Ūkiuose pastaraisiais metais susiduriama su viena žalingiausių javų ligų - varpų fuzarioze, kuri atneša akivaizdžią žalą grūdų produkcijai: patiriami derliaus ir kokybės nuostoliai, grūdai užteršiami žmonių ir gyvūnų sveikatai pavojingais mikotoksinais.

Labiausiai paplitusiais šios ligos sukėlėjais Lietuvoje, panašiai kaip Skandinavijoje ir Estijoje, ilgą laiką buvo Fusarium avenaceum, kiek mažiau F. poae, F. culmorum ir F. sporotrichioides rūšių atstovai. Pastaraisiais metais ši padėtis keičiasi, tarp ligos sukėlėjų pradeda dominuoti F. graminearum izoliatai.

Varpų fuzariozės sukėlėjų rūšinės sudėties pasikeitimo pasekmė yra smarkiai padidėjusi grūdų tarša vienu kenksmingiausių mikotoksinų - B grupės trichotecenu deoksinivalenoliu, kurį grūduose intensyviausiai gamina F. graminearum ir kiek mažiau F. culmorum, bet ne F. avenaceum ir kitų dažnesnių Lietuvos javuose aptinkamų Fusarium rūšių grybai.

Atsipalaiduoti nereikėtų

Varpų fuzariozės protrūkis, Lietuvoje labiau pasireiškęs 2012 ir 2013 metais, privertė javų augintojus atkreipti dėmesį į šią ligą, tačiau praėjusiais metais ligai plisti nepalankios oro sąlygos lyg ir nuramino - teko girdėti ūkininkus svarstant, kad gal tai buvo tik laikinas išbandymas. Nereikėtų taip greitai atsipalaiduoti, kadangi praėjusiais metais ne tokie akivaizdūs buvo ligos požymiai, bet tyrimai parodė, kad sėklose aptikta palyginti daug ligos sukėlėjų, ypač vasarinių kviečių sėklose.

Planuojant pavasarinę sėją, pirmiausia reikėtų prisiminti, kad liga plinta su sėkla, todėl labai svarbu, kad ji būtų kuo mažiau užkrėsta Fusarium grybais. Sėklos beicavimas sumažina Fusarium patogenų infekciją grūduose ir kartu prisideda prie varpų fuzariozės plitimo mažinimo.

Kitas svarbus momentas, kad ligos sukėlėjai puikiausiai žiemoja javų ir kukurūzų augalų liekanose. Ligos sukėlėjams plisti palankiomis sąlygomis augalų liekanose besivystantys patogenai gali būti vienas iš pagrindinių varpų fuzariozės infekcijos šaltinių, todėl svarbu vengti javų atsėliavimo ir nesėti jų po kukurūzų.

Ant augalų liekanų išsivysto ypač gausi Fusarium grybų infekcija, kai šiaudų likučių yra dirvos paviršiuje, nes grybų sporas formuotis skatina šviesa. Lietaus lašai sporas pakelia nuo dirvos paviršiaus ir taip per javų žydėjimą užkrečiamos varpos. Taip plintančią varpų fuzariozės infekciją sumažinti galima priešsėlinių augalų (javų ir kukurūzų) likučius įterpiant į dirvą, geriausia - užariant.

Varpų fuzariozė labiau išplinta tankiuose pasėliuose, gausiai patręštuose azoto trąšomis. Jeigu ligos infekcijos šaltinis yra dirvoje, svarbus ir augalų aukštis - žemesniuose liga pasireiškia labiau.

Fungicidai - tik vienas iš apsaugos sistemos elementų, rezultatas daug geresnis, kai jie gretinami su minėtomis prevencinėmis priemonėmis. Auginantiems vasarinius kviečius reikia būti itin atidiems ir, jei yra padarytų agrotechninių klaidų arba prognozuojamas lietingas oras per žydėjimą, būtina naudoti fungicidus, laikantis nurodytų normų ir purškimo laiko.

Grūdų kokybę lemia oras

Lietuva - javų auginimo kraštas, kur pagal nuo seno susiformavusias mitybos tradicijas grūdiniai produktai užima svarbią vietą, todėl grūdinės žaliavos kokybės gerinimas išlieka viena iš prioritetinių Vyriausybės agrarinės politikos krypčių. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) programa „Sveikas ir saugus maistas" skatina atlikti tyrimus, leidžiančius identifikuoti maisto kokybę užtikrinančius rodiklius ir sąlygas, ieškoti saugesnių ir stabilesnių problemų sprendimo būdų.

