Žemės ūkio mašinų inovacijos didina darbinį greitį. Vis daugiau kompanijų įsitraukia į konkurencinę kovą ir siekia pateikti vartotojams kuo modernesnes ir kuo didesniu greičiu galinčias dirbti žemės ūkio mašinas. Toks procesas pastebimas ir tarp sėjamųjų gamintojų.

Svarbu žinoti, kokią įtaką didesnis greitis gali daryti sėklų įterpimo ir augalų augimo parametrams. Šiame straipsnyje pateiksime Vokietijoje ir Lietuvoje vykdytų technologinių sėjos operacijų tyrimų analizę.

Optimalus greitis

Pagal agrotechnikos reikalavimus maksimalus sėjos technologinio proceso greitis yra 8 km/val. Toks dažniausiai dar gali būti rekomenduojamas sėjant augalus tikslaus sėjimo punktyrinėmis sėjamosiomis. Tiesa, žvelgiant į pastaruoju metu rinkai siūlomas kukurūzų ir kitų augalų sėjamąsias, matyti, kad jų darbinis greitis gali būti beveik dvigubai didesnis. Nemažai praktikų tokias sėjamųjų greičio varžybas vertina kritiškai ir abejodami.

Tikslaus sėjimo punktyrinė sėjamoji - žemės ūkio mašina, sėklas įterpianti vienodais atstumais tarp sėklų eilutėje.

Kompanija „Amazone" viena iš pirmųjų beveik prieš dešimtmetį pristatė tiksliųjų sėjamųjų EDX, galinčių dirbti iki 15 km/val. greičiu, koncepciją. Naujai sukurta sėklų dozavimo sistema ir sėklų guoliaviečių paruošimo ir įterpimo įranga sudarė sąlygas tokiam greičio šuoliui. Žinoma, buvo tik laiko klausimas, kada ir kiti žemės ūkio mašinų gamintojai ims kurti analogiškas, greitį galinčias išvystyti punktyrines sėjamąsias. Į konkurencinę sėjos greičio kovą stojo Horsch Maestro, o kiek vėliau ir Väderstad Tempo bei kitų gamintojų sėjamosios.

Tyrimai Vokietijoje

Vokietijoje, praktiniuose ūkininkų ūkiuose, atlikti trijų kukurūzų sėjamųjų lyginamieji sėjos proceso tyrimai. Buvo tiriamas Amazone EDX 6000-TC, Horsch Maestro 8.75 CC ir Väderstad Tempo F 8 mašinų darbas. Visos mašinos prikabinamos prie traktoriaus, vienu metu sėja 8 eilutes tradiciniais 75 cm tarpueiliais. Tyrimai atlikti suartoje ir gerai sėjai paruoštoje lengvoje dirvoje. Kiekviena sėjamoji dirbo 9, 12 ir 15 km/val. greičiu. Sėklų išbėrimo gylis visoms sėjamosioms buvo vienodas - 6 cm.

Sėklų įterpimo tolygumui ir tikslumui eilutėje nustatyti buvo naudojamas specialus ant dviejų ratų stumiamos važiuoklės sumontuotas tyrimų įrenginys, kuris milimetro tikslumu matavo sudygusių augalų padėtį eilutėje. Tikslus sėklų įterpimo atstumas buvo nustatytas gavus vidutinį atstumą tarp visų išmatuotų augalų. Jeigu atstumas tarp dviejų greta sudygusių augalų buvo 2 ir daugiau kartų mažesnis už vidutinį atstumą, buvo teigiama, kad išsėta po dvi sėklas vienoje vietoje. Tuo atveju, kai atstumas tarp dviejų greta sudygusių augalų buvo 1,5 ir daugiau kartų didesnis už vidutinį, buvo teigiama, kad sėjant praleista sėkla. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kiek sėklų pasėta tiksliai, kiek sėklų įterpta po dvi ir kiek praleista. Standartiniu nuokrypiu buvo įvertinta, kiek centimetrų į vieną ir į kitą pusę sėklų įterpimas galėjo būti nukrypęs. Juo mažesnis standartinis nuokrypis, tuo tikslesnis sėjos technologinis procesas.

Sėjos greičio įtaka sėklų įterpimo tolygumui eilutėje

Labai geri kokybiniai sėjos parametrai buvo Väderstad Tempo F 8 sėjamosios, kuri tiksliai pasėjo apie 93-94 proc. kukurūzų sėklų. Darbinis sėjos greitis praktiškai neturėjo jokios ženklesnės įtakos sėklų įterpimo tolygumui eilutėje. Tokių atvejų, kai vienoje vietoje įterpta po dvi sėklas, buvo labai mažai, o didinant darbinį sėjos greitį dar net ir mažėjo. Standartinis nuokrypis, nepriklausomai nuo sėjos greičio, buvo beveik vienodas.

