Grikiai yra vieni iš vertingiausių grūdinių javų. Jie greitai užauga, nereiklūs dirvožemiui ir tręšimui, mat gerai išnaudoja dirvožemyje esančias mineralines medžiagas net iš sunkiai tirpstančių junginių.

Dar viena gera savybė - grikius retai pažeidžia ligos ir kenkėjai, todėl, kai yra tinkama agrotechnika, galima nenaudoti cheminių augalų apsaugos priemonių. Dėl šių savybių grikiai labai tinka auginti ekologiniuose ūkiuose. Grikių kruopos priskiriamos sveikam ir saugiam dietiniam maistui. Nors produktas yra paklausus ir supirkimo kainos kai kuriais metais gerokai pakyla, tačiau grikių mūsų šalyje auginama nedaug. Grikių derlingumas įvairiose pasaulio šalyse siekia nuo 0,42 iki 1,16 t ha^-1. Lietuva kitų šalių kontekste pagal šį rodiklį atrodo neblogai - vidutiniškai prikuliame 0,9 t/ha grikių.

Biologinių augalų savybių ypatumai

Grikių biologija skiriasi nuo kitų žemės ūkio augalų. Vegetatyviniai ir generatyviniai jų organai formuojasi tuo pačiu metu. Grikių žiedų morfologinė sandara pritaikyta tik kryžminiam apdulkinimui. Žiedai yra dviejų tipų: vienų augalų su ilgais kuokeliais ir trumpomis piestelėmis, kitų - su trumpais kuokeliais ir ilgomis piestelėmis. Augalų su vieno arba kito tipo žiedais grikių pasėlyje būna maždaug po lygiai. Normalus apdulkinimas įvyksta tada, kai žiedadulkės nuo ilgų kuokelių patenka ant ilgų piestelių ir atvirkščiai - nuo trumpų kuokelių ant trumpų piestelių.

Susiformuoja labai daug žiedų, tačiau grūdai užsimezga ne iš visų. Grikius apdulkina išskirtinai vabzdžiai, pagrindinės apdulkintojos yra bitės (jos sudaro 53 proc. visų apsilankiusių grikių pasėlyje vabzdžių). Kad grikių žiedai būtų geriau apdulkinti, svarbūs du veiksniai: geros oro sąlygos ir gausus vabzdžių lankymasis grikių pasėlyje.

Meteorologinės sąlygos

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale selekciniuose tyrimuose buvo tirta, kokią įtaką meteorologinės sąlygos turėjo grikių veislių produktyvumui. Tyrimų rezultatai parodė, kad mūsų klimato sąlygomis grikių derlius stipriai koreliuoja su liepos (r = 0,83) ir rugpjūčio (r = 0,63) hidroterminėmis sąlygomis. Būtent šio laikotarpio hidroterminių sąlygų įtaka derliui sudaro 40-69 proc. visų veiksnių įtakos. Liepą grikiai intensyviai žydi ir mezga grūdus, o rugpjūtį, dar besitęsiant žydėjimui, jau brandina grūdus.

Pastebėta tendencija, kad vasaromis, kai liepos ir rugpjūčio hidroterminis koeficientas (HTK) buvo 1,5-1,7 (atitinkantis klimato normą HTK = 1,5), grikiai subrandino didesnį grūdų derlių (nuo 2,62 iki 3,87 t ha^-1). Drėgmės perteklius ir šilumos sumažėjimas, kai lietingas laikotarpis užsitęsia iki kelių savaičių, turi neigiamos įtakos žiedų apdulkinimui, nes bitės mažiau lanko grikių pasėlius. Žydėjimo ir grūdų formavimosi laikotarpiu labai kenkia ir per aukšta (per 30 °C) oro temperatūra, nes nudžiūsta žiedai ir užsimezgę grūdai.

Veislės pasirinkimo svarba

Grikių derlingumas Lietuvoje nedidelis (vidutiniškai 0,96 t ha^-1) ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau vienas iš svarbesnių yra derlingų veislių pasirinkimas. Nuo veislės priklauso 15 proc. derliaus. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale nuo 1999 m. vykdoma grikių selekcija, siekiant sukurti derlingas ir stambiagrūdes veisles. Selekciniame darbe tiriama ir naudojama naujoms veislėms kurti daugiau negu 100 grikių genotipų (veislių ir selekcinių numerių). Dauguma iš jų - Lietuvoje sukurti genotipai, kurie kasmet nuosekliai tiriami įvairiuose selekcinio proceso etapuose, jų atranka ir įvertinimas trunka 5-6 metus, kol tampa vertinga selekcine medžiaga.

Iki šiol galėjome pasiūlyti tik vieną sukurtą Lietuvoje grikių veislę VB Vokiai. Per pastaruosius 12 metų buvo sukurta nauja grikių veislė VB Nojai (veislės autoriai Danuta Romanovskaja ir Almantas Ražukas). Nauja lietuviška grikių veislė VB Nojai 2013-2014 m. buvo testuota Lenkijoje dėl veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo ir kartu lygiagrečiai - valstybiniuose veislių tyrimuose Lietuvoje. Gavus teigiamus testų rezultatus, grikių veislė VB Nojai nuo 2015 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Abi lietuviškos veislės yra derlingos, stambiagrūdės (duomenys pateikti lentelėje), jos labiau pritaikytos auginti mūsų klimato sąlygomis, o tai garantuoja stabilesnį derlių. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašytos dvi Lenkijoje sukurtos grikių veislės Kora ir Panda. Šios lenkiškos veislės taip pat buvo tirtos Lietuvos valstybiniuose veislių tyrimuose. Grikių veislės Kora ir Panda yra derlingos (grūdų derlius 2,71-3,18 t ha^-1), tačiau jų grūdai smulkesni, o augalai užauga aukštesni negu lietuviškų veislių.

Agrotechnikos reikalavimų laikymasis

Agrotechnikos priemonės turėtų būti pritaikytos ir suderintos su grikių fiziologiniais poreikiais per vegetaciją.

Priešsėliai. Tinkamų grikių priešsėlių parinkimas yra svarbus veiksnys, galintis teigiamai arba neigiamai paveikti jų augimo sąlygas. Žemės ūkio augalų liekanos turi įtakos dirvos fitosanitarinei būklei ir ją papildo lengvai prieinamų maisto medžiagų. Geriausi priešsėliai yra kaupiamieji ir ankštiniai augalai, iš javų - žiemkenčiai. Šie priešsėliai palieka purią ir nepiktžolėtą dirvą. Kai kurių priešsėlių (avižų, miežių, grikių) liekanos irdamos išskiria inhibitorius, kurie slopina grikių augimą, todėl jų reikėtų vengti.

Žemės dirbimas. Pagrindinį žemės dirbimą reikia atlikti rudenį. Būtina dirvą suarti iš rudens, nes per žiemą turi supūti visos priešsėlio paliktos augalų liekanos, dirvožemis turi susigulėti. Nepatartina grikiams skirto lauko arti vėlai pavasarį. Pavasarį suarta dirva būna per puri, ją dažnai suplaka lietus, dėl to grikiai sudygsta netolygiai.

Literatūroje yra pateikta duomenų, paremtų moksliniais tyrimais, kad, suarus dirvą pavasarį, grikių grūdų derlius sumažėja 10-22 procentais. Be to, svarbu nevėlinti pavasarinio žemės dirbimo. Dirva, suarta iš rudens, per žiemą susislegia, tirpstančio sniego vanduo prasisunkdamas sudaro jame daug smulkių kapiliarų, per kuriuos pavasarį dirvožemis dėl intensyvaus garavimo netenka labai daug drėgmės. Ukrainos mokslininkai suskaičiavo, kad iš nesukultivuoto arimo pavasarį per dieną prarandama 80-100 t vandens iš hektaro. Mūsų klimato sąlygomis nuostoliai būtų mažesni, tačiau geriau jų išvengti.

Grikiai sėjami vėliausiai iš visų grūdinių javų, dažniausiai nuo dirvožemio atitirpimo iki jų sėjos praeina 40-60 (kartais daugiau) dienų. Per visą šį laikotarpį priauga piktžolių, kurios taip pat džiovina ir alina dirvožemį, nes ima iš jo maistingąsias medžiagas. Todėl pavasarį pagrindinis uždavinys - apsaugoti dirvožemį nuo išdžiūvimo. Purenant (kultivuojant) pirmą kartą anksti pavasarį (pradėjus dirbti žemę vasarojui) paviršiuje suardomi kapiliarai, todėl susidaro 8 cm purus, izoliuojantis drėgmę, sluoksnis.

Iki grikių sėjos reikėtų kultivuoti du kartus. Pirmą kartą - kuo anksčiau (per šį kultivavimą išsaugoma dirvožemio drėgmė), o antrą kartą - prieš grikių sėją (šis kultivavimas efektyvus piktžolėms naikinti). Tarp kultivavimų turėtų praeiti bent 4 savaitės. Per tą laiką sudygsta nemažai piktžolių, kurios sunaikinamos per antrą kultivavimą.

Sėjos laikas. Ne mažiau svarbu pasirinkti optimalų sėjos laiką. Pastaraisiais metais dėl švelnesnių žiemos sąlygų pavasariai dažnai prasideda anksčiau ir paankstina visus pavasarinius darbus. Tačiau grikiai šilumamėgiai augalai, geriausia juos sėti visai atšilus orams, kai žydi obelys, alyvos - gegužės antroje pusėje.

Kai jie pasėti per anksti ir trūksta šilumos, ilgai dygsta (kartais ilgiau negu dvi savaites), per tą laiką pasėlyje išplinta piktžolės, nes joms sudygti pakanka mažiau šilumos. Be to, gali pakenkti vėlyvosios šalnos, nes grikiai visais augimo tarpsniais labai jautrūs žemoms temperatūroms.

Pasėti per vėlai kenčia dėl drėgmės trūkumo ir karščių. Perlojos bandymų stotyje atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad, pasėjus grikius gegužės III dešimtadienį, jų derlius sumažėja 15 proc., o pasėjus birželio I dešimtadienį - 36 procentais.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad beveik kas antri metai gegužės III dešimtadienį sumažėja arba kai kuriais metais visai nebūna kritulių. Tačiau dėl to grikių, pasėtų optimaliu laiku, dygimas nenukenčia, nes dirvožemyje dar būna drėgmės atsargų, kurios, praėjus ilgesniam laikotarpiui be lietaus, labai išsenka. Birželio kritulių kiekio Vilniaus apylinkėse analizė rodo, kad per pastaruosius 18 metų beveik visais metais, išskyrus 2004, 2009, 2010 ir 2012 m., kritulių kiekis buvo mažesnis už normą (neigiami nukrypimai). Tai tik patvirtina, kad, pasėjus birželį, dėl kritulių stygiaus grikiams sudygti sąlygos gali būti nepalankios, ypač lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, kurie sunkiau išlaiko drėgmę ir greitai išdžiūsta.

Tręšimas. Tręšimas mineralinėmis trąšomis yra viena iš agropriemonių, didinančių grikių produktyvumą, gerinančių grūdų technologines savybes ir darančių įtaką grūdų cheminei sudėčiai. Azoto trąšos padidina grūdų baltymingumą ir taip labai pagerina grūdų maistinę vertę, tačiau kartu jos skatina grikių vegetatyvinės masės augimą pirmoje vegetacijos pusėje, todėl lietingais metais tai turi įtakos augalų išgulimui ir grūdų derliaus nuostoliams. Štai kodėl tręšti didesne negu N₅₀ azoto trąšų norma nerekomenduojama.

Grikių stiebuose ir grūdų luobelėje kaupiasi daug kalio. Kadangi grikiai nuolat auga, šakojasi, žydi ir tuo pačiu metu formuoja grūdus, kalio jiems reikia beveik visą vegetacijos periodą.

Fosforo trąšos pagreitina daigų augimą, padidina jų atsparumą nepalankioms sąlygoms, ligoms ir kenkėjams, pagerina generatyvinių organų (žiedų ir grūdų) formavimosi procesus, turi teigiamos įtakos grūdams pilnėti, dėl to sumažėja lukštingumas, padidėja kruopų išeiga ir grūdų natūrinis svoris, t. y. pagerėja technologiniai rodikliai, svarbūs perdirbimo pramonei.

Derliaus nuėmimas. Grikių brendimo laikotarpis yra ištęstas, nes žydėjimas ir brendimas trunka 30-40 dienų. Brendimo trukmė priklauso nuo veislės ir aplinkos sąlygų. Esant palankioms sąlygoms, grikiai subręsta anksčiau. Sausra arba ilgai trunkantys lietingi orai sutrikdo grikių augimą, tokiu atveju užsitęsia žydėjimas ir brendimas. Derlių reikia nuimti, kai 60-70 proc. užmegztų grūdų yra subrendę, o dauguma jų yra veislei būdingos spalvos.

Grikių biologinių savybių ir meteorologinių sąlygų pakeisti neįmanoma, tačiau veisles ir agrotechnikos priemones galima kontroliuoti. Taikant agrotechnikos priemones grikiams, reikėtų vadovautis pagrindiniais gamtos dėsniais, kurie atspindi esminius ryšius tarp žemės ūkio augalų ir aplinkos veiksnių.

Primintos teorinės žinios turėtų padėti geriau suvokti grikių produktyvumo pokyčių priežastis, išvengti klaidų ir užauginti didesnį grūdų derlių.

***

Grikių produktyvumą lemiantys veiksniai

Negalime kontroliuoti: biologinių augalų savybių; meteorologinių sąlygų

Galime kontroliuoti: veislės pasirinkimą; agrotechnikos priemones

***

Lietuvoje ir užsienio šalyse atliktų tyrimų duomenimis, nors grikiai gerai reaguoja ir efektyviai išnaudoja tręšimą mineralinėmis trąšomis, bet pertręšti jų nereikia. Geriausia tręšti vidutinėmis mineralinių trąšų normomis: N_30-50 P₄₅ K₄₅.