LAMMC Žemdirbystės institute vykdomas LMT finansuojamas tyrimas, kurio tikslas yra įvertinti pagrindinių trichotecenų gamintojų - F. graminearum ir F. culmorum išplitimą Lietuvoje užaugintų kviečių grūduose ir nustatyti jų chemotipus. Ištirti 122 grūdų mėginiai užauginti 2013 ir 2014 metais pagal intensyvią ar tausią ūkininkavimo technologijas. Tausiai ūkininkavimo technologijai priskirti ūkiai, kuriuose saikingai naudotos trąšos ir pesticidai, pvz., fungicidai buvo nenaudoti arba naudoti vieną kartą apsaugoti nuo lapų ligų. Intensyviuose ūkiuose, be to, kad tręšimas ir bendrai pesticidų naudojimas buvo gana intensyvus, apsaugai nuo varpų fuzariozės per kviečių žydėjimą naudoti fungicidai.

2013 ir 2014 m. oro sąlygos buvo nevienodai palankios Fusarium grybams plisti kviečiuose. Trumpai prisiminkime, kokie orai tvyrojo tiek vienais, tiek kitais metais per kviečių žydėjimą - laikotarpiu, kai ligos sukėlėjai užkrečia varpas.

2013 m. birželį orai buvo šilti, vidutinė mėnesio temperatūra buvo 3 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį (15,7 °C). Vyravo debesuoti, vėjuoti, bet sausi orai - smarkiau palijo tik du kartus. Kritulių per mėnesį iškrito 74 proc. daugiamečio vidurkio. Ankstyvųjų veislių žieminiai kviečiai pradėjo žydėti pirmojo dešimtadienio antroje pusėje, drėgmės šiuo laikotarpiu trūko, todėl sąlygos varpų fuzariozei plisti buvo nepalankios.

Vasariniai kviečiai žydėjo maždaug apie paskutinįjį mėnesio penkiadienį. Šiuo laikotarpiu daugelyje Lietuvos rajonų laikėsi šilti orai, lijo negausiai, bet dažnai. Nors dirvožemio drėgmės atsargos pasipildė nežymiai, drėgmės vasarinių kviečių pasėliuose pakako varpų fuzariozei išplisti. Liepą laikėsi šilti, vėjuoti orai. Dauguma naktų taip pat buvo šiltos. Kritulių iškrito 138 proc. daugiamečio vidurkio. Lietingesnis buvo antrasis dešimtadienis ir mėnesio pabaiga, taigi sąlygos javų ligoms plisti buvo palankios.

2014 m. birželį vyravo vėsūs ir vėjuoti orai. Šiltesnis buvo tik antrasis penkiadienis. Kai kurios naktys buvo itin vėsios (vos 5-7 °C). Kritulių iškrito 106 proc. daugiamečio vidurkio, tačiau lietingesnė buvo tik antroji mėnesio pusė. Žieminiai kviečiai žydėjo pirmą birželio dešimtadienį, kai buvo vėsu ir sausa, todėl sąlygos varpų fuzariozei išplisti, kaip ir 2013 m., buvo nepalankios. Vasariniai kviečiai žydėjo pačioje birželio pabaigoje (2013 m. keliomis dienomis anksčiau), kai kuriuose rajonuose - liepos pradžioje. Drėgmės per žydėjimą stigo. Liepą vyravo labai šilti arba karšti ir giedri orai. Net 23 dienas aukščiausia oro temperatūra kilo per 25 °C. Kritulių iškrito 92 proc. daugiamečio vidurkio, gausiau palijo tik du kartus per mėnesį. Tokios oro sąlygos buvo nepalankios vasarojaus grūdams vystytis ir pagreitino javų brendimą, kartu buvo nepalankios ir fuzariozei plisti.

Skirtingos metų oro sąlygos lėmė skirtingą ligos sukėlėjų paplitimą - 2013 m. Fusarium grybai kviečius pažeidė šiek tiek labiau negu 2014 m. Vasariniuose, kaip paprastai, pastebėtas intensyvesnis šių grybų išplitimas negu žieminiuose kviečiuose. F. graminearum vyravo F. culmorum atžvilgiu, nepriklausomai nuo kviečių rūšies ar auginimo technologijos.

Tausaus ir intensyvaus auginimo skirtumai

Vidutiniais dvejų metų duomenimis, F. graminearum pažeidė iki 18 proc. intensyviai augintų ir iki 12 proc. tausiai augintų grūdų. Tos pačios tendencijos buvo ir atskirais tyrimų metais. F. culmorum grūdų pažeidimai nesiekė 1 proc., nepriklausomai nuo auginimo būdo ir tyrimo metų.

Kodėl intensyviai augintus kviečius Fusarium grybai pažeidė šiek tiek labiau negu augintus tausiai, vienareikšmiai atsakyti sunku. Analizuojant individualių ūkių rezultatus matyti, kad jie labai skiriasi ir ne visada yra palankūs tausiai auginimo technologijai. Kita vertus, žinoma, kad intensyviai auginami pasėliai gausiau tręšiami azoto trąšomis, todėl būna vešlesni (tokiame pasėlyje ilgiau laikosi drėgmė), augalai žemesni, nes, siekiant apsaugoti nuo išgulimo, purškiami augimo reguliatoriais (varpos arčiau dirvos - infekcijos šaltinio), o fungicidus nuo varpų fuzariozės ne visada pavyksta išpurkšti rekomenduojamu laiku - visa tai, tikėtina, ir turėjo neigiamos įtakos.

Kokie grybų chemotipai dominuoja?

Priklausomai nuo trichotecenų sintezės genų struktūros ir sintetinamo mikotoksino F. graminearum rūšies, grybai skiriami į chemotipus: nivalenolio (NIV) ir deoksinivalenolio derivatų - 3acetildeoksinivalenolio (3ADON) ir 15acetildioksinivalenolio (15ADON). Chemotipavimas padeda įvertinti trichotecenus gaminančių grybų toksigeniškumą, lauko populiacijų struktūrą ir, atsižvelgiant į aplinkiniuose kraštuose atliktus panašius tyrimus, prognozuoti pasikeitimus Fusarium grybų populiacijose detaliau negu rūšies lygmenyje, kartu numatyti derliaus kokybę ir kiekybę.

Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad 3ADON chemotipo F. graminearum izoliatai yra fitotoksiškesni, patogeniškesni, agresyviau pažeidžia kviečių daigelius ir intensyviau gamina deoksinivalenolį negu 15ADON izoliatai. Be to, 3ADON chemotipo F. graminearum izoliatai greičiau auga, suformuoja plitimui skirtas struktūras - konidijas ir anksčiau pradeda gaminti mikotoksinus. Tai leidžia manyti, kad jie yra pavojingesni tiek augalams, tiek žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Per Žemdirbystės institute atliktus chemotipavimo tyrimus nustatyta, kad apie 76 proc. F. graminearum izoliatų yra potencialūs 15ADON gamintojai, 23 proc. - 3ADON gamintojai ir maždaug 1 proc. - NIV gamintojai. Lyginant šiuos duomenis su anksčiau šiaurinėje Europos dalyje atliktomis panašios apimties studijomis, matyti, kad F. graminearum grybų chemotipų pasiskirstymas panašesnis į Vokietijoje atliktų tyrimų rezultatus - dominuoja 15ADON gamintojai ir labai maža dalis NIV gamintojų.

Didžiojoje Britanijoje nustatyta daug didesnė NIV gamintojų dalis (25 proc.), bet dominuojantis chemotipas taip pat 15ADON. Esminis skirtumas nuo šių dviejų studijų yra didesnis 3ADON chemotipo aptikimo dažnis Lietuvoje - šis chemotipas Europoje tiek F. graminearum izoliatų, tiek grūdų mėginiuose aptinkamas palyginti negausiai ir yra dažnesnis Pietryčių Azijoje ir rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje.

Tyrimai tęsiami šiais metais, analizuojama, kaip skirtingų chemotipų gamintojai pasiskirstę vasarinių ir žieminių kviečių grūduose. Iš pirminių duomenų matyti, kad grūduose panašiu dažnumu aptinkami tiek 15ADON, tiek ir 3ADON gamintojai ir tik NIV gamintojai išplitę palyginti mažai.

Tyrimų rezultatai neramina todėl, kad mūsų šalies kviečiuose taip gausiai išplitę 3ADON chemotipo gamintojai, kurie, kaip jau buvo minėta, daugeliu savo neigiamų savybių pralenkia 15ADON gamintojus. Labai svarbu, kad Lietuvos grūdų augintojai suvoktų galimas varpų fuzariozės pasekmes ir skirtų ypatingą dėmesį prevencinėms ir saugos priemonėms.