Esant 9 km/val. darbiniam greičiui, visų mašinų sėklų įterpimo tolygumo parametrai skyrėsi nedaug. Geriausias standartinis nuokrypis buvo gautas Horsch Maestro 8.75 CC, didžiausia tiksliai pasėtų sėklų dalis - Väderstad Tempo F 8 sėjamosios. Didinant darbinį greitį iki 12 ir 15 km/val., pastebėta, kad sėjos greitis darė šiek tiek skirtingą įtaką sėklų sėjimo tolygumui eilutėje. Nors ir skirtinga procentine dalimi, tačiau sėjant visomis sėjamosiomis mažėjo tiksliai pasėtų sėklų dalis ir didėjo praleistų sėklų dalis. Padidinus greitį, vienoje vietoje po dvi sėklas daugiau buvo randama laukeliuose, užsėtuose Amazone EDX 6000-TC ir Horsch Maestro 8.75 CC sėjamosiomis. Dėl šių priežasčių neišvengiamai truputį padidėjo ir standartinis nuokrypis.

Vertinant gautus tyrimų rezultatus bendrąja prasme, matyti, kad sėjamųjų skirtumai yra labai nedideli, visais atvejais - vos keli milimetrai. Išanalizavus kitų tyrėjų analogiškus tyrimus, skelbtus užsienio spaudoje, pastebima, kad ir daugumos kitų kukurūzų sėjamųjų standartinis sėklų įterpimo nuokrypis yra apie ± 3,0 cm.

Ar milimetrai daro įtaką derliui?

Žinoma, visiems mokslininkams ir praktikams bene svarbiausias rūpimas klausimas yra, ar sėjos greitis ir sėklų įterpimo eilutėje tolygumas daro didelę įtaką būsimam kukurūzų derliui. Vokietijoje vykdyta tolesnė sudygusių augalų stebėsena per vegetaciją neatskleidė jokių esminių skirtumų tarp skirtingais greičiais ir įvairiomis sėjamosiomis pasėtų augalų. Tam tikrų išsakytų pastabų nebuvo galima priskirti sėjamųjų darbiniam greičiui, veikiau įtaką darė nevienodos dirvos savybės. Rudenį nuėmus skirtingais greičiais pasėtų kukurūzų derlių, nustatyta, kad visuose laukeliuose jis buvo beveik vienodas ir esminio skirtumo nebuvo.

Ženklus sėjamosios greičio padidinimas yra labai svarbus rodiklis, siekiant didinti mašinos darbo našumą, taupyti brangų sėjai gaištamą laiką. Taigi, jeigu nedidelis sėklų pasiskirstymo nukrypimas eilutėje nėra toks reikšmingas veiksnys, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tai akseleratoriaus pedalą galima spausti stipriau.

Negalima pamiršti, kad sėjos kokybę apibūdina ne tik sėklų pasiskirstymo tolygumas eilutėje. Yra ir kiti sėjai taikomi agrotechnikos reikalavimai, kurie dažnai gali būti gerokai svaresni ir turėti didesnę įtaką sėklų sudygimui, augimui ir derliui. Vienas iš svarbiausių parametrų yra sėklų įterpimo gylis, kurio tolygumas tiesiogiai daro įtaką augalų sudygimo vienodumui ir tolesniems augalų vystymosi etapams.

Javų sėja skirtingai įdirbtose dirvose

Prieš kelerius metus Lietuvoje sėjos eksperimentinius mokslinius tyrimus atliko ir Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto mokslininkai. Žieminių kviečių sėjos tyrimai vykdyti trim skirtingais žemės dirbimo būdais paruoštoje vidutinio priemolio dirvoje: tradiciškai plūgu suartoje, minimaliai įdirbtoje ir visai neįdirbtoje.

Eksperimentiniams tyrimams atlikti naudota universali eilinė sėjamoji su diskiniais noragėliais, galinti sėti javus ir kitus žemės ūkio augalus įvairiais būdais įdirbtose dirvose. Kad būtų galima palyginti eksperimentinių tyrimų rezultatus, sėjamųjų technologiniai parametrai buvo vienodi visose trijose skirtingais žemės dirbimo būdais paruoštose dirvose. Sėjos norma parinkta 250 kg/ha, sėklų įterpimo gylis - 3,0 cm, darbinis sėjamosios greitis - 8, 10 ir 12 km/val.

Sėklų guoliaviečių tyrimams atlikti buvo naudojamas rėmas (40 x 40 x 10 cm) su šone atverčiamu rėmeliu (25 x 40 x 10 cm). Rėmas buvo įspaudžiamas į dirvą, o rėmelis - virš sėjos eilutės. Iš rėmelio ploto kastuvėliu kaskart pagilinant po 1,5 cm buvo nukasami trys dirvos sluoksniai. Kiekviename sluoksnyje rastos sėklos buvo suskaičiuojamos ir nustatomas sėklų pasiskirstymo pagal gylį tolygumas guoliavietėje. Sėjamosios darbinis važiavimo greitis buvo fiksuojamas traktoriaus prietaisų skydelyje pateikiamais greičio rodmenimis.

Greičio įtaka sėklų įterpimo tolygumui pagal gylį

Tyrimais nustatyta, kad artoje dirvoje pasėjus santykinai lėčiausiu 8 km/ val. greičiu, visos žieminių kviečių sėklos rastos įterptos giliau negu 4,5 cm gyliu. Tam įtakos turėjo tai, kad gerai suarta dirva buvo gana minkšta, diskiniai noragėliai lengvai smigo į ją ir sėklos automatiškai buvo įterptos truputį giliau negu buvo nustatyta. Padidinus sėjos greitį iki 10 ir 12 km/val., šiek tiek keitėsi dirvos pasipriešinimo sėjamosios noragėlių smigimui į dirvą jėga. Be to, dirvoje pasitaikantys didesni grumstai ir akmenukai kėlė noragėlius į viršų. Juo didesnis važiavimo greitis, tuo noragėliai ilgesnį laiką išlieka pakilę iki tol, kol nusileidžia į nustatytą darbinę padėtį. Šios pagrindinės priežastys ir turėjo didžiausią įtaką, kad, esant didesniam greičiui, tam tikra dalis sėklų (apie 7-11 proc.) buvo rasta ir kituose seklesniuose dirvos sluoksniuose.

Sėjos greičio įtaka sėklų įterpimo tolygumui labiau išryškėjo atliekant tyrimus minimaliai įdirbtoje dirvoje. Joje sėta 8 km/val. greičiu, visos sėklos buvo įterptos 3,0 cm gylyje ir giliau, 54 proc. sėklų buvo nuo 3,0 iki 4,5 cm gylyje, likusios - giliau negu 4,5 cm. Padidinus sėjos greitį iki 10 ir 12 km/val., vidutiniškai apie 50 proc. sėklų ir toliau buvo įterptos į 3,0-4,5 cm gylį. Kita sėklų dalis dėl padidėjusio greičio ir seklesnio noragėlių darbo persigrupavo. Mažėjo sėklų, įterptų giliau negu 4,5 cm, tačiau daugėjo sėklų, įterptų seklesniuose dirvos sluoksniuose (iki 1,5 cm ir 1,5-3,0 cm).

Visai neįdirbtoje dirvoje (ražienoje) sėjos greičio įtaka buvo pati didžiausia, sėjimas buvo pats netolygiausias. Tyrimais nustatyta, kad, pasėjus 8 km/val. greičiu, apie 24 proc. sėklų buvo įterptos viršutiniuose iki 3,0 cm gylio dirvos sluoksniuose, o likusi dalis (apie 76 proc.) sėklų įterpta giliau negu 3,0 cm gylyje. Padidinus sėjos greitį nuo 8 iki 12 km/val. viršutiniuose dirvos sluoksniuose įterptų sėklų kiekis padidėjo nuo 24 iki 61 proc., o įterptų giliau negu 4,5 cm - sumažėjo nuo 38 iki 12 procentų.

Apibendrinant eksperimentinius sėjos skirtingai įdirbtose dirvose tyrimus, galima daryti išvadą, kad sėklos įterpiamos tolygiau, sėjant mažesniu greičiu. Didinant sėjos greitį, didėja ir sėklų įterpimo netolygumas. Šiam technologiniam procesui būtina skirti didelį dėmesį ir, pradėjus sėjos darbus skirtingose dirvose, reikia patikrinti, kokiu gyliu iš tikrųjų sėja sėjamoji.

Kai kuriais atvejais dėl ne visai aiškių priežasčių sėklos gali būti įterptos ne į tą gylį, kuris yra pageidautinas. Sėklų įterpimas skirtingu gyliu gali lemti sėklų sudygimo nevienodumą ir vėlesnį augalų vystymąsi. Sėjant 12 km/val. greičiu sėjamosios diskiniai noragėliai dirba sekliau, o kai pasitaiko netolygiai augalų derliaus liekanomis paskleisti ruožai arba tankesnis dirvos sluoksnis, sėjos noragėliai pradeda kimštis ir nugalėdami spyruoklių pasipriešinimą iškeliami į dirvos paviršių. Pervažiavus augalų liekanas arba sutankėjusius dirvos sluoksnius, spyruoklės grąžina noragėlius vėl į dirvą. Gilinant noragėliai dar papildomai yra veikiami ir inercijos jėgų, todėl pradiniu momentu jie dažnai sminga per giliai. Dėl šios priežasties nemažai sėklų gali būti įterptos per giliai. Todėl norint su ta pačia sėjamąja sėti tolygiai įvairiose dirvose, noragėlių gylio nustatymas ir noragėlių dirvos spaudimo jėga turi būti parenkama atsižvelgiant į dirvos fizikines-mechanines savybes, dirvos įdirbimo būdą, augalų liekanų kiekį ir jų paskleidimo tolygumą bei kitus veiksnius.

***

SVARBU

• Didinant sėjamųjų darbinį greitį, našumą galima padidinti iki 50 proc.
• Nedideli sėklų pasiskirstymo netolygumai eilutėje dažniausiai neturi esminės įtakos kukurūzų derliui.
• Sėklų įterpimo gylio tolygumas nuo darbinio greičio labiausiai priklauso neįdirbtose ražieninėse dirvose.