m² paviljoną. Organizatorių skaičiavimu, bendras parodoje dalyvavusių ir ją aplankiusių žmonių skaičius šiemet perkopė 100 tūkstančių.

Tris dienas ASU teritorijoje šurmuliavęs renginys dovanojo nesuskaičiuojamą kiekį naudingų susitikimų, vertingų žinių, karštų diskusijų ir tylių pamąstymų. Vienokiu žvilgsniu parodą pamatė studentai, kitokiu - patyrę žemdirbiai, vienaip ji atrodo klientų čia ieškantiems agroverslo kompanijų atstovams, kitaip - smalsaujantiems miestelėnams. O kaip per du dešimtmečius parodos nueitą kelią vertina prie jos ištakų stovėję žmonės? Pakalbinome keletą iš jų.

Virginijus VENSKUTONIS, ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktorius

Surengti pirmąją žemės ūkio parodą universitete pasiūlė tuometinis rektorius prof. Albinas Kusta, grįžęs iš kelionės JAV. Sakoma, po gulinčiu akmeniu vanduo neteka, tad ėmėmės darbų, nors patirties neturėjome. Prisimenant pirmą parodą ima juokas: III rūmų fojė savo ekspozicijas buvo įrengusios 6 firmos, dar keletas eksponatų buvo lauke, o mes lakstėme net sušilę, nes juk vyko didžiausia paroda universitete! Smagu, kad pirmieji dalyviai liko ištikimi šiai idėjai. Per du dešimtmečius paroda neatpažįstamai pasikeitė: išaugo dalyvių, lankytojų, renginių skaičius, kartu augame ir kokybės prasme - net sunku suskaičiuoti, kiek per tuos dešimtmečius įvyko seminarų, konferencijų, mokymų, kiek žinių, naujų sumanymų išsivežė žemdirbiai. Šiandieninės parodos jau išaugo savo drabužį, tenka vis labiau susispausti; nors statome naujus paviljonus, 10-15 proc. dalyvių vietos pritrūksta. Praėjus jubiliejinės parodos šurmuliui galiu pasakyti, kad ir mums, organizatoriams, darosi vis sunkiau, nes darbo krūviai labai dideli. Parodai pasibaigus jau aptarėme rezultatus, o šiuo metu pradedame ruoštis kitų metų parodai: laiko likę vos metai (!).

Bet kurio renginio sėkmė - jo reikalingumas. Kol mūsų reikės verslui, mokslui, žemdirbiui, tol parodas rengsime. Universiteto išskirtinumas - atvirumas, todėl ir ateityje parodų lankymas bus nemokamas, kad jas galėtų aplankyti visi norintieji. O asmeniškai kiekvienos parodos sėkmę vertinu pagal savo formulę: jei sekmadienį, parodai pasibaigus ir dalyviams išsiskirsčius, žinau, kad niekas nenukentėjo, kad visi išvyko sveiki ir geros nuotaikos, tuomet sakau - paroda praėjo sėkmingai!

Adomas BALSYS, „Lytagros" generalinis direktorius

„Lytagra" ir dar kelios technikos prekybos įmonės esame neformalios parodos „Ką pasėsi..." steigėjos. Labai gerai prisimenu, kai prieš maždaug 21-erius metus užsikrėtėme idėja suorganizuoti parodą čia. Nelabai sekėsi bendrauti su „AgroBalt" parodos organizatoriais. Renginys Vilniuje, „Litexpo" rūmuose, neatitiko mūsų poreikių.

Nors Žemės ūkio ministerija parodą „Agro- Balt" labai palaikė, sukūrėme iniciatyvinę grupę ir ėmėme veikti. Džiugino, kad mūsų idėją palaikė ir buvęs ASU rektorius prof. Albinas Kusta. Prie bendraminčių prisidėjo ir Virginijus Venskutonis, Antanas Sakalauskas. Daug kalbėjomės ir daug svarstėme, kas būtų, jeigu būtų. Štai taip ir pradėjome. Kai pirmą kartą suvežėme techniką, net nejauku buvo: erdvė didelė, mūsų tiek nedaug.

Šiandien akys džiaugiasi. Ypač mums, „Lytagrai", širdį glosto, matant, į kokį renginį išaugo parodos iniciatorių, tarp kurių esame ir mes, mesta sniego gniūžtė. Apie tokius plotus, kokie yra dabar, niekas nė nesvajojo.

Nėra skirtumo, ar įmonė didesnė, ar mažesnė, ar seniai dirba mūsų rinkoje, ar yra naujokė. Nuolat reikia apie save priminti, reikia pasirodyti. Naujovių yra kasmet. Naudinga susitikti ir su tais, kurie su mūsų parduota technika dirba, išgirsti jų atsiliepimus. Paroda yra reikalinga, nesvarbu, ar blogi, ar geri metai mums arba žemdirbiams. Tai, kad ji vis auga, rodo parodos svarbą ir reikšmę. Rengiame ir lauko dienas, tačiau jos labiau skirtos bebaigiančiam apsispręsti įsigyti mašiną žemdirbiui, kad pamatytų, kaip technika veikia. Linkime, kad „Ką pasėsi..." gyvuotų ir klestėtų.

Pranas DAILIDĖ, „DOJUS agro" valdybos pirmininkas

Prieš 20 metų, kai viskas buvo nauja, nematyta, nežinoma, kai nebuvo daug galimybių išvažiuoti į užsienio parodas, „Ką pasėsi..." buvo langas į pasaulį. Mes taip pat buvome tarp parodos atsiradimo iniciatorių. Palaikėme idėją tokį renginį perkelti iš „Litexpo" rūmų į tuometinės Žemės ūkio akademijos valdas. Tai tam tikra prasme buvo ir yra duoklė mūsų Alma Mater.

Pirmosios parodos neabejotinai didino mūsų žinomumą. Tai buvo tarsi mūsų prisistatymo arena. Šiandien aš ją vertinčiau labiau socialiniu aspektu, nes dauguma ūkininkų naujoves jau būna matę. Tai vieta, kurioje galima susitikti su mūsų klientais, pabendrauti, išklausyti jų pastabas. Žemdirbiai irgi turi galimybę pamatyti mus visus vienoje vietoje.

Dalyvauti parodoje kainuoja. Šiandien mums tenka daugiau skaičiuoti ir dalyvavimą kiekviename renginyje gerai apsvarstyti: ar bus naudinga, ar tai neturės reikšmingos įtakos verslui. Parodoje nesistengiame pristatyti technikos naujovių. Visų pirma, plotas ribotas. Naujienoms pademonstruoti organizuojame atskirą renginį metų pabaigoje, kuriame naujas mašinas galime pristatyti išsamiau, profesionaliai, koncentruotai dideliam būriui klientų paaiškinti, kokie pokyčiai ir privalumai.

Dalyvaujame „Ką pasėsi...", vadinasi, matome pridėtinę vertę. Tai formuoja mūsų įvaizdį. Niekada nesistengiame užstatyti viso ploto mašinomis, paliekame nemažai tuščios erdvės, kad būtų patogu apžiūrėti eksponuojamą techniką ir klientai laisvai jaustųsi. Mes pasisakome ne už kiekybę, o už kokybę. Tai taikytina ir pačiai parodai. Renginys turėtų tobulėti ir plėstis kokybiškai, o ne augant dalyvių skaičiui.

Romualdas TRAINAITIS, „Rovaltros" generalinis direktorius

Kaip atsidūrėme tuometinės Žemės ūkio akademijos teritorijoje su savo technika, užmiršti, ko gero, neįmanoma. Tada buvo rengiamos pavasarinės įvairių sodinukų ir medelių parodos. Dirbau kitoje įmonėje, kuri mokslininkams padovanojo traktorių. Žiūrint į sustatytus sodinukus, man šovė mintis tą dovanotą traktorių atitempti. Viena diena pasitaikė labai lietinga. Tiek prilijo, kad teko su traktoriumi viduryje balos stovėti. Tokia linksma buvo pradžia.

Vėliau atsirado ir daugiau iniciatyvių žmonių. Persikėlėme visi čia. Septynių įmonių sutarimu ir bendromis pastangomis išasfaltavome Inžinerijos fakulteto kiemą. Tai buvo didelis pasiekimas, atrodė, kad tokio ploto mums 100 metų užteks. Šiandien akivaizdu, kad tada neturėjome tokių užmojų plėstis. Išsiplėtėme ir mes, ir paroda.

Aš visuomet laikiausi nuostatos, kad mokslas ir gamyba turi žengti koja kojon. Todėl žemės ūkio mokslo širdyje rengiama paroda - tinkamiausia vieta tokio pobūdžio renginiui. Technikos pardavėjams reikalingi ir studentai, ir mokslininkai, ir žemdirbiai.

Tobulėti dar yra kur. Remiantis kitų šalių patirtimi, reikėtų aptverti teritoriją ir nustatyti įėjimo mokestį, kad į „Ką pasėsi..." atvažiuotų tie, kuriems tikrai įdomios naujovės, aktualu pamatyti inovatyvias technologijas. Dalyvavimas parodoje mums ne tik darbas, bet ir tam tikra prasme šventė. Tai iš dalies šventė ir žemdirbiams. Paroda reikalinga ir dalyvauti joje mums svarbu: jei tavęs nėra čia, tai tavęs nėra apskritai.

Rimvydas BRAZAUSKAS, buvęs „Dotnuvos projektų" komercijos direktorius

Užsiimantiesiems su žemės ūkiu susijusiu verslu nedalyvauti šioje parodoje tiesiog negalima. Tai yra žemdirbiško gyvenimo, verslo dalis. Jei tavęs nėra parodoje, tai tavęs beveik ir nėra.

Pastebėjome, kad vadybininkai stengiasi į parodą atvežti visus savo produktus, nors plotas yra ribotas. Jie tvirtina, kad parodyti mašiną šiame renginyje būtina, jeigu jos čia nebus - parduoti bus sunku.

„Ką pasėsi..." tapo išskirtiniu Lietuvos žemės ūkio sektoriaus reiškiniu, kelia ASU prestižą, padėjo įsitvirtinti prekybos mašinomis verslui. Dalyvauti parodoje būdavo nemažas iššūkis. Nesuveši mašinų ir nesustatysi jų bet kaip. Kiekvienai parodai reikėdavo paruošti žmones traukiantį „saldainiuką".

Parodoje ne bet kas iš kolektyvo gali dalyvauti. Vadybininkai turi būti parengti, komunikabilūs, pateikti techniką patraukliai ir suprantamai. Čia technika neparduodama, bet užmezgami kontaktai. Paskui dirbama vos ne ištisus metus, nes mašinos kainuoja daug ir ūkininkui apsispręsti reikia laiko.

Dalyvavimas parodoje reikalauja nemažai viso kolektyvo pastangų. Techniką atgabenti irgi kainuoja. Pavasarinė „Ką pasėsi..." sutampa su pačiu darbymečiu. Dauguma žemdirbių tokiu metų laiku meldžia gero oro, bet mes nuolat viliamės, kad lis ir visi važiuos ne į laukus, o į parodą.

Neabejotinai paroda labai svarbi ir reikalinga. Gal tik vertėtų pamąstyti apie tai, kad ją reikėtų rengti kas dvejus metus.

***

Parodos medaliais ir diplomais 20-ojoje parodoje „Ką pasėsi...2015" apdovanoti

• Savaeigis javų kombainas Laverda M 410 (bendrovė „East West Agro")
• Traktorius Valtra T234 Versu (bendrovė „Rovaltra")
• Multifunkcinė puspriekabė (bendrovė „Umega")
• Traktorius Deutch-Fahr 9340 TTV (bendrovė „Biržų žemtiekimas")
• Vikšrinis traktorius Challenger MT775E (bendrovė „Ivabaltė")
• John Deere 7R serijos traktoriai su „e23" transmisija (bendrovė „DOJUS agro")
• Sėjamoji u-drill 6000 (bendrovė „Dotnuvos projektai")
• Biologinis preparatas Biofert (bendrovė „Bioenergy LT")
• IKMIS - integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema (Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba)
• Automatizuota melžimo sistema Lely Astronaut A4 (bendrovė „Lytagra")

Žemės ūkio ministerijos padėkomis apdovanoti

• „Timac Agro" už naują fosforo trąšos formą TOP-PHOS
• „Ozono centras" už vandens ozonatorių OZ-O3 Water
• „Inter-Silo" už džiovinantį grūdų sandėliavimo bokštą
• Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras už obuolių ir moliūgų pastilę „Gardumėlis"
• „Žaibas" už agregatą kokybiškam silosui gaminti Kompaktorius