23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2015/05
Grikių auginimas pasaulyje
  • Aldona STALGIENĖ, LAEI
  • Mano ūkis

Populiarus ir kasdienis maisto produktas - grikiai - šiandien auginami vos keliose Europos Sąjungos valstybėse. Ši kultūra nėra tokia populiari kaip kitos javų rūšys, tačiau pastaraisiais metais pasaulyje grikių pasėlių plotai kasmet plečiasi.

Remiantis „Faostato" duomenimis, 2013 metais, palyginti su 2009-aisiais, grikių pasėlių plotai pasaulyje išaugo 18 proc. Azijoje 2013 m. grikius augino vos aštuonios valstybės. Net 70 proc. visų Azijos grikių pasėlių telkėsi Kinijoje, o 21 proc.- Kazachstane. Šiaurės Amerikoje grikius sėja tik Jungtinių valstijų, o Pietų Amerikoje - tik Brazilijos žemdirbiai. Afrikoje grikiai sėjami tik Tanzanijoje (10,5 tūkst. ha) ir Pietų Afrikos Respublikoje (0,6 tūkst. ha). Okeanijoje grikiai apskritai nebuvo auginami.

Maždaug pusė visų pasaulio grikių plotų apsėjama Europoje. Tačiau grikiai auginami tik penkiolikoje Europos valstybių. 2013m., palyginti su 2009-aisiais, grikių pasėliai Europoje išaugo 21 proc. Didžiausi jų plotai 2013 m. buvo Rusijoje (906 tūkst. ha), kurioje, palyginti su 2009-aisiais, jų pasėta net 45 proc. daugiau. Ukrainoje grikių pasėliai sumažėjo 34 proc., o Prancūzijoje ir Baltarusijoje išaugo atitinkamai 21 ir 53 procentais.

Lietuvoje 2013 m. grikiais apsėta 29 tūkst. ha, t. y. 34 proc. daugiau negu 2009-aisiais. Nors tradiciškai manoma, kad grikiai yra dzūkiška kultūra, tačiau Alytaus rajone grikių pasėlių plotas buvo tik trečias tarp rajonų (4,1 tūkst. ha). Didžiausi grikių pasėliai buvo Rokiškio (4,5 tūkst. ha) ir Šalčininkų (4,2 tūkst. ha) rajonuose.

Derlius ir derlingumas

Pasaulio grikių derlius 2013 m. buvo 42 proc. didesnis negu 2009-aisiais. Tai lėmė 18 proc. išaugę pasėlių plotai ir 20 proc. išaugęs vidutinis derlingumas. Net 62 proc. didesnis derlius gautas Azijoje. Šiame žemyne net 37 proc. išaugo grikių derlingumas. Europoje grikių derlius išaugo 34 proc., nors derlingumas - tik 11 proc. Didžiausias derlingumas pasiektas Prancūzijoje (3,8 t/ha), Čekijoje (2,4 t/ ha) ir Kroatijoje (2,1 t/ha). Lietuvoje vidutinis grikių derlingumas 2013 m. buvo 0,9 t/ha. Toks pat derlingumas buvo ir Rusijoje bei Baltarusijoje.

Nors per nagrinėjamą penkmetį grikių auginimo rodikliai pasaulyje gerėjo, tačiau, įvertinus keturiasdešimties metų pokyčius, peršasi išvada, kad grikių populiarumas pasaulyje gerokai sumažėjo. Labiausiai grikių pasėlių plotus sumažino Kinijos žemdirbiai (1973 m. pasėta 2,2 mln. ha, o 2013 metais liko tik 705 tūkst. ha). Grikiai iš viso nebeauginami Kanadoje, nors 1983 metais jų buvo 46 tūkst. ha pasėlių.

Užsienio prekyba

Pasaulyje 2011 metais (naujesnių duomenų kol kas nėra - aut. past.)  eksportuota 124,7 tūkst. t grikių. Pusę pasaulinio grikių eksporto kiekio eksportavo Azijos šalys (daugiausia Kinija). Kita stambi pasaulio eksportuotoja buvo Šiaurės Amerika, daugiausia eksportavusi šalis - JAV. Didžiausias grikių importas buvo taip pat Azijoje, o konkrečiai - Japonijoje (56,5 tūkst. t). Japonai iš grikių gamina lakštinius, kurie yra jų nacionalinis valgis. Kita šalis, kuri pagal importą užėmė antrą vietą pasaulyje, - Papua Naujoji Gvinėja. Ji importavo 40 tūkst. t grikių. Europoje daugiausia grikių importavo Prancūzija, Rusija ir Italija (kiekviena po 9 tūkst. t).

Per penkerius metus iš Lietuvos eksportuota 12,9 tūkst. t grikių. 58 proc. šio kiekio per 2009-2013 m. išvežta į Lenkiją, 27 proc. - į Prancūziją. Per šį laikotarpį importuota 14 tūkst. t grikių, 62 proc. - iš Rusijos, 25 proc. - iš Latvijos.

***

Grikiai kilę iš kalnuotų Azijos vietovių. Kinai ir japonai juos augino jau penktajame ir šeštajame amžiuje prieš mūsų erą. Į Europą grikiai pateko XIII-XIV a. Pirmoji hipotezė teigia, kad jie buvo atgabenti per Pietų Rusiją, Lenkiją, Vokietiją, tada pasiekė Belgiją ir Prancūziją. Kita įmanoma versija - per Turkiją į Graikiją, Vengriją ir Pietų Rusiją (tai paaiškintų, kodėl rusiškai grikiai vadinami grečicha, t. y. iš Graikijos). Trečias tikėtinas kelias - laivais per Veneciją (tai paaiškintų, kodėl itališkai ir prancūziškai grikiai vadinami saraceno, - taip viduramžiais europiečiai vadino dalykus, atvežtus ar kilusius iš Rytų). Pirmasis rašytinis šaltinis Europoje, kuriame minimos grikių atsargos, yra 1394 m. olandų kunigaikščio Silcher'io iš Middelaaro užrašai. Vėliau grikiai iš Olandijos pateko į Ameriką. XVII a. grikiai pasiekė Didžiąją Britaniją. Lietuvoje grikius pradėta auginti tuo pačiu metu, kaip ir Europoje (pvz., jų rasta Maišiagalos piliakalnyje, XIII-XIV a. kultūriniame sluoksnyje).