Rapsų populiarumą lemia jų daugiafunkcė paskirtis, o dėl fitosanitarinių savybių ir dėl to, kad yra geras daugelio augalų priešsėlis, rapsai puikiai tinka sėjomainoje. Padidėjus supirkimo kainoms, pastaruoju metu rapsų plotai ypač plėtėsi. Derlius išaugo ne tik dėl didesnių plotų, bet ir dėl nuolat didėjančio derlingumo.

Tačiau vidutinis rapsų derlingumas šalies mastu dar tebėra nedidelis. Viena iš priežasčių - grybinės ligos, kurios pasiglemžia nemenką derliaus dalį. Rapsus pažeidžia sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum), fomozė (Leptosphaeria maculans, L. biglobosa), juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicae), netikroji miltligė (Peronospora parasitica), pilkasis puvinys (Botrytis cinerea) ir kitos grybinės ligos. Intensyviai auginant rapsus, atskiruose ūkiuose labai sutrumpėjo sėjomainų rotacijos ir rapsai pradėti sėti į tą patį lauką dažniau, negu rekomenduojama. Tai sudarė prielaidą plisti kitoms grybinėms ligoms: verticiliozei (Verticillium longisporum) ir šaknų gumbui (Plasmodiophora brassicae), kurių pagrindinis infekcijos šaltinis yra dirvoje.

Grybinių ligų plitimą ir žalingumą galima sumažinti kompleksiškai naudojant įvairias prevencines priemones ir augalų apsaugos metodus. Remiantis integruota augalų apsauga, pirmenybė teikiama profilaktinėms ir agrotechninėms priemonėms. Augalų apsaugos produktus rapsų apsaugai nuo grybinių ligų rekomenduojama naudoti tiktai tuomet, kai ligų neįmanoma sukontroliuoti anksčiau minėtomis priemonėmis, ypač palankiais ligoms plisti metais.

Tinkama veislė - pusė sėkmės

Vienas iš pagrindinių geros augalų apsaugos praktikos strateginių reikalavimų - atsparių, ypač ligoms, rapsų veislių auginimas. Šiuo metu Lietuvos nacionaliniame augalų veislių sąraše yra įrašytos net 67 vasarinių rapsų veislės (iš jų 42 hibridai, 25 linijinės), kurios pagal atliktų specialių tyrimų duomenis yra pripažintos geros ūkinės vertės ir tinkamos auginti šalies sąlygomis. Visas rapsų veisles sukūrė užsienio šalių selekcijos kompanijos. Jų pateiktais duomenimis, veislės skiriasi pagal jautrumą ligoms ir pagal produktyvumą, tačiau tai nėra pakankamai išsamiai įvertinta mūsų vietos sąlygomis. Sėklininkystės kompanijoms, teikiančioms rekomendacijas augintojams, ir ūkininkams, siekiantiems pasirinkti derlingą ir atsparią ligoms veislę, labai trūksta žinių apie skirtingų vasarinių rapsų veislių savybes ir jų išskirtinumą.

LAMMC Žemdirbystės institute (ŽI) 2014 m. atlikti vasarinių rapsų veislių lyginimo tyrimai, siekiant parinkti tinkamiausias, tolerantiškas ligoms ir derlingiausias veisles, kartu sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą rapsuose. Tyrimuose auginta skirtingo tipo 21 vasarinių rapsų veislė, iš jų 13 hibridų ir 8 linijinės. Vasarinių rapsų veislės augintos pagal ŽI aprobuotas šių augalų auginimo technologijas, taip pat tirtos veislės buvo auginamos skirtingose ligų kontrolės fonuose - natūralus infekcinis fonas, kuris žydėjimo tarpsniu (BBCH 63) buvo nupurkštas augalų apsaugos produktais nuo ligų, ir natūralus infekcinis fonas, kuriame augalų apsaugos produktai nuo ligų nenaudoti.

Per vasarinių rapsų vegetaciją (stiebo ilgėjimo ir butonizacijos tarpsniais) buvo aptikti pirmi juodosios dėmėtligės, netikrosios miltligės ir fomozės pažeisti visų tirtų veislių augalų lapai. Tačiau šių ligų žala buvo nedidelė dėl gegužę-birželį vyravusių vėsių ir sausų orų.

Grybinių ligų infekcijai rapsuose plisti didelę reikšmę turi oro temperatūra ir krituliai. Vasarinių rapsų žydėjimo tarpsniu vyraujantys lietingi ir šilti orai turėjo didelės reikšmės grybinėms ligoms (sklerotiniam puviniui, juodajai dėmėtligei, fomozei ir verticiliozei) plisti ir vystytis. Tačiau šių ligų žala augalams aiškiai buvo matyti tik ankštarų vystymosi ir brendimo tarpsniais.

Juodoji dėmėtligė ypač žalinga rapsų liga, kai brendimo tarpsniu išplinta ant stiebų ir ankštarų. ŽI ankstesnių tyrimų duomenimis, kai juodosios dėmėtligės intensyvumas pasiekia 50 proc. ir daugiau, vasarinių rapsų ankštarų ilgis sumažėja iki 13 proc., sėklų skaičius ankštaroje - iki 16 proc., ligotų sėklų padaugėja 14 proc., o 1 000 sėklų masė sumažėja iki 24 procentų.

Pažeidimo intensyvumas skyrėsi

Tyrimų metais beveik visos vasarinių rapsų veislių ankštaros buvo apimtos juodosios dėmėtligės, o įvairių vasarinių rapsų veislių ankštarų ligos intensyvumas skyrėsi nežymiai. Juodosios dėmėtligės intensyvumas ant Osorno H ir Smilla H veislių ankštarų buvo didžiausias ir siekė daugiau kaip 2 proc. Augalų apsaugos produkto naudojimas (žydėjimo pradžioje, BBCH 63) iki 5 kartų mažino juodosios dėmėtligės intensyvumą ant tirtų vasarinių rapsų veislių ankštarų. Panašios juodosios dėmėtligės išplitimo ir intensyvumo tendencijos nustatytos ant vasarinių rapsų veislių stiebų.

Ankstesnių ŽI tyrimų duomenimis, sklerotinio puvinio apimtų augalų sėklos iš esmės būna smulkesnės, palyginti su sveikų augalų sėklomis, todėl 1 000 sėklų masė sumažėja per 30 procentų. Pavojinga ir tai, kad subrendusios ligotų augalų ankštaros gerokai lengviau atsiveria ir rapsų sėklos dar prieš derliaus nuėmimą išbyra ant dirvos. Dalis rapsų sėklų išbyra kuliant, todėl derliaus nuostoliai dar padidėja.

Brendimo tarpsniu visų vasarinių rapsų veislių augalai buvo apimti sklerotinio puvinio, veislių jautrumas šiai ligai tyrimų metais buvo panašus. Ypač apniktų Landmark L, Joplin L, Stella L ir Legolas H veislių sklerotinio puvinio intensyvumas buvo didesnis negu visų tirtų veislių vidutinis ligos intensyvumas. Iš mokslinės literatūros žinoma, kad augalų apsaugos produktai nuo šios ligos efektyvūs tik užsikrėtimo metu, kai rapsai žydi. Tyrimų duomenimis, nupurškus fungicidu per žydėjimą, pavyko apsaugoti visų veislių vasarinius rapsus - ligos intensyvumas sumažėjo daugiau kaip 3 kartus. Mažiausiai sklerotinio puvinio apnikti buvo Smilla H, Axana H ir Osorno H veislės augalai.

Tiek šaknies kaklelio srities, tiek aukščiau - stiebo - fomozės pažeidimai yra žalingi ne tik žieminiams, bet ir vasariniams rapsams. Ankstyvais rapsų augimo tarpsniais išplitusi fomozė gali padaryti daug žalos, ypač šaknies kaklelio srityje pažeisti augalai bręsta anksčiau negu įprastai. Tarp tirtų vasarinių rapsų veislių, Fenja L, Lennon L, Stella L, Makro H ir Achat H veislės išsiskyrė iš kitų mažesniu jautrumu fomozei - ligos intensyvumo indeksas šaknies kaklelio srityje tyrimų metais buvo mažiausias, nuo 7,75 iki 9,50. Augalų apsaugos produktai, panaudoti žydėjimo tarpsniu, nebuvo labai veiksmingi nuo fomozės, augalus pavyko apsaugoti tik iš dalies. Iš tirtų veislių Kaldera H ir Trapper H ryškiausiai reagavo į augalų apsaugos produktą nuo fomozės.

Tirtų veislių augalai nuo 25 iki 85 proc. buvo apnikti verticiliozės. Šios ligos sukėlėjas Verticillium longisporum nepalankias sąlygas dirvoje išgyvena mikroskleročiuose, kurie dirvoje būna gyvybingi daug metų. Cheminiai augalų apsaugos produktai nuo verticiliozės neveiksmingi, tačiau veislių jautrumas šiai ligai gali skirtis. Jautriausios verticiliozei buvo Trapper H, Smilla H, Mirakel H ir Majong H veislės. Mažiausiai verticiliozė paveikė Fenja L, Kaliber H ir Legolas H veislių augalus - ligos intensyvumas buvo 2,3 kartus mažesnis negu visų tirtų veislių vidutinis.

Tirtų vasarinių rapsų veislių vidutinis derlingumas, nenaudojant augalų apsaugos produktų, buvo 2,19 t/ha, o purkštame fone vidutinis derlingumas gautas 2,47 t/ha. Linijinės vasarinių rapsų veislės jautriau reagavo į augalų apsaugos produktų naudojimą negu hibridinės, jų sėklų derlius padidėjo iki 0,38 t/ha, o hibridinių veislių - iki 0,25 t/ha.

Pirmųjų metų tyrimų duomenimis, įvertinus vasarinių rapsų veislių jautrumą grybinėms ligoms ir pagal produktyvumą, kaip tinkamiausios atrinktos Joplin L, Lennon L, Majong H, Smilla H ir Stella L ir atspariausia verticiliozei Kaliber